Rytinė kava daugeliui žmonių – neatsiejama geros dienos pradžia. Dažnas ją renkasi kaip pirmąjį gėrimą atsikėlus, norėdamas greičiau pabusti ar paskatinti žarnyno veiklą. Tačiau ar iš tiesų verta gerti kavą tuščiu skrandžiu? Naujausi tyrimai ir medicinos specialistų patarimai pabrėžia, kad toks įprotis gali sukelti nepageidaujamų pojūčių ar ilgainiui prisidėti prie įvairių sveikatos sutrikimų. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiame, kodėl kavos gėrimas tuščiu skrandžiu gali būti žalingas, kokių pojūčių tikėtis bei pateikiame rekomendacijas, kaip mėgautis šiuo gėrimu saugiau.
Kava ir skrandžio rūgštingumas: mokslinis požiūris
Kavos pupelėse yra natūralių cheminių junginių, kurie pasižymi rūgštinėmis savybėmis. Be to, kava stimuliuoja skrandžio rūgšties – druskos rūgšties – gamybą. Ši rūgštis būtina maisto virškinimui, tačiau jos perteklinė gamyba, kai skrandyje nėra maisto, gali sukelti nemalonių simptomų arba dar labiau pabloginti esamas problemas.
Rizika sukelti rėmenį ir diskomfortą
Nesant maisto, rūgštis skrandyje gali pradėti „dirginti“ gleivinę, o tai kai kuriems žmonėms pasireiškia rėmens, deginimo ar spaudimo pojūčiais. Ilgainiui tai gali prisidėti prie skrandžio gleivinės uždegimo, refliukso ligos ar net opų formavimosi rizikos.
Kavos rūgštingumas ir jautrus skrandis
Ne kiekvienas žmogus vienodai reaguoja į kavos poveikį. Tačiau tie, kurie jaučia padidėjusį skrandžio rūgštingumą, gastrito, opaligės požymius ar dažną diskomfortą, itin dažnai patvirtina, kad kava tuščiu skrandžiu sustiprina šiuos simptomus. Net ir sveikiems žmonėms dažnas kavos gėrimas be maisto gali ilgainiui išprovokuoti jautrumą ar nemalonų pojūtį skrandyje.
Kava ir streso hormonai: kas vyksta ryte?
Kai atsikeliame, mūsų organizme natūraliai padidėja kortizolio kiekis. Kortizolis – tai streso hormonas, kuris padeda pabusti, aktyvuoja medžiagų apykaitą ir paruošia kūną dienos iššūkiams. Kavos vartojimas papildomai stimuliuoja kortizolio gamybą, todėl tuščiu skrandžiu geriama kava gali dar labiau padidinti šio hormono lygį.
Kortizolio „šokas“: galimos pasekmės
Pernelyg didelis kortizolio kiekis gali sukelti nerimo jausmą, širdies permušimus, dirglumą, o ilgalaikėje perspektyvoje – netgi imuninės sistemos slopinimą bei gliukozės apykaitos sutrikimus. Todėl kavą rekomenduojama gerti tik po lengvų pusryčių ar vėliau, kai kortizolio natūralus šuolis sumažėja.
Cukraus ir energijos balansas: kodėl galite justi silpnumą?
Ryte mūsų organizmas vis dar atsigauna po naktinės nevalgiusio fazės, todėl kraujyje natūraliai mažėja cukraus (gliukozės) kiekis. Kava gali dar labiau sutrikdyti šį balansą, nes jos sudėtyje esantis kofeinas akimirksniu sužadina nervų sistemą, tačiau kartu gali sukelti trumpalaikį energijos šuolį, po kurio seka staigus nuovargio jausmas ar net galvos svaigimas.
Kofeino poveikis gliukozei kraujyje
Kofeinas, ypač išgertas be maisto, gali padidinti insulino išsiskyrimą, kuris „nuleidžia“ cukraus kiekį kraujyje. Tai ypač aktualu jautriems žmonėms, linkusiems į hipoglikemiją (žemą cukraus kiekį kraujyje), kurie po pirmos kavos puodelio gali jausti ne tik žvalumą, bet ir silpnumą, drebėjimą, prakaitavimą ar net pykinimą.
Kavos poveikis žarnynui ir virškinimui
Kava žinoma dėl savo gebėjimo skatinti virškinimo sistemą ir suaktyvinti žarnyno darbą. Tai gali būti naudinga, jei kenčiate nuo vidurių užkietėjimo, tačiau ryte, kai skrandis dar tuščias, toks staigus žarnyno aktyvinimas gali pasireikšti nepageidaujama išmatų konsistencija ar net pilvo spazmais.
Viduriavimas ar neramus pilvas
Dalis žmonių pastebi, kad puodelis kavos tuščiu skrandžiu iššaukia norą kuo greičiau bėgti į tualetą, o kartais sukelia net laikiną viduriavimą. Tai susiję su kavos gebėjimu skatinti storosios žarnos motoriką. Kad išvengtumėte nemalonių pojūčių, patartina iš pradžių lengvai užkąsti arba gerti kavą derinant ją su pusryčiais.
Mitų paneigimas: ar visada kava žalinga?
Kava – ne vien žalingas įprotis. Tinkamai vartojama ji suteikia energijos, pagerina budrumą, greitina medžiagų apykaitą ir netgi gali padėti sumažinti kai kurių ligų, pavyzdžiui, antro tipo diabeto ar Parkinsono ligos riziką. Svarbiausia – žinoti, kaip ir kada ją vartoti, kad pasinaudotumėte nauda be šalutinių efektų.
Asmeninis jautrumas ir individualūs skirtumai
Reikėtų pabrėžti, kad kai kurie žmonės neturi jokių nemalonių simptomų, išgerdami kavos tuščiu skrandžiu. Tačiau daugelis medikų rekomenduoja stebėti organizmo reakciją ir prisiminti, kad ilgalaikis toks vartojimo būdas gali lemti virškinimo ar kitų sutrikimų atsiradimą, ypač jei esate jautrūs rūgštims ar kofeinui.
Kaip mėgautis kava saugiau?
- Gerkite kavą po pusryčių. Pasirūpinkite, kad skrandyje būtų maisto – taip sumažinsite dirginantį kavos poveikį ir palaikysite stabilų cukraus kiekį kraujyje.
- Nepersistenkite su kiekiu. Rekomenduotina dienos norma – 1–2 puodeliai. Per didelis kavos kiekis gali sukelti ne tik skrandžio, bet ir širdies, nervų sistemos sutrikimus.
- Kavą derinkite su baltyminiais pusryčiais. Kiaušiniai, jogurtas su avižomis ar varške padės ilgiau palaikyti sotumo jausmą ir išvengti cukraus „šuolių“.
- Stebėkite savo savijautą. Jei pastebite, kad kava skrandyje sukelia nemalonius pojūčius, pabandykite ją iškeisti į žolelių arbatą arba kitą švelnesnį gėrimą rytais.
- Rinkitės mažiau rūgščią kavą. Yra rūšių, kurios pasižymi švelnesniu skoniu ir mažesniu rūgštingumu. Tokia kava gali būti lengviau toleruojama jautriems žmonėms.
Išvados: kodėl kavą geriau vartoti ne tuščiu skrandžiu?
Kavą gerti tuščiu skrandžiu specialistai nerekomenduoja dėl kelių pagrindinių priežasčių – padidėja skrandžio rūgštingumas ir dirginimas, gali pasireikšti insulino svyravimai, energijos „šuoliai“ bei virškinimo organų diskomfortas. Be to, per didelis stimuliuojančių hormonų kiekis ryte gali neigiamai paveikti nuotaiką ir bendrą savijautą. Siekiant apsaugoti virškinimo sistemą, užtikrinti subalansuotą cukraus kiekį kraujyje ir išlaikyti kavos teikiamą malonumą, rekomenduojama ją vartoti po lengvų pusryčių ir nedideliu kiekiu – taip kava taps energijos šaltiniu, o ne streso ar nemalonių simptomų priežastimi.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
