Vazomotorinis rinitas

Vazomotorinis rinitas – tai lėtinis nosies gleivinės sutrikimas, dažnai sukeliantis užgulimą, čiaudulį, sloga ar deginimą nosyje be akivaizdaus alerginio ar infekcinio pagrindo. Nors ši liga nėra pavojinga gyvybei, ji dažnai reikšmingai blogina gyvenimo kokybę, trukdo pilnavertiškai dirbti, ilsėtis ar net miegoti. Vazomotorinio rinito diagnozavimas ir gydymas gali būti iššūkis, nes simptomai panašūs į kitų rūšių rinitus, o tikslių priežasčių nustatyti kartais nepavyksta. Straipsnyje aptarsime, kas yra vazomotorinis rinitas, kokie simptomai jį lydi, dėl ko jis pasireiškia, kaip nustatoma diagnozė, galimus gydymo būdus ir prevencijos priemones.

Kas yra vazomotorinis rinitas?

Vazomotorinis rinitas – tai neužkrečiamas, nealerginis nosies gleivinės susirgimas, kurį lemia kraujagyslių ir nervinio reguliavimo sutrikimai. Dėl to nosies kraujagyslės nenormaliai reaguoja į įvairius dirgiklius, išsiplečia, sukeldamos gleivinės paburkimą bei padidėjusį gleivių išsiskyrimą. Skirtingai nuo alerginio rinito, šiuo atveju nėra nustatomas specifinis alergenas, sukeliančiais simptomus.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), „Mayo Clinic“ ir kitų medicinos šaltinių duomenimis, vazomotorinis rinitas yra viena iš pagrindinių lėtinės slogos priežasčių. Dažniausiai serga suaugusieji, tačiau pasitaiko ir vaikams.

Vazomotorinio rinito priežastys

Vazomotorinio rinito tikrosios priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Manoma, jog simptominiai pasireiškimai susiję su per jautria nosies gleivinės kraujagyslių ir nervinio tinklo reakcija į įvairius nealerginius dirgiklius.

Dažniausi dirgikliai

• Oro temperatūros arba drėgmės pokyčiai – šalčio, karščio, sauso ar drėgno oro kaita.
• Stiprios kvapiosios medžiagos – parfumerija, tabako dūmai, cheminės medžiagos.
• Stresas ir emocinis krūvis – nerimas, nuovargis, įtampa.
• Alkoholio vartojimas – kai kuriems žmonėms alkoholis išplečia kraujagysles ir sukelia simptomus.
• Kai kurie vaistai – kraujospūdį mažinantys preparatai, hormoniniai medikamentai, nosies lašai (ypač vartojami ilgai).
• Hormoniniai pokyčiai – nėštumas, skydliaukės, lytinių liaukų sutrikimai.
• Aplinkos tarša – dulkės, išmetamosios dujos, smogas.

Vazomotorinis rinitas priskiriamas vadinamojo nealerginio rinito grupei, kuriame nėra imuninio atsako kaip sergant alerginiu rinitu. Tačiau tikslios cheminės ir biocheminės šio proceso priežastys iki šiol aktyviai tiriamos.

Vazomotorinio rinito simptomai

Simptomų pobūdis ir stiprumas gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno žmogaus, tačiau dažniausiai pacientai išskiria šiuos pagrindinius simptomus:

• Nuolatinė arba protarpinė sloga, bespalvės (serozinės) gleivės.
• Nosies užgulimas ar paburkimas, dažnai pakaitomis pasireiškiantis abiejose pusėse.
• Dažnas čiaudulys, ypač rytais ar susidūrus su dirgikliais.
• Niežulys, deginimo ar kutenimo pojūtis nosyje.
• Sutrumpėjęs kvėpavimas per nosį, kartais juntamas spaudimas, galvos ar veido skausmas.
• Pablogėjusi uoslė.
• Simptomai gali stiprėti miego metu, pabusti dėl užgultos nosies ar pablogėjusios miego kokybės.

Kai kurie asmenys pastebi, kad simptomus provokuoja tam tikros situacijos – pavyzdžiui, eidami iš lauko į šiltą patalpą, vartodami kai kurius maisto produktus, būdami dulkėtoje aplinkoje ar stresinėse situacijose.

Kaip atskirti vazomotorinį rinitą nuo kitų rinito rūšių?

Vienas pagrindinių diagnostikos iššūkių – atskirti šį sutrikimą nuo alerginio ar lėtinio infekcinio rinito. Pagrindiniai skiriamieji bruožai yra:

• Vazomotorinis rinitas atsiranda be aiškios alergijos požymių: nėra ryšio su sezonu, kontakto su konkrečiais alergenais, nenustatomas alerginis fonas laboratoriniais tyrimais.
• Nėra pūlingų išskyrų, karščiavimo ar kitų infekcijos požymių, kurie būdingi infekciniam rinitui.
• Simptomai dažnai provokuojami fizinių ar cheminių dirgiklių, emocijų ar hormoninių pokyčių.

Diagnozė paprastai patvirtinama, kai atmetami kiti galimi slogos šaltiniai ir neatpažįstamas alerginis komponentas.

Diagnostika

Vazomotorinio rinito diagnostika dažnai grindžiama klinikiniais požymiais, išsamiu paciento apklausa ir fiziniu ištyrimu. Svarbu išsiaiškinti simptomų eigą, galimus provokuojančius veiksnius, alergijų, infekcijų ar lėtinių ligų buvimą.

Pagrindiniai diagnostikos etapai

• Gydytojo ausų, nosies ir gerklės tyrimas (rinoskopija) – apžiūrima nosies gleivinė, ar nėra kitų patologijų.
• Kraujas bei nosies išskyrų tyrimai – dažniausiai nerandama alergijoms būdingų pokyčių (nėra specifinių eozinofilų kiekio padidėjimo, IgE koncentracijos pokyčių).
• Alergijos testai – odos ar kraujo tyrimai siekiant atmesti alerginį rinitą.
• Retesniais atvejais – nosies endoskopija, kompiuterinė tomografija, jei įtariamos kitos nosies ir prienosinių ančių ligos.

Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas, dažniausiai otorinolaringologas. Savigyda ar savidiagnostika nerekomenduojama, nes ji gali užmaskuoti kitų rimtesnių ligų simptomus.

Gydymas

Vazomotorinio rinito gydymas dažnai būna ilgalaikis ir reikalauja individualaus požiūrio, nes gydymo efektyvumas priklauso nuo dominuojančių simptomų, paciento gyvenimo būdo ir jautrumo dirgikliams.

Pagrindiniai gydymo principai

• Dirgiklių vengimas – svarbiausia gydymo dalis. Būtina nustatyti ir kiek įmanoma eliminuoti dirgiklius, kurie sukelia simptomus (pvz., aromatus, dulkes, chemines medžiagas, staigius oro pokyčius).
• Nosies gleivinę drėkinantys preparatai – fiziologinis (jūros) vanduo, izotoniniai ar hipertoniniai nosies purškalai padeda sumažinti gleivinės sudirginimą ir praplauna dirgiklius.
• Aktualūs kortikosteroidai – nosies purškalai su kortikosteroidais dažniausiai efektyviai mažina uždegimą ir gleivinės patinimą. Tokie vaistai vartojami tik gydytojui paskyrus, nes ilgalaikis jų vartojimas reikalauja mediko priežiūros.
• Aktualūs antihistamininiai vaistai – padeda kai kuriems pacientams, net jei nėra alergijos.
• Anticholinerginiai vaistai – skiriami nosies sekrecijai mažinti (pvz., ipratropiumo bromidas), ypač esant gausiai vandeningai slogai.
• Retesniu atveju – chirurginis gydymas – kai konservatyvus gydymas neveiksmingas, gali būti taikomas nosies gleivinės mažinimas (konchotomija, lazerinė terapija).

Ilgalaikis dekongestantų (kraujagysles sutraukiančių purškalų) naudojimas nerekomenduojamas, nes gali greitai sukelti „atoveikio“ efektą – išsivysto priklausomybė, pablogėja simptomai.

Savavališkas medikamentų vartojimas ar gydymo eksperimentavimas be priežiūros gali būti žalingas. Prieš pradedant naują gydymą būtina pasitarti su gydytoju.

Gyvenimo kokybės gerinimas ir prevencija

Nors visiškai išgydyti vazomotorinio rinito dažniausiai nepavyksta, gyvenimo kokybę galima pagerinti laikantis tam tikrų prevencinių ir kasdienių rekomendacijų:

• Reguliariai drėkinkite nosies gleivinę fiziologiniu tirpalu, ypač per šildymo sezoną ar kai aplinkoje daug dulkių.
• Venkite stiprių kvapų, aerozolių, tabako dūmų, oro taršos.
• Palaikykite optimalią drėgmę namuose (apie 40–60 %), naudokite oro drėkintuvus šalčio/šilumos sezono metu.
• Savalaikiai gydykite kvėpavimo takų infekcijas, nes jos gali pabloginti simptomus.
• Stenkitės išvengti temperatūrinių šuolių – neikite iš karštos į šaltą aplinką staiga.
• Stebėkite, ar simptomus neprovokuoja tam tikri maisto produktai ar alkoholis, ir ribokite juos.
• Tvarkykitės nosį švelniai – stenkitės nepažeisti gleivinės stipriai pučiant nosį.
• Jei vartojate vaistus, pasitarkite su gydytoju, ar jie negali sukelti ar sustiprinti simptomų.

Gyvenimo būdo korekcijos dažnai sudaro gydymo pagrindą, ypač jei simptomai lengvi ar vidutinio sunkumo.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors vazomotorinis rinitas nėra pavojingas gyvybei, kai kuriais atvejais būtina kreiptis į gydytoją:

• Simptomai žymiai blogina gyvenimo kokybę, trukdo miegui ar darbui.
• Neaišku, ar tai nesusiję su kitomis ligomis (alergija, infekcija, nosies polipais).
• Vartojant įprastus vaistus simptomai nepraeina ar pastebima jų stiprėjimo tendencija.
• Atsiranda neįprastų simptomų (pūlingos išskyros, itin aukšta temperatūra, žandikaulio ar kaktos skausmai, regos pablogėjimas).
• Svarstomas chirurginis gydymas arba planuojama ilgalaikė terapija kortikosteroidais.

Ankstyva konsultacija padeda tiksliai nustatyti diagnozę, išvengti komplikacijų ir pritaikyti efektyviausią gydymą.

Dažniausi mitai apie vazomotorinį rinitą

• Mitas: „Vazomotorinis rinitas – tai ta pati alerginė sloga.“
  Faktas: Skirtingai nei alerginė sloga, vazomotorinis rinitas neturi aiškaus imuninės sistemos atsako ir nėra susijęs su alergenais.
• Mitas: „Užtenka naudoti kraujagysles sutraukiančius purškalus ir problema išsispręs.“
  Faktas: Dekongestantai tik laikinai palengvina nosies užgulimą, tačiau ilgalaikis naudojimas gali pabloginti būklę ir sukelti priklausomybę.
• Mitas: „Tai ne problema, su kuria reikia eiti pas gydytoją.“
  Faktas: Kartais vazomotorinio rinito simptomai maskuoja kitą rimtesnę ligą, tad svarbu diagnozę patvirtinti pas gydytoją, ypač jei simptomai sunkūs ar užsitęsę.

Išvada

Vazomotorinis rinitas – dažnas, tačiau dažnai nepakankamai įvertintas lėtinis nosies gleivinės sutrikimas, galintis smarkiai apsunkinti kasdienį gyvenimą. Nors esminio gydymo dažniausiai nėra, simptominė pagalba, dirgiklių vengimas ir individualiai pritaikytas gydymas padeda kontroliuoti ligos eigą ir sumažinti gyvenimo diskomfortą. Svarbiausia – nesigydyti savarankiškai, atpažinti simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją, kad būtų parinktas efektyviausias gydymo būdas ir užtikrinta gera gyvenimo kokybė.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.