Vazovagalinė sinkopė

Vazovagalinė sinkopė (dar dažnai vadinama paprasčiau – „alpimas“) yra viena dažniausių trumpalaikio sąmonės praradimo priežasčių tiek suaugusiems, tiek vaikams. Nors dažniausiai ši būklė būna nepavojinga gyvybei ir praeinanti savaime, staigus sąmonės praradimas gali sukelti rimtų kritimų ar sužeidimų, o simptomai kartais klaidina ir kelia perdėtą nerimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra vazovagalinė sinkopė, kodėl ji pasireiškia, kokie simptomai ją lydi, kaip atliekama diagnostika, kokios gydymo ir prevencijos galimybės, bei kada būtina ieškoti medicinos pagalbos.

Kas yra vazovagalinė sinkopė?

Vazovagalinė sinkopė – tai laikinas sąmonės netekimas dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į smegenis, kurį sukelia refleksinis (nevalingas) autonominės nervų sistemos atsakas. Dažniausiai būklė paaiškinama stipriu vaguso nervo suaktyvėjimu, kuris sulėtina širdies ritmą bei išplečia kraujagysles, taip sumažindamas kraujo spaudimą. Šių pokyčių pasekmėje smegenys trumpam neaprūpinamos deguonimi ir žmogus nualpsta.

Vazovagalinė sinkopė sudaro apie 20–50% visų alpimo atvejų. Ji dažniausiai pasireiškia jauniems, sveikiems žmonėms, tačiau gali pasitaikyti bet kuriame amžiuje. Dažniausiai būklė nėra pavojinga ir nesusijusi su rimtomis širdies ar neurologinėmis ligomis.

Priežastys ir sukeliantys veiksniai

Pagrindinis vazovagalinės sinkopės atsiradimo mechanizmas – staigus kraujotakos reguliavimo pokytis dėl per stipraus refleksinio vaguso nervo suaktyvėjimo. Tačiau dažniausiai tam būtini tam tikri provokuojantys veiksniai:

• Ilgas stovėjimas – ilgai stovint, ypač šiltoje aplinkoje, kraujas kaupiasi kojose, o sumažėjusi cirkuliacija gali išprovokuoti vagalinius refleksus.
• Baime, skausmas ar emocinis stresas – stiprus išgąstis, nemaloni emocinė patirtis, kraujo ar adatų vaizdas dažnai išprovokuoja vagalinių refleksų grandinę.
• Staigus kūno padėties pasikeitimas – greitai atsistojus po ilgo sėdėjimo ar gulėjimo.
• Didelis nuovargis, dehidratacija – dėl nepakankamos cirkuliacijos, kraujospūdis gali dar labiau kristi.
• Karštis, užgrūsti, prastai vėdinami kambariai – padidina šilumos naštą ir širdies darbo krūvį.
• Kosėjimas, šlapinimasis, tuštinimasis – tam tikros situacijos, susijusios su stipriu vidaus spaudimu (pvz., kosulio sinkopė).

Nors kai kurie žmonės yra jautresni šiems veiksniams, daugeliui jų alpimas pasireiškia tik kartais ir retai kartojasi be provokuojančių priežasčių.

Simptomai

Priešalpiminiai simptomai (prodromas)

Daugelis žmonių pajunta artėjančios sinkopės požymius, vadinamus „prodrominiais“ simptomais. Jie leidžia laiku sureaguoti ir dažnai padeda išvengti visiško sąmonės netekimo:

• Silpnumas, galvos svaigimas
• Silpnumo ar šleikštulio jausmas
• Pykinimas
• Šaltas prakaitas
• Regėjimo susiaurėjimas („tunelio“ rega)
• Prakaitavimas, blyškumas
• Klausos pokyčiai (zvimbimas ausyse, kurtumas)
• Greitesnis arba nereguliarus širdies plakimas

Sąmonės netekimas

Sąmonės praradimas dažniausiai trunka nuo kelių sekundžių iki 1–2 minučių. Sąmonės netekęs žmogus paprastai nukrinta ant žemės, dažnai labai atpalaiduoja raumenis. Gali būti trumpalaikis raumenų trūkčiojimas, tačiau traukuliai būdingi retai.

Sąmonę žmogus atgauna gana greitai – per keliasdešimt sekundžių iki kelių minučių, dažniausiai be jokių neurologinių liekamųjų reiškinių ar dezorientacijos. Po sinkopės gali išlikti bendras silpnumas, nuovargis, prakaitavimas. Pykinimas dažnai išlieka dar keletą minučių.

Alpimo ir kitų būklių atskyrimas

Ne visi sąmonės praradimo atvejai yra vazovagalinė sinkopė. Svarbu atskirti ją nuo kitų, potencialiai pavojingų būklių:

• Širdinės kilmės alpimas: dažniau atsiranda be jokių priešalpiminių simptomų, gali pasireikšti esant pastoviam širdies ritmui, be aiškaus išorinio veiksnio.
• Epilepsija: sąmonės netekimą lydi ilgi, stiprūs traukuliai, liežuvio sukandimas, gali būti dezorientacija po sąmonės atgavimo.
• Ortostatinė hipotenzija: dažnai pasireiškia ryte, keičiant kūno padėtį iš gulimos į stovimą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar pacientams, vartojantiems tam tikrus vaistus.

Jei abejojate dėl diagnozės, būtina konsultuotis su gydytoju, ypač jei alpimas kartojasi, įvyksta be akivaizdžių priežasčių, siejamas su skausmu krūtinėje ar širdies plakimo padažnėjimu, ar lydi traukuliai.

Diagnostika

Vazovagalinės sinkopės diagnozė dažnai remiasi tipine klinikine eiga ir paciento aprašytais simptomais. Gydytojas gali užduoti specifinių klausimų apie situaciją, kurioje įvyko alpimas, simptomų pobūdį bei trukmę.

• Anamnezė: detaliai klausinėjama apie kiekvieną simptomą, veiksnius prieš alpimą, šeimos ligas, vartojamus vaistus.
• Fizinis ištyrimas: atliekamas kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių būklės įvertinimas.
• Elektrokardiograma (EKG): padeda atmesti širdies ritmo sutrikimus, kaip galimą sąmonės netekimo priežastį.
• Kraujospūdžio matavimas gulint ir stojantis: gali padėti nustatyti ortostatinę hipotenziją ar jautrumą pozicijų pokyčiams.
• Pavieniais atvejais – atliekami papildomi tyrimai (pvz., echoskopija ar ilgesnis širdies ritmo stebėjimas), jei įtariamos kitos priežastys.
• Provokaciniai testai: kai kuriais atvejais atliekamas „Tilt Table Test“ (stalelio testas), kuris padeda sukelti ir identifikuoti sinkopės mechanizmus.

Dažniausiai papildomų tyrimų neprireikia, jeigu simptomai būdingi tipinei vazovagalinės sinkopės eigai.

Gydymas ir pagalba alpimo metu

Pirmoji pagalba

Pastebėjus arba jaučiant artėjančią sinkopę rekomenduojama:

• Skubiai atsigulti ant nugaros ar atsisėsti, kad būtų sumažinta griuvimo ir susižalojimo rizika.
• Kojas pakelti aukščiau širdies lygio, siekiant pagerinti smegenų kraujotaką.
• Atlaisvinti ankštus rūbus, atverti langus ar išeiti į gryną orą.
• Neišsigąsti, ramiai įkvėpti ir pabandyti atgauti jėgas.

Jei žmogus nualpsta, būtina jį pasodinti arba paguldyti, pakelti kojas ir užtikrinti, kad niekas netraumuotų galvos. Jei sąmonė neatsistato per 1–2 minutes, būtina kviesti greitąją pagalbą.

Gydymo galimybės

Dažniausiai daug gydymo nereikia, nes daugumai vazovagalinė sinkopė pasikartoja itin retai. Tačiau kai kuriems pacientams, ypač jei alpimas dažnas ar sukelia traumas, gali būti taikomos šios priemonės:

• Trigerių vengimas – stengtis neperkaisti, vengti ilgų stovėjimų, neiti į užgrūstus ar blogai vėdinamus kambarius.
• Pakankamas skysčių vartojimas, druskos kiekio didinimas (jei nėra kitų kontraindikacijų) padeda palaikyti kraujospūdį.
• Fizinių manevrų mokymasis – pvz., raumenų įtempimas stojant ar stovint, kaip „įtemptų raumenų manevras“ (rankų, kojų raumenų tempimas), gali sulėtinti ar sustabdyti simptomų progresavimą.
• Mitybos ar gyvenimo būdo korekcija – užtikrinti reguliarų, subalansuotą maitinimąsi, vengti pervargimo ir streso.
• Vaistai – nenoriai skiriami, dažniausiai tik tuomet, jei visi kiti metodai neveiksmingi ir būklė trikdo kasdienę veiklą. Gali būti skiriami beta adrenoblokatoriai, fludrokortizonas ar kiti medikamentai (tik gydytojo sprendimu).

Daugiau nei 90 % visų atvejų pakanka paaiškinimo, gyvenimo būdo korekcijų ir pirmosios pagalbos žinių.

Komplikacijos

Nors pati vazovagalinė sinkopė nėra pavojinga, pavojų kelia sužeidimai, patiriami krentant. Tai gali būti:

• Galvos traumos
• Lūžiai
• Kūno sumušimai

Taip pat, dažnai pasikartojantys alpimai gali trukdyti kasdienei veiklai, sukelti emocinį stresą, baimę ar net sukelti socialinę izoliaciją.

Prevencija ir gyvenimo būdo rekomendacijos

• Reguliarus, pakankamai druskos ir vandens turintis maistas bei skysčių vartojimas, ypač karštomis dienomis.
• Nevengti pusryčių ir stengtis nevartoti alkoholio prieš ilgesnius kelionių ar stovėjimo laikus.
• Stengtis vengti ilgalaikio stovėjimo, ypač uždarose, tvankiose patalpose. Jei būtina stovėti – laikas nuo laiko judėkite, perkelkite svorį nuo vienos kojos ant kitos.
• Stiprinkite kojų raumenis, kad būtų efektyvesnis venų kraujo grįžimas.
• Jei jaučiate artėjančią sinkopę – kuo greičiau atsisėskite ar atsigulkite.
• Praneškite artimiesiems ar kolegoms apie problemą, kad prireikus galėtų suteikti pagalbą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtinai pasitarkite su gydytoju, jei:

• Sinkopė pasikartoja dažnai arba be aiškios priežasties.
• Tuo pačiu atsiranda krūtinės skausmas, širdies plakimo sutrikimai, dusulys.
• Nualpus įvyksta stiprūs traukuliai, žmogus ilgai neatgauna sąmonės.
• Yra žymi dezorientacija ar neurologinių simptomų po alpimo.
• Sinkopė įvyko vairuojant ar dirbant pavojingą darbą.
• Yra rizikų dėl gretutinių ligų: širdies, kraujagyslių, neurologinių.

Savarankiška diagnostika ar savigyda nėra tinkama, nes atsitiktinis sąmonės netekimas gali rodyti ir kitas rimtesnes ligas.

Dažniausi mitai apie vazovagalinę sinkopę

• Mitas: Sinkopė visada pavojinga ir rodo sunkias ligas.
  Faktas: Daugeliu atvejų vazovagalinė sinkopė – gerybinė, nepavojinga ir nesusijusi su rimtomis širdies ar kraujagyslių ligomis.
• Mitas: Alpimo metu būtina žmogų apipilti šaltu vandeniu ar mušti per veidą.
  Faktas: Pakanka paguldyti, pakelti kojas, užtikrinti gryną orą.
• Mitas: Vazovagalinę sinkopę galima išsigydyti vaistais.
  Faktas: Vaistai skiriami retai, dažniausia veiksminga prevencija – gyvenimo būdo priemonių taikymas ir aplinkos keitimas.

Santrauka

Vazovagalinė sinkopė – dažna, dažniausiai nepavojinga sąmonės netekimo priežastis, susijusi su laikinu smegenų neaprūpinimu krauju. Išsami anamnezė, teisinga diagnostika ir tinkama pirmoji pagalba leidžia išvengti rimtų pasekmių. Svarbiausia – išmokti atpažinti signalinius simptomus, žinoti, kaip veikti krizės metu, o dėl bet kokių abejonių ar neįprastų situacijų – pasitarti su gydytoju.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.