Vazos previa – tai reta, bet labai pavojinga nėštumo komplikacija, kai vaisiaus kraujagyslės eina per vaisiaus vandenų pūslės (amniotinio maišelio) dugną, neapsaugotos placentos ar virkštelės audinio. Šios kraujagyslės yra neapsaugotos ir, plyšus vandenims ar gimdos kaklui, gali lengvai plyšti, sukeldamos rimtą kraujavimą, kuris kelia grėsmę vaisiaus gyvybei. Kadangi ši būklė dažniausiai neturi jokių simptomų iki komplikacijų, svarbu žinoti apie jos riziką, diagnostiką ir tinkamą valdymą, norint maksimaliai užtikrinti motinos ir kūdikio saugumą.
Kas yra vazos previa?
Vazos previa – tai būsena, kai viena ar kelios vaisiaus kraujagyslės praeina per gimdos kaklelį arba šalia šalutinio placentos krašto, tiesiogiai kontaktuodamos su vaisiaus vandenų pūslės atidarymu (vidinėm os). Ši komplikacija itin reta – pasitaiko maždaug 1 iš 2500 nėštumų, tačiau ją galima aptikti anksti atliekant ultragarsinius tyrimus.
Esminis komplikacijos pavojus – šios kraujagyslės nėra apsuptos apsauginiu jungiamuoju audiniu, todėl, plyšus vaisiaus vandenims ar prasidėjus gimdos kaklelio išsiplėtimui, jos lengvai trūksta ir vaisius gali greitai netekti didelio kiekio kraujo.
Vazos previa susidarymo mechanizmas ir rizikos veiksniai
Kaip susiformuoja vazos previa?
- Velamentinė virkštelės prisitvirtinimo vieta: Dažniausia priežastis – kai virkštelė į placentą įsiterpia ne pačiame placentos audinyje (kaip įprasta), bet vaisiaus vandenų pūslės membranoje. Kraujagyslės taip „išeina” iš virkštelės ir juda per vaisiaus vandenų membraną iki placentos – šios kraujagyslės neapsaugotos ir ypač trapios.
- Priedinė placenta (placenta succenturiata): Kai placentoje yra atskiras papildomas (priedinis) audinio lopinėlis, su pagrindine placenta sujungtas plonomis, išsisklaidžiusiomis kraujagyslėmis. Jei toks lopinėlis (lobusas) atsistoja šalia gimdos kaklelio, kraujagyslės gali atsidurti virš gimdos kaklelio atidarymo.
- Žema placentos implantacija: Kartais placenta įsitvirtina žemai gimdoje (placenta previa), ir virkštelės kraujagyslės gali kirsti gimdos kaklelio angą, taip sukuriant vazos previa situaciją.
Rizikos veiksniai
- Daugybinis nėštumas (dvyniai, trigubiai ir kt.)
- Kai anksčiau buvusi placentos previa arba velamentinė virkštelė
- Apvaisinimas pagalbinio apvaisinimo (IVF) būdu
- Ankstesnė placentos ar gimdos chirurginė intervencija
- Priedinės arba aksesuarinės placentos buvimas
Nors šie veiksniai padidina riziką, vazos previa gali išsivystyti ir be akivaizdžių veiksnių.
Simptomai ir požymiai
Vienas svarbiausių iššūkių diagnozuojant vazos previa yra tai, kad ji iki gimdymo paprastai nepasireiškia jokiais aiškiais simptomais. Didžioji dauguma atvejų nustatoma ultragarsu, jeigu atliekamas išsamesnis vaisiaus būklės vertinimas. Tačiau plyšus vaisiaus vandenims ir kartu trūkstant neapsaugotoms kraujagyslėms, pasireiškia ūminiai ir pavojingi simptomai:
- Staigus be skausmo, ryškiai raudonas kraujavimas iš makšties (ypač, jei šaltinis yra vaisiaus, o ne motinos kraujas)
- Greitai blogėjanti vaisiaus širdies veikla ir judesiai
- Kūdikio gyvybei grėsmingas šoko požymiai (vaisiaus pavidale dažnai – nepagautas, nes išoriniai simptomai būna neryškūs)
Pavojingiausias momentas – kai plyšta vaisiaus vandenys, nes būtent tada gali plyšti per juos einančios neapsaugotos kraujagyslės. Dėl šios priežasties netikėtas, gausus be skausmo kraujavimas nėštumo pabaigoje visada turi būti tiriamas kaip galimas vazos previa ar placentos kraujavimo priežastis.
Diagnostika
Ultragarsinis tyrimas – pagrindinis būdas
Šiuolaikinė akušerinė praktika pabrėžia ankstyvą rizikos įvertinimą ir vaisiaus būklės stebėjimą. Ryškiausias ir patikimiausias būdas nustatyti vazos previa – transvaginalinis ultragarsas su dopleriu. Šis tyrimas leidžia pamatyti, ar kraujagyslės iš tikrųjų eina per gimdos kaklelio angą ar šalia jos, ir kaip jos susijusios su placentos ir virkštelės vieta.
- Transvaginalinis ultragarsas leidžia tiksliai vertinti placentos vietą ir virkštelės prisitvirtinimą ankstyvose nėštumo stadijose.
- Doplerio technologija leidžia įvertinti kraujo tekėjimą per kraujagysles, atskirti motinos ir vaisiaus kraujagyslių struktūras.
Kada tyrimas reikalingas?
- Nustatytas velamentinis virkštelės prisitvirtinimas arba aksesuarinė placenta
- Ankstesni placenta previa ar priedinė placenta
- Kai nėštumas po IVF arba atliekami kiti pagalbinio apvaisinimo būdai
- Gydytojo įtarimas dėl vaisiaus ar motinos kraujavimo be aiškios priežasties
Atlikus tyrimą, jeigu vazos previa nustatoma anksti, rekomenduojama reguliariai stebėti vaisiaus būklę ir vertinti nėštumo eigą.
Vazos previa gydymas ir valdymas
Išnešimo ir gimdymo strategija
Diagnozavus vazos previa, laikoma, kad įprastas gimdymas pro makštį yra per daug rizikingas dėl kraujagyslių plyšimo tikimybės. Standartinis pasirinkimas – planinis cezario pjūvis, kuris atliekamas dažniausiai nėštumo 34–37 savaitę, atsižvelgiant į vaisiaus plaučių subrendimą bei bendrą motinos–vaiko būklę.
- Kuo anksčiau gimdymas suplanuotas (pvz., 34 savaitę), tuo mažesnė kenksmingo spontaniško vaisiaus vandenų plyšimo rizika.
- Nuo 32–34 nėštumo savaitės dažnai skiriami kortikosteroidai vaisiaus plaučių brendimui skatinti (pagal akušerinės praktikos rekomendacijas), ypač jei planuojamas ankstyvesnis cezario pjūvis.
- Po 32 nėštumo savaitės rekomenduojamas moters hospitalizavimas, jei ryški vazos previa ir yra gresiantis kraujavimas, norint užtikrinti greitą medicininę pagalbą esant komplikacijoms.
Jokiu būdu negalima laukti natūralaus gimdymo pradžios, nes yra didelis pavojus vaisiaus gyvybei – statistiškai, neplanuojamas gimdymas, nevykdant tinkamo stebėjimo ir intervencijos, gali baigtis vaisiaus žūtimi net iki 60 proc. atvejų.
Pagalba ir stebėsena iki gimdymo
Moterys, kurioms diagnozuota vazos previa, dažniausiai stebimos stacionare (ligoninėje) nuo 32–34 savaitės, skiriamos specialios priemonės kraujavimui stabdyti, prireikus – nuolatinis vaisiaus širdies veiklos monitoravimas. Pacientės informuojamos apie galimus simptomus ir skatinamos greitai pranešti apie pavojingus požymius (kraujavimą, skausmus ar vaisiaus judesių pokyčius).
Ką svarbu žinoti pacientėms?
- Diagnozė nėra apsupta jokių simptomų iki vandenų plyšimo, todėl svarbus prevencinis tyrimas ir stebėsena.
- Būtina laikytis gydytojo nurodymų, vengti fizinio aktyvumo, lytinių santykių ir kitų veiklų, didinančių vandenų plyšimo riziką.
- Planuoti gimdymą tik stacionare, kur galima suteikti pagalbą akušerijos ir neonatologijos specialistų komandai.
- Jokiu būdu nemėginkite „laukti” arba gimdyti natūraliai, jei nustatyta vazos previa, nes gresia staigus vaisiaus kraujo netekimas ir žūtis.
Galimos komplikacijos ir pasekmės
Pagrindinė komplikacija – ūmus vaisiaus kraujavimas, kuris be tinkamos pagalbos per kelias minutes gali baigtis kūdikio žūtimi ar sunkiu deguonies trūkumu, neurologiniais pažeidimais. Kraujuojančios arterijos ar venos gali sukelti ir kitus nepageidaujamus epizodus: anemiją, šoką, vaisiaus hipoksiją (išeminį pažeidimą), retai – motinos komplikacijas (jei kraujuojančios vietos sunkiai atskiriamos).
Nors dabar letalumas (mirtingumas) dėl vazos previa sumažintas dėl geresnės diagnostikos ir ankstyvos intervencijos, tačiau nediagnozuotu ir nevaldomu atveju rizika išlieka itin aukšta.
Prevencija ir profilaktika
Vazos previa nėra sąlyga, kurios galima visiškai išvengti pakeitus gyvenimo būdą ar laikantis dietos. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į šiuos prevencinius aspektus:
- Ankstyvas ir reguliarus nėštumo stebėjimas pas akušerį-ginekologą
- Rizikos grupių (IVF nėštumai, dvyniai, buvę placentos pakitimai) tikslingas ultragarsinis patikrinimas tarp 18–28 nėštumo savaitės
- Atsakingas požiūris į bet kokį kraujavimą nėštumo metu, ypač antroje ar trečioje trimestrų dalyje
Prevencija – ankstyva diagnostika ir tinkamos gydymo strategijos parinkimas. Atsitiktinės komplikacijos gali užklupti net ir kruopščiai prižiūrimus nėštumus, tačiau laiku pastebėjus vasos previa riziką – prognozė gerais atvejais labai pagerėja.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei esate rizikos grupėje arba jei gydytojas nustatė bet kokių placentos ir virkštelės anomalijų, labai svarbu laikytis rekomendacijų, nes iki gimdymo simptomų dažniausiai nepastebima. Nedelsdamos kreipkitės į gydytoją esant:
- Netikėtam kraujavimui (ypač – be skausmo, trečiame trimestre ar arti gimdymo datos)
- Vaisiaus judesių sumažėjimui, keistai širdies veiklai, silpnumui ar kitoms neįprastoms būklėms
- Plyšus vaisiaus vandenims, ypač jei buvo nustatyta vazos previa
Ankstyva ir tiksli reakcija į galimus simptomus bei bendradarbiavimas su medicinos personalu – geriausia apsauga nuo skaudžių pasekmių.
Pabaigos įspėjimas ir apibendrinimas
Vazos previa – reta, tačiau pavojinga ir grėsminga nėštumo komplikacija, kurios baigtis priklauso nuo ankstyvos diagnostikos, tinkamos stebėsenos bei suplanuoto gimdymo. Šiuolaikinė medicina, pasitelkdama pažangius ultragarso ir doplerio tyrimus, leidžia laiku nustatyti problemą ir išvengti tragiškų pasekmių. Svarbiausia – laiku pastebėti rizikos veiksnius, laikytis visų gydytojo rekomendacijų ir būti pasirengusioms skubiai reaguoti į galimus pavojingus pokyčius nėštumo metu.
Straipsnyje pateikta informacija yra tik bendrojo pobūdžio ir neskirta savidiagnostikai ar savigydai – visais klausimais dėl asmeninės sveikatos būklės ir gydymo sprendimų būtina kreiptis į gydytoją specialistą.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
