Cholesterolis – būtina medžiaga mūsų organizmui, tačiau apie jį sklando daugybė klaidinančių įsitikinimų. Šiandien žiniasklaidoje, reklamoje ar net pokalbiuose su draugais vis dar girdime senus mitus apie cholesterolio kilmę, pavojų ir gydymo būdus. Mokslas, tyrimai bei šiuolaikinė medicina sako kai ką kita, nei dažnai manome. Straipsnyje aptarsime 7 populiariausius mitus apie cholesterolį ir išsiaiškinsime, kaip yra iš tikrųjų.
Kas yra cholesterolis ir kodėl jis svarbus?
Cholesterolis – tai vaškinė, riebalų pobūdžio medžiaga, randama kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje. Jis būtinas hormonų sintezei, vitamino D gamybai, ląstelių membranų struktūrai ir tulžies rūgščių formavimuisi. Dalis cholesterolio yra gaunama su maistu, tačiau didžioji jo dalis pagaminama kepenyse. Sveikam žmogui cholesterolis reikalingas, tačiau padidėjęs jo kiekis kraujyje ilgainiui gali pakenkti kraujagyslėms.
7 mitai apie cholesterolį, kurie vis dar gajūs
1. Mitas: visas cholesterolis yra blogas
Dažnai girdime, kad cholesterolis yra „priešas“, tačiau tai – mitas. Egzistuoja „gerasis“ (didelio tankio lipoproteinų, DTL) ir „blogasis“ (mažo tankio lipoproteinų, MTL) cholesterolis. DTL surenka cholesterolio perteklių iš kraujagyslių sienelių ir perneša į kepenis, kur jis pašalinamas iš organizmo. MTL, atvirkščiai, cholesterolį krauju perneša į audinius, o jo perteklius kaupiasi kraujagyslių sienelėse, sukeldamas aterosklerozę. Svarbu ne tiek bendras cholesterolio kiekis, kiek jo frakcijų santykis. „Geras“ cholesterolis padeda saugoti širdį, o „blogasis“ – gali ją žaloti.
2. Mitas: cholesterolis sukelia simptomus
Padidėjęs cholesterolio kiekis pats savaime nejuntamas. Tai vadinama „tyliuoju rizikos veiksniu“, nes žmonės retai pastebi požymius, kol neįvyksta rimtos komplikacijos, tokios kaip infarktas ar insultas. Todėl profilaktiniai kraujo tyrimai – vienintelis patikimas būdas įvertinti cholesterolio lygį ir laiku imtis priemonių. Net jei jaučiatės puikiai, reguliariai tikrinkitės sveikatą.
3. Mitas: cholesterolis didėja tik nuo riebaus maisto
Maisto pasirinkimas svarbus, tačiau ne visa kaltė tenka riebalams ar cholesterolio turinčiam maistui. Didžioji cholesterolio dalis gaminama kepenyse, o genetiniai veiksniai dažnai turi lemiamos įtakos organizmo gebėjimui reguliuoti cholesterolio kiekį. Kai kurie žmonės, net valgydami sveikai, gali turėti aukštą cholesterolio lygį dėl paveldėtų savybių. Taip pat reikšmingi kiti rizikos veiksniai: antsvoris, sėdimas gyvenimo būdas, rūkymas ir pernelyg didelis cukraus kiekis racione.
4. Mitas: normalus svoris reiškia normalų cholesterolį
Net ir liekni, sportiški žmonės gali turėti padidėjusį cholesterolio kiekį. Kūno svoris – tik vienas iš veiksnių, o genai, mitybos įpročiai, lėtinių ligų buvimas ir kiti aspektai (pavyzdžiui, amžius, lytis) taip pat stipriai susiję su cholesterolio kiekiu. Net jeigu sveriate tiek, kiek rekomenduojama, verta kartą per metus pasitikrinti cholesterolio rodiklius.
5. Mitas: vaistai sumažins cholesterolį – gyvensena nebėra svarbi
Cholesterolio mažinimo vaistai, pavyzdžiui, statinai, yra efektyvūs ir dažnai skiriami, jei pastebimos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Tačiau jie negali pakeisti sveikos gyvensenos. Tyrimai rodo, kad vaistai kartu su sveika mityba, fiziniu aktyvumu, svorio normalizavimu ir žalingų įpročių atsisakymu žymiai geriau mažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką, nei vien medikamentai. Vaistai ir sveika gyvensena turi būti derinami, o ne pasirenkami alternatyviai.
6. Mitas: vaikai ir jaunimas neserga padidėjusiu cholesteroliu
Nors vyresniame amžiuje dažniau fiksuojamas aukštas cholesterolio lygis, jis gali pasireikšti ir vaikams bei paaugliams. Paveldėti sutrikimai, tokie kaip šeiminė hipercholesterolemija, gali sukelti itin didelį cholesterolio kiekį kraujyje nuo ankstyvos vaikystės. Šiuo atveju ankstyva diagnostika ir gydymas labai svarbūs, kad būtų išvengta komplikacijų vėliau. Vaikams ir paaugliams ypač svarbu mokytis sveikos mitybos įpročių ir aktyvaus gyvenimo būdo, o šeimoje esančios širdies ligos istorija turėtų paskatinti anksčiau pasitikrinti cholesterolį.
7. Mitas: galima per daug sumažinti cholesterolį
Normalus cholesterolio lygis būtinas organizmui. Tačiau dažniausiai pasitaikanti problema – per didelis, o ne per mažas cholesterolio kiekis. Jokių mokslinių tyrimų duomenimis nėra pagrindo teigti, kad mažas (bet normalus) cholesterolio lygis būtų kenksmingas (išskyrus labai retus atvejus). Svarbiausia siekti subalansuoto kiekio pagal gydytojų rekomendacijas ir individualias sveikatos būklę.
Kaip rūpintis cholesterolio lygiu?
Tinkamas cholesterolio kiekio priežiūra – tai visų pirma subalansuota mityba (daugiau daržovių, neskaldytų grūdų, žuvies, mažiau sočiųjų riebalų), reguliarus fizinis aktyvumas, normalaus kūno svorio palaikymas ir žalingų įpročių atsisakymas. Jei gydytojas paskiria vaistus, svarbu jų nevengti ir vartoti kaip nurodyta. Cholesterolio rodiklių sekimas, ypač esant rizikos veiksniams (pvz., šeimos narių infarktai), padeda laiku užkirsti kelią rimtoms ligoms.
Apibendrinimas
Cholesterolis – ne priešas, o būtinas gyvybinis elementas mūsų organizmui. Tačiau daugybė senų mitų trukdo suprasti tikrąją šios medžiagos reikšmę bei rizikas ir kaip geriausiai apsaugoti save. Rinkitės moksliškai pagrįstą informaciją, reguliariai tikrinkite savo kraujo rodiklius bei laikykitės gydytojo rekomendacijų. Atminkite: sveika gyvensena ir sąmoningas požiūris į cholesterolį – patikimiausias būdas išvengti širdies ligų.

Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.