Vakaras dažnai tampa laiku, kai užklumpa stiprus noras pasmaližiauti – galvojam apie šokoladą, sausainius ar kitus saldumynus net ir tuomet, kai nemaistavome visą dieną. Šis potraukis nėra atsitiktinis ar tiesiog blogas įprotis: psichologai bei mitybos specialistai pastebi, kad saldumynų norą diktuoja ne tik fiziologiniai kūno procesai, bet ir mūsų emocijos, dienos rutina bei gyvenimo būdas. Kodėl tiek daug žmonių vakare ieško saldžių paguodų ir ką apie tai sako mokslas?
Vakarinio saldumynų noro priežastys
Fiziologiniai mechanizmai
Mūsų kūnas dienos eigoje išgyvena tam tikrus natūralius ritmus – cirkadinius bioritmus. Nuo jų priklauso, kada jaučiamės energingi ar pavargę, kada labiau alkani. Kai vakarop organizme pradeda mažėti energijos, ypatingai po darbo ar įtemptos dienos, norisi greito šaltinio, padedančio atgauti jėgas. Saldumynai yra lengvai prieinamas greitas energijos šaltinis: juos vartojant staigiai pakyla gliukozės kiekis kraujyje, todėl trumpam atsiranda energijos pliūpsnis.
Taip pat būtent vakare natūraliai mažėja serotonino lygis. Serotoninas – geros savijautos ir nusiraminimo hormonas, kuris svarbus ir nuotaikai reguliuoti. Angliavandeniai, o ypač cukrus, paskatina šio hormono gamybą. Todėl smegenys tiesiog „prašo“ papildyti jų atsargas, rinkdamiesi saldų maistą.
Psichologiniai aspektai
Psichologai pabrėžia, kad saldumo poreikis glaudžiai susijęs su emocijomis. Vakare dažnai jaučiamės pavargę, liūdni ar nusiminę po įtemptos dienos. Saldūs užkandžiai gali veikti kaip greita emocinės paramos priemonė. Vaikystėje saldumynai dažnai būdavo dovanojami kaip atlygis ar paguoda, todėl ir suaugus mes instinktyviai jų ieškome, norėdami pasijusti geriau.
Vakare mūsų savikontrolė mažėja – tai vadinama sprendimų nuovargiu. Kuo daugiau sprendimų priimame dieną, tuo sunkiau vakare save kontroliuoti ir rinktis sveikesnius produktus. Taip nesąmoningai dažniau renkamės saldumus, užuot pasirinkę subalansuotą užkandį.
Ką dar lemia aplinkos ir dienos ritmas?
Mažesnis fizinis aktyvumas
Vakare dauguma gyvena mažiau aktyviai – ilsisi, žiūri televizorių ar leidžia laiką namuose. Mažėjant veiklai, smegenims ir kūnui tenka mažiau dėmesio ir judesio paskatų. Dažnai tokia nuobodulio ir tuštumos būsena paskatina ieškoti maistinių „malonumų“, o saldumynai tampa paprasčiausiu sprendimu greitai pajusti malonumą.
Savęs apdovanojimas už sunkią dieną
Psichologiškai žmonės linkę save apdovanoti už išgyventą stresą ar atliktą darbą. Vakare, kai didžioji dalis užduočių jau įvykdyta, kyla mintis: „Užsidirbau kažko skanaus“. Toks apdovanojimo modelis ilgainiui tampa įpročiu – ir kiekvieną vakarą po darbo savęs siekiame palepinti būtent saldumynais.
Nevisavertė mityba dieną
Jei dienos metu praleidžiame pusryčius ar valgome nepakankamai, vakare natūraliai pajuntame alkį. Mitybos specialistai aiškina, kad dažnai žmonės dieną vartoja per mažai lėtai virškinamų angliavandenių (pvz., pilno grūdo produktų, daržovių), todėl organizmas vakare kompensuoja energijos stygių greitaisiais angliavandeniais – saldumynais.
Ar vakarinis potraukis saldumynams – žalingas?
Vienkartinis noras suvalgyti kažką saldaus vakare nėra pavojingas, tačiau įprotis reguliariai vakarais vartoti daug cukraus ilgainiui gali pakenkti sveikatai. Nuolatinis cukraus perteklius prisideda prie svorio augimo, didina II tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, gali daryti įtaką miego kokybei.
Taip pat svarbu žinoti, kad cukrus sukelia trumpalaikį pasitenkinimą, po kurio dažnai būna nuopolis – sumažėja energija, atsiranda kaltės jausmas, o noras vėl ieškoti saldumynų tik stiprėja.
Psichologų rekomendacijos – kaip suvaldyti vakarinį saldumynų norą?
- Atpažinkite emocijas. Paklauskite savęs, ar saldumyno norisi dėl alkio, ar dėl nuobodulio, streso, liūdesio ar įpročio.
- Subalansuokite mitybą dieną. Reguliarus, visavertis maitinimasis mažina vakarinius persivalgymo ir saldumynų poreikio šuolius.
- Ieškokite alternatyvių būdų atsipalaiduoti. Vietoje saldumynų išbandykite šiltą arbatą, trumpą pasivaikščiojimą, meditaciją ar mėgstamą veiklą.
- Sąmoningai planuokite užkandžius vakare. Rinkitės nesaldžius ar natūraliai saldžius užkandžius – vaisius, uogas, riešutus, jogurtą be pridėtinio cukraus.
- Neapkraukite namų saldumynais. Jei jų nėra lengvai pasiekiamų, sumažėja tikimybė jų norėti.
- Nesiūlykite sau draudimų. Griežti ribojimai dažnai sukelia atvirkštinį efektą – noras saldumynų tik sustiprėja.
Mitų apie saldumynus paneigimas
- Mitas: „Vakarinis saldumynų noras – tik blogas įprotis.“
- Faktas: Toks noras neretai susijęs su fiziologiniais ir emociniais veiksniais. Tai nėra silpnumo ar nesusivaldymo požymis, o dažnai – natūrali organizmo reakcija.
- Mitas: „Norint nugalėti potraukį saldumynams, reikia jų visiškai atsisakyti.“
- Faktas: Perdėtai griežti draudimai didina saldumynų trokšimą, o saikingas vartojimas dažnai leidžia lengviau išlaikyti balansą.
- Mitas: „Vartojant saldumynus vakare, jų poveikis sveikatai būna ypač kenksmingas“
- Faktas: Trumpuoju laikotarpiu saldumynų vartojimas vakare nėra žalingesnis nei dieną, tačiau svarbiausia – bendras cukraus kiekis racione ir reguliarumas.
Apibendrinimas ir praktinės išvados
Vakarinis saldumynų noras – tai kompleksinis reiškinys, kurį lemia tiek fiziologiniai, tiek psichologiniai veiksniai. Tinkamas dienos režimas, subalansuota mityba ir dėmesys savo emocinei savijautai gali padėti valdyti potraukį saldumynams. Svarbiausia – rasti pusiausvyrą tarp malonumo ir sveikatos: leisti sau pasimėgauti skanėstu ne iš įpročio ar nuobodulio, bet iš tikro poreikio ir sąmoningai mėgautis tuo, ką valgome.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
