Rudens sezonas daugeliui siejasi su atgyjančia gamta, krentančiais lapais ir ilgėjančiais vakarais. Tačiau nemažai žmonių pastebi, kad būtent rudenį dažniau ima varginti sąnarių skausmai ar sustingimas. Tai ypač aktualu tiems, kurie jau anksčiau yra patyrę sąnarių sveikatos ar lėtinių ligų problemų. Kodėl būtent ruduo tampa išbandymų metas sąnariams? Moksliniais faktais ir rekomendacijomis grįsto straipsnio pagalba padėsime suprasti pagrindines priežastis bei patarsime, kaip pasirūpinti savo sąnarių gerove atvėsus orams.
Sąnarių skausmo rudenį priežastys
Oro permainos ir atmosferos slėgis
Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad daugeliui žmonių sąnarių skausmai sustiprėja keičiantis sezonams ar orams. Viena pagrindinių priežasčių yra atmosferos slėgio svyravimai. Atvėsus ir permainingu oru, slėgis aplink mus dažnai krenta, o tai gali paveikti sąnarių kapsulės audinius. Dėl sumažėjusio slėgio aplink sąnarį sąnariniai skysčiai gali kiek padidėti, o audiniai, kuriuose yra daug nervų galūnių, tampa jautresni. Tai dažniau jaučia žmonės, turintys sąnarių uždegimų ar pažeidimų, tačiau reaguoti gali ir visiškai sveiki asmenys.
Temperatūros pokyčiai ir šaltis
Rudenį temperatūra dažnai staigiai krenta, ypač vakare ir naktį. Sąnariai ir aplinkiniai raumenys šaltyje linkę labiau įsitempti, o kraujotaka – lėtėti. Tokia būsena gali paskatinti sąnarių sustingimą, sumažinti mobilumą ir padidinti skausmo tikimybę. Tam įtakos turi ir natūralus žmogaus noras šaltuoju metų laiku mažiau judėti, o mažesnis fizinis aktyvumas taip pat neigiamai veikia sąnarių funkciją.
Didėjanti drėgmė
Rudenį dažnai būna daugiau drėgnų dienų, lyja. Didesnė drėgmė ore bei žemesnė temperatūra kartu dar labiau sumažina kraujotaką sąnariuose ir raumenyse, apsunkina natūralų sąnarių „sutepimą“ sinoviniu skysčiu. Be to, drėgmė paaštrina reumatinius ir artritinius skaudulius, ypač vyresnio amžiaus ar sąnarių ligomis sergantiems žmonėms.
Kas dažniau jaučia sąnarių skausmus rudenį?
- Vyresnio amžiaus žmonės. Natūraliai sendamas žmogaus organizmas, sąnariai praranda elastingumą, sumažėja sinovinio skysčio kiekis – todėl šaltis ir slėgio pokyčiai juos veikia labiau.
- Lėtinėmis sąnarių ligomis sergantys asmenys. Sergantieji sąnarių artritu, artroze ar reumatinėmis ligomis dažniausiai rudenį jaučia paūmėjimus.
- Aktyviai sportuojantys arba fizinį darbą dirbantys asmenys. Nors judėjimas svarbus, tačiau dėl nuolatinių apkrovų pažeisti ar „nusidėvėję“ sąnariai yra jautresni aplinkos poveikiui.
- Žmonės su antsvoriu. Didesnis kūno svoris didina krūvį sąnariams. Rudenį, kai aktyvumas sumažėja, o orai neprikviečia vaikščioti, šis veiksnys ypač išryškėja.
Mitai ir realybė apie rudeninį sąnarių skausmą
Mitas: sąnariai skauda tik vyresniems žmonėms
Nors su amžiumi sąnarių sveikata blogėja ir neretai rudenį skauda būtent vyresniems asmenims, iš tiesų orų permainos veikia visų amžiaus grupių žmones. Net ir jauni, aktyvūs asmenys, ypatingai sportininkai ar patyrę traumas, gali pajusti sezoninius pokyčius.
Mitas: orai neturi jokios įtakos skausmui
Šis teiginys nėra visiškai teisingas. Daug tyrimų parodė, kad orų pasikeitimai, darantys įtaką slėgiui, temperatūrai ir drėgmei, turi tiesioginį poveikį daliai populiacijos, ypač tiems, kurie turi sąnarių sveikatos sutrikimų.
Mitas: išvengti rudeninių sąnarių skausmų neįmanoma
Nors visiškai išvengti skausmų ne visada įmanoma, laikantis paprastų prevencinių priemonių galima ženkliai sumažinti jų pasikartojimo ir stiprumo riziką.
Praktiniai patarimai: kaip apsaugoti sąnarius rudenį?
- Rūpinimasis šiluma. Rekomenduojama saugoti sąnarius nuo peršalimo – dėvėti pirštines, šiltas kojines, kelio ar alkūnės apsaugas.
- Nuolatinis fizinis aktyvumas. Taip pat svarbu reguliariai judėti: kasdien bent 20–30 min. lengvos mankštos, vaikščiojimo ar tempimo pratimų padės palaikyti kraujotaką ir sąnarių lankstumą.
- Saikinga ir subalansuota mityba. Į meniu įtraukite antioksidantais turtingas, Omega-3 riebalų rūgščių gausias maisto medžiagas (pvz., riebią žuvį, linų sėmenis, graikinius riešutus) – jos padeda mažinti uždegiminius procesus.
- Vengti drėgmės ir vėsumos. Jei namuose ar darbe yra drėgnų, šaltų patalpų – pasirūpinkite oro sausintuvais, šildytuvais ar vilnonėmis antklodėmis.
- Mažinti kūno svorį. Kiek įmanoma reguliuoti svorį, kad sąnariai patirtų mažesnį apkrovimą. Dėl svorio netekimo pasitarkite su gydytoju ar dietologu.
- Tinkama avalynė. Ypač jei skauda klubų ar kelių sąnarius – avėkite patogius, nespaudžiančius batelius su amortizuojančiu padu.
- Konsultacijos su gydytoju. Jei sąnarių skausmas trunka ilgiau nei kelias savaites, stiprėja ar riboja judėjimą – pasitarkite su šeimos gydytoju ar reumatologu. Laiku nustatyta diagnozė ir pritaikytas gydymas padeda išvengti rimtesnių komplikacijų.
Kada reikėtų sunerimti?
Retkarčiais besikartojantys, nestiprūs sąnarių maudimai rudenį yra gana dažni ir dažnai susiję su natūraliomis aplinkos bei gyvenimo būdo permainomis. Tačiau yra atvejų, kai skausmas gali signalizuoti rimtesnę būklę:
- Sąnarys stipriai sukausta, patinsta, parausta ar tampa karštas liesti.
- Skausmas trunka ilgiau nei dvi savaites ar blogėja nepaisant poilsio/priemonių.
- Atsiranda kitų simptomų: temperatūra, nuovargis, sąnarių judesio ribojimas.
- Pradėjus vartoti vaistus dėl sąnarių skausmo atsiranda alerginių ar kitų nepageidaujamų reakcijų.
Išvada: ruduo – išbandymas sąnariams, bet sprendimų yra
Rudens sezonas tikrai turi įtakos sąnarių sveikatai dėl oro, temperatūros ir gyvenimo būdo pokyčių. Tačiau žinant pagrindines priežastis ir imantis prevencinių veiksmų, galima sušvelninti ar net išvengti nemalonių pojūčių. Svarbiausia – judėti, šiltai rengtis, rūpintis mityba ir stebėti savo organizmo siunčiamus signalus. Kilus rimtesnių problemų, nedelsti ir kreiptis į specialistus – taip užtikrinsite, kad sąnariai liktų sveiki ne tik rudenį, bet ir visus metus.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
