Skiepai yra viena iš didžiausių šiuolaikinės medicinos sėkmės istorijų, išgelbėjusių milijonus gyvybių visame pasaulyje. Tačiau apie skiepų šalutinį poveikį vis dar sklando įvairūs mitai ir baimės. Pastaraisiais metais, ypač įsisiūbavus COVID-19 pandemijai, mokslininkai nuodugniai tyrinėja vakcinų saugumą, šalutinį poveikį ir galimus ilgalaikius padarinius. Kokie yra dažniausi šalutiniai poveikiai, kiek jie pavojingi, ir ką apie tai iš tikrųjų sako naujausi tyrimai?
Kas yra skiepų šalutinis poveikis?
Šalutinis poveikis – tai organizmo reakcija į vakciną, kai imuninė sistema prisitaiko ir pradeda gaminti apsauginius antikūnus. Dažniausiai tai yra lengvi, trumpalaikiai simptomai, kurie rodo vakcinos veiksmingumą, nes kūnas „mokosi“ atpažinti ir sunaikinti pavojingas bakterijas ar virusus. Tokie simptomai pasitaiko ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo kitų gerai žinomų vakcinų, kaip sezoninio gripo, tymų, raudonukės ir kt.
Dažniausi vietinės ir sisteminės reakcijos
- Paraudimas, patinimas ar skausmas injekcijos vietoje
- Lengvas karščiavimas
- Galvos, raumenų ar sąnarių skausmas
- Bendras nuovargis ar silpnumas
Šie simptomai dažniausiai praeina savaime per kelias dienas ir nekelia grėsmės sveikatai.
Ką rodo naujausi tyrimai apie skiepų saugumą?
Naujausi pasauliniai, Europos ir nacionaliniai tyrimai tvirtina: dauguma vakcinų yra saugios, o rimti šalutiniai poveikiai – itin reti. Prieš įtraukiant naują vakciną į bendrą skiepijimo programas, ji nuodugniai vertinama klinikiniuose tyrimuose su tūkstančiais savanorių. Saugumas stebimas ir po to – kasdien stebimi milijonų žmonių duomenys, nuolat analizuojamos visos nepageidaujamos reakcijos.
COVID-19 vakcinų patirtis
Nuo masinio COVID-19 vakcinų naudojimo pradžios, pasauliniai duomenys (surinkti iš šimtų milijonų paskiepytų žmonių) rodo, kad dažniausias šalutinis poveikis buvo laikinos, greitai praeinančios reakcijos. Labai retai užfiksuoti rimtesni atvejai: stipri alerginė reakcija (anafilaksija), miokarditas (širdies raumens uždegimas) daugiausia – tarp jaunesnių vyrų, tačiau ir šie atvejai, remiantis šiuolaikiniais moksliniais duomenimis, dažniausiai buvo lengvi arba sėkmingai išgydyti be ilgalaikių komplikacijų.
Visų šių šalutinių atvejų rizika daugybę kartų mažesnė nei galima žala, kurią sukelia pati liga – koronaviruso infekcija ar gripas, todėl daugelis specialistų ir toliau rekomenduoja vakcinas kaip veiksmingiausią apsaugos priemonę.
Retesni šalutiniai poveikiai – kas žinoma?
Nors dauguma nepageidaujamų poveikių lengvi, egzistuoja ir retesni atvejai, kurie dažniausiai pasitaiko vienam ar keliems žmonėms iš milijono. Tai gali būti sunkios alerginės reakcijos, neurologiniai ar kraujo krešėjimo sutrikimai. Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, kad šie atvejai dažniausi būna tarp tam tikrų rizikos grupių – pavyzdžiui, žmonių, turinčių imunologinių ar genetinių ypatumų.
Ką daryti, jei jaučiate neįprastus simptomus?
Neįprastus ar užsitęsusius simptomus (didelis karščiavimas, dusulys, stiprus galvos skausmas, bėrimas ar paralyžiaus požymiai) būtina aptarti su gydytoju. Net ir labai reti šalutiniai poveikiai yra atidžiai stebimi visuose pasaulio regionuose, o prireikus vakcinų sudėtis ar gamybos technologijos koreguojamos, kad rizika būtų kuo mažesnė.
Populiariausi mitai apie vakcinų šalutinį poveikį
Ar skiepai gali sukelti ligas?
Nėra mokslinių įrodymų, kad nuo vakcinų būtų galima susirgti liga, nuo kurios skiepijama: vakcinos dažniausiai sudarytos iš susilpnintų arba inaktyvuotų mikroorganizmų, jų fragmentų ar genetinės informacijos. Imuninė sistema atsako tik į pristatytą antigeną – nes suleidžiama biologinė medžiaga negali daugintis organizme ar sukelti ligos eigos.
Ar vaikų skiepai sukelia autizmą?
Šis mitas buvo paneigtas daugybe didelių, tarptautinių tyrimų, kurie nuolat kartojami per pastaruosius dešimtmečius. Moksliniai įrodymai nurodo: nėra jokio ryšio tarp skiepų ir autizmo raidos. Atvirkščiai, laiku neskiepijant vaikus, jie susiduria su didesnėmis sveikatos grėsmėmis, nes yra labiau pažeidžiami infekcinių ligų.
Kaip sumažinti šalutinio poveikio riziką?
- Pateikite gydytojui išsamią informaciją apie savo sveikatos būklę, alergijas ar lėtines ligas.
- Jei kyla klausimų ar nerimo, aptarkite su šeimos gydytoju – specialistas išaiškins galimą riziką ir naudą būtent jūsų situacijoje.
- Stebėkite savo savijautą po vakcinos: lengvi simptomai – dažni ir normalūs, tačiau jei jaučiate ką nors neįprasta, būtinai informuokite medicinos personalą.
- Nepamirškite, kad didžioji dauguma šalutinių poveikių lengvi ir praeinantys, o rimtos komplikacijos – ypač retos.
Kodėl vakcinų nauda gerokai viršija riziką?
Imunizacija nuo pavojingų ligų sumažino sergamumą ir mirtingumą nuo gripo, tymų, raudonukės, erkinio encefalito, COVID-19 ir kitų ligų. Eilė tyrimų rodo, kad dėl skiepų kasmet išvengiama milijonų užsikrėtimų ir tūkstančių mirčių. Ypač rizikos grupėms (mažiems vaikams, senjorams, nėščioms moterims, lėtiniais ligoniai) vakcinos leidžia gyventi saugiau, neturint bazinės infekcinių ligų baimės.
Išvados
Naujausi moksliniai tyrimai nuosekliai įrodo – vakcinų šalutinių poveikių rizika yra nedidelė, o nauda akivaizdi ir gyvybiškai svarbi. Dauguma šalutinių reakcijų būna lengvos, tačiau net ir retesnės komplikacijos atidžiai stebimos bei valdoma jų rizika. Patikima, aktuali informacija ir atvira komunikacija su gydytojais leidžia atsakingai pasirinkti, išvengiant nepagrįstų baimių ar klaidinančios informacijos. Skiepai ir toliau išlieka tvirtu pagrindu visuomenės sveikatai.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
