Ar kada susimąstėte, ką jūsų odai reiškia kasdieniai ar net keli kartai per dieną trunkantys maudynės? Švara ir asmeninė higiena – neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis, tačiau vis dažniau girdime perspėjimus, kad per dažnas maudymasis gali pakenkti odai. Šis klausimas ypač aktualus jautresniems ar odos ligomis sergantiems žmonėms, todėl verta atidžiau panagrinėti, kaip mūsų odai veikia dažnas prausimasis ir kaip jį atlikti nekenkiant natūraliam apsauginiam barjerui.
Odos sandara ir apsauginis barjeras
Oda – tai didžiausias mūsų kūno organas, kuris nuolat saugo nuo aplinkos veiksnių, sulaiko drėgmę bei neleidžia kenksmingoms medžiagoms prasiskverbti į organizmą. Svarbiausias šios apsaugos elementas – išorinis odos sluoksnis, vadinamas epidermiu, ir speciali apsauginė lipidų (riebalų) plėvelė. Lipidų sluoksnis ne tik padeda išlaikyti odos elastingumą, bet ir užtikrina barjerinę funkciją bei apsaugo nuo išsausėjimo.
Kaip muilai ir dušo želė veikia odą
Daugelis kasdien naudojamų prausimosi priemonių – ypač agresyvūs muilai, dušo želė ar šampūnai – nuplauna ne tik nešvarumus, bet ir apsauginį odos lipidų sluoksnį. Reguliariai nuolat eksponuojant odą tokiam poveikiui ji gali tapti sausesnė, jautresnė, padidėja sudirginimo, niežėjimo ar net egzemų rizika.
Ką apie tai sako mokslas?
Nors nėra visuotinai nustatyto „sveiko“ maudymosi dažnio standarto, dermatologai dažniausiai sutaria, jog daugeliui sveikų suaugusiųjų kasdienis prausimasis – ypač jei naudojamos švelnios, drėkinančios priemonės – odai nepakenkia. Tačiau bėda atsiranda tada, kai praustis imama kelis kartus per dieną arba naudojamos odai netinkančios, sausinančios medžiagos.
- Per dažnas prausimasis gali pakenkti odos mikrobiotai. Natūralūs odos mikroorganizmai padeda išlaikyti gerą barjerą nuo infekcijų ir uždegimų. Per dažnai juos „nuplaunant“ oda tampa labiau pažeidžiama.
- Netekus lipidų sluoksnio, oda išsausėja ir parausta. Gali padidėti jautrumas chemikalams, detergentams, kietam vandeniui ar šilumai.
- Didesnė odos ligų rizika. Ilgainiui gali varginti dermatitas, egzema, padidintas jautrumas.
Per dažnas maudymasis: kas laikoma per dažnu?
Terminas „per dažnas“ – individualus. Dirbantiems fiziškai arba aktyviai sportuojantiems žmonėms kasdienis maudymasis yra būtinas. Tačiau jeigu odos tipas linkęs sausėti, gyvenate vėsioje ar sausoje aplinkoje, dažnas prausimasis (daugiau nei vieną kartą per dieną) gali tikrai pakenkti.
Be to, svarbu ne tik maudymosi dažnis, bet ir kaip jis atliekamas – kokios temperatūros vandeniu, kiek agresyvios yra prausimosi priemonės, kaip intensyviai trinate odą.
Ką pasirinkti – dušą ar vonią?
Ilga karšta vonia ar dušas maloniai atpalaiduoja, tačiau dažnas ar per ilgas kontakto su vandeniu laikas išplauna natūralius riebalus. Specialistai rekomenduoja maudytis šiltame, bet ne karštame vandenyje, o visos procedūros trukmę trumpinti iki 10–15 minučių.
Mitai apie kasdienį prausimąsi
- Mitas: kuo dažniau maudysiuosi, tuo sveikesnė ir gražesnė bus oda.
Faktas: dažnas maudymasis gali dar labiau sausinti ar dirginti odą, ypač jei naudojamos netinkamos priemonės. - Mitas: jei nenaudoju muilo, oda nesušvarės.
Faktas: drungno vandens ir švelnios priemonės užtenka daugeliui dienos nešvarumų pašalinti, ypač jei žmogus stipriai nesukaitęs ar neužsiima fiziniu darbu. - Mitas: tik „agresyvūs“ muilai blogai veikia odą.
Faktas: net dažnas kontaktas su paprastu vandeniu be prausiklių ilgainiui gali išsausinti odą, nes didina natūralios drėgmės išgaravimą.
Kaip išvengti odos pažeidimų prausiantis
Kiekvieno žmogaus oda skirtinga, jos poreikiai priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės ar net metų laiko. Tačiau yra keletas universalių taisyklių, kaip saugiai ir efektyviai rūpintis odos švara:
- Venkite ilgų ir dažnų karštų vonių ar dušo – rinkitės trumpą, šiltą dušą.
- Naudokite švelnias, bekvapes prausimosi priemones, ypač jei jūsų oda jautri ar sausa.
- Nesirinkite šiurkščių kempinių ar rankšluosčių, jų stiprus trynimas gali pažeisti odą.
- Po procedūrų švelniai nusausinkite odą tapšnojant, ne trinant.
- Kiekvieną kartą po maudynių odą tepkite drėkinančiu kremu arba losjonu – ypač žiemą.
- Jei oda linkusi į alergijas ar egzemą, pasitarkite su dermatologu dėl tinkamiausių priemonių.
Kai per dažnas maudymasis tampa problema: rizikos grupės
Mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ar sergantiems odos ligomis (pvz., atopiniu dermatitu, žvyneline) reikia dar daugiau atsargumo. Jų oda yra silpnesnė, todėl labiau pažeidžiama pernelyg dažnų prausimosi procedūrų. Tokiais atvejais dažnai užtenka paprasto švaraus vandens, o muilą ar kitus prausiklius reikėtų riboti – naudoti tik tada, kai yra akivaizdžių nešvarumų ar prakaito pertekliaus.
Pagrindinės rekomendacijos sveikai odai išlaikyti
- Kasdien rūpinkitės švara, bet saikingai – nebūtina kasdien naudoti muilo visam kūnui.
- Kūno odai rekomenduojama naudoti drėkinančius kremus po kiekvieno prausimosi.
- Prižiūrėkite, kad jūsų pasirinktos higienos priemonės būtų tinkamos jūsų odos tipui.
- Venkite per karšto vandens ir ilgo buvimo duše ar vonioje.
- Pastebėję sudirginimą, pleiskanojimą ar sausėjimą – trumpinkite prausimosi laiką ir rinkitės švelnesnes priemones.
Išvada
Švara ir higiena svarbi sveikatai, tačiau kaip ir kiekvienoje srityje, svarbiausia – saikas ir atidumas individualiems poreikiams. Nors kasdienis maudymasis dažnai nėra žalingas, pernelyg dažnas ir netinkamas prausimasis gali pažeisti natūralų odos barjerą, skatinti sausėjimą ir jautrumą. Pagrindinė taisyklė – stebėkite savo odą, atkreipkite dėmesį į pojūčius ir pritaikykite prausimosi režimą prie savo gyvenimo būdo.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
