Šiuolaikinėje visuomenėje vitaminai dažnai matomi kaip universalus sprendimas gerai savijautai palaikyti. Lentynose gausu įvairių vitaminų papildų, o jų reklama žada stipresnę imuninę sistemą, daugiau energijos ar net ilgesnį gyvenimą. Tačiau ar tikrai reikia vartoti vitaminus visus metus, ar pakanka subalansuotos mitybos? Apžvelkime, ką rekomenduoja sveikatos specialistai bei moksliniai tyrimai, ir kokios yra pagrindinės rekomendacijos dėl nuolatinio vitaminų vartojimo.
Kodėl organizmui reikia vitaminų?
Vitaminai yra mikroelementai, kurie dalyvauja daugybėje gyvybiškai svarbių procesų – nuo energijos gamybos iki imuninės sistemos veiklos ar ląstelių atsinaujinimo. Žmogaus organizmas daugumos vitaminų negali pasigaminti pats arba gamina juos nepakankamais kiekiais, todėl būtina juos gauti su maistu ar papildais.
Pagrindiniai vitaminai ir jų funkcijos
- Vitaminas D – svarbus kaulų stiprumui, imunitetui, nervų sistemai.
- Vitaminas C – stiprina imuninę sistemą, saugo ląsteles nuo oksidacinio streso.
- B grupės vitaminai – užtikrina energijos apykaitą, nervų sistemos veiklą.
- Vitaminas A – reikalingas regėjimui, odai ir imunitetui.
- Vitaminas E – galingas antioksidantas, apsaugo ląsteles nuo žalingų veiksnių.
- Vitaminas K – dalyvauja kraujo krešėjimo ir kaulų apykaitoje.
Subalansuota mityba ar papildai?
Dauguma sveikatos ekspertų sutaria: žmogui, kuris yra fiziškai aktyvus, neturi lėtinių ligų ir laikosi įvairios bei subalansuotos mitybos, papildomai vartoti vitaminų visus metus dažniausiai nereikia. Rekomenduojama mityboje užtikrinti gausų šviežių vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų kiekį. Tokia mityba aprūpina organizmą svarbiausiais vitaminais, kurių dažniausiai pakanka kasdieniams poreikiams.
Kada papildai yra būtini?
- Vitaminas D. Lietuvoje ir kitose šiaurinėse šalyse, ypač rudenį ir žiemą, kai saulės trūksta, rekomenduojama papildomai vartoti vitaminą D – jo sintezei organizmui reikia saulės šviesos.
- Folio rūgštis. Nėščiosios ir planuojančios pastoti moterys turėtų vartoti folio rūgšties papildus – tai itin svarbu vaisiaus nervų sistemos vystymuisi.
- Vitaminas B12. Veganai ir kai kurie vegetarai gali negauti pakankamai vitamino B12, nes jo yra tik gyvūninės kilmės produktuose, tad tokiu atveju reikalingi papildai.
- Kiti atvejai. Sergant lėtinėmis ligomis, esant virškinamojo trakto problemoms, vyresniame amžiuje tam tikrų vitaminų įsisavinimas gali būti sutrikęs, todėl gydytojai gali rekomenduoti vartoti specifinius papildus.
Ką sako mokslas apie nuolatinį vitaminų vartojimą?
Pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad didžioji dalis papildomai vartojamų vitaminų preparatų neturi apčiuopiamos naudos, jei žmogus jau ir taip gauna pakankamą kiekį su maistu. Kai kuriais atvejais per didelės vienų vitaminų dozės netgi gali būti žalingos – pavyzdžiui, per didelės A ar D vitaminų dozės gali sukelti apsinuodijimą ir kenkti organizmui.
Taip pat esama mitų, kad vitaminų papildai stiprina imuninę sistemą ar saugo nuo ligų – iš tiesų imunitetui svarbesnė yra bendra gyvenimo būdo kokybė: pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir streso valdymas.
Dažniausi mitai apie vitaminų vartojimą
- Mitas: Vitaminų papildai visada pagerina savijautą. Iš tikrųjų žmogui, kurio organizmui netrūksta vitaminų, papildų vartojimas neturės jokio apčiuopiamo poveikio energijai ar savijautai.
- Mitas: Vitaminų perdozuoti neįmanoma. Kai kurie vitaminai (A, D, E, K – tirpūs riebaluose) kaupiasi organizme, todėl vartojant per dideles dozes gali išsivystyti toksinis poveikis.
- Mitas: Visiems šaltesniu metų laiku reikia imunitetą stiprinančių papildų. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikas žmogus gali išgyventi žiemą be papildomų vitaminų, jei maitinasi visavertiškai.
Kokiems žmonėms gali būti aktualu vitaminus vartoti ištisus metus?
Specifinės rekomendacijos pagal amžių ir gyvenimo būdą
- Vyresnio amžiaus žmonės. Dėl prastesnio virškinimo ir vitaminų įsisavinimo su amžiumi gali prireikti papildyti mitybą vitaminais, ypač vitaminu D ir B12.
- Veganai ir vegetarai. Tokiose mitybose gali trūkti vitamino B12, D, o kartais ir tam tikrų mikroelementų.
- Nėščiosios. Kaip minėta, folio rūgštis vaisingumo ir nėštumo laikotarpiu yra būtina.
- Alergiškiems tam tikriems produktams. Jei tenka atsisakyti didelių maisto produktų grupių, pvz., pieno produktų ar grūdų, gali reikėti papildomai vartoti kai kurių vitaminų.
Kaip pasirinkti tinkamus vitaminus?
Ar verta pasitikrinti kraują?
Prieš pradedant vartoti vitaminų papildus, ypač nuolat, verta pasitarti su gydytoju ar šeimos gydytoju ir, jei reikia, atlikti kraujo tyrimus. Tik taip galima įvertinti, ar tikrai yra vitaminų stoka – pavyzdžiui, dažniausiai tik pagal kraujo tyrimą įvertinamas vitamino D ar B12 trūkumas.
Papildų kokybė ir sudėtis
Rinkoje siūlomų papildų kokybė skiriasi, todėl rekomenduojama rinktis tik licencijuotus produktus. Atkreipkite dėmesį į sudėtį, o ne tik į reklamos pažadus – papildai neturi pakeisti subalansuotos mitybos, jie tik gali kompensuoti tam tikrų medžiagų stoką.
Ką svarbu žinoti apie ilgalaikį vitaminų vartojimą?
Vartojant vitaminus be reikalo, gali atsirasti sunkiai pastebimų, tačiau ilgainiui sveikatai žalingų pasekmių – pavyzdžiui, sutrikdyta kepenų ar inkstų veikla. Ypatingai svarbu neviršyti rekomenduojamų paros normų ir atidžiai stebėti savo mitybos įpročius. Jei jaučiatės blogai ar nerimaujate dėl trūkumo, svarbu kreiptis į gydytoją.
Išvados ir rekomendacijos
- Daugumai žmonių, kurie maitinaisi visapusiškai, papildomų vitaminų ištisus metus nereikia.
- Specifinėse grupėse (nėščioms, veganams, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie neturi galimybės gauti saulės šviesos) vitaminų papildai gali būti reikalingi visus metus, tačiau tikslus poreikis nustatomas individualiai.
- Prieš pradedant vartoti vitaminus ilgą laiką, verta pasitarti su gydytoju ir atlikti kraujo tyrimus.
- Subalansuota mityba dera būti pagrindinis organizmo vitaminų šaltinis, o papildai naudojami tik atidžiai įvertinus poreikį.
Atsakingai vertinant savo sveikatą ir pasirinkimus, vitaminų vartojimas ištisus metus tampa individualiu sprendimu, kuris turi būti paremtas faktais, o ne mitais ar reklamos pažadais.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
