Vaskulitas

Vaskulitas yra uždegiminė kraujagyslių liga, kuri paveikia įvairaus dydžio kraujagysles – nuo didžiųjų arterijų iki mažų kapiliarų. Ši būklė gali pažeisti bet kurį organą ar audinį, todėl jos pasireiškimas gali būti labai įvairus ir kartais sunkiai atpažįstamas. Vaskulitas gali būti pavojingas gyvybei, jei nesustabdomas laiku, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas, tinkama diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs. Straipsnyje aptarsime, kas yra vaskulitas, kokios jo priežastys, pagrindiniai tipai, simptomai, diagnostika, gydymas bei gyvenimo su šia liga ypatumai.

Kas yra vaskulitas?

Vaskulitas – tai bendrinis terminas, apibūdinantis įvairias ligas, kai uždegiminis procesas pažeidžia kraujagyslių sieneles. Uždegimas gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą, užsikimšimą arba, priešingai, plėtimąsi (formuojasi aneurizmos). Dėl to sutrinka kraujo tekėjimas į organus ir audinius, gali prasidėti jų deguonies trūkumas ar net nekrozė. Vaskulitas nėra viena liga, bet ligų grupė, kuri skirstoma pagal paveiktų kraujagyslių dydį (didelės, vidutinės ar mažos venos ir arterijos) bei pažeidžiamus organus.

Vaskulito tipai

Vaskulitas gali pasireikšti įvairiomis formomis. Skirtingos vaskulito rūšys dažniausiai skiriasi pažeidžiamų kraujagyslių dydžiu, uždegimo intensyvumu ir klinikiniais simptomais. Svarbiausi vaskulito tipai:

Didelių kraujagyslių vaskulitas

• Takajasu arteritas – dažniausiai pasireiškia jauniems žmonėms, pažeidžia aortą ir pagrindines jos atšakas, sukelia kraujotakos sutrikimus rankose, galvos svaigimą, nuovargį.
• Laikinasis arteritas (milžiniškų ląstelių arteritas) – dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 50 metų asmenims, dažniau moterims, simptomai: galvos skausmas, žandikaulio skausmas kramtant, regos sutrikimai.

Vidutinių kraujagyslių vaskulitas

• Poliarteritis nodosa – pažeidžia vidutinio dydžio arterijas, gali paveikti inkstus, odą, periferinius nervus, žarnyną; simptomai priklauso nuo pažeisto organo.
• Kawasaki liga – vaikams pasireiškiantis vaskulitas, dažniausiai paveikia širdį, limfmazgius, odą, burnos gleivinę. Gali sukelti širdies aneurizmas.

Mažų kraujagyslių vaskulitas

• Granulomatozė su poliangitu (Wegenerio granulomatozė) – sukelia kvėpavimo takų, inkstų, odos pažeidimus; būdingas kraujavimas iš nosies, sloga, plaučių uždegimas.
• Churg-Strauss sindromas (eozinofilinis granulomatozinis vaskulitas) – pasižymi astma, alergija, kraujagyslių uždegimu.
• Mikroskopinis poliangitas – dažniausiai pažeidžia inkstus ir plaučius, sukelia kraujo pėdsakus šlapime, dusulį.
• Henoch-Schönlein purpura – dažniau pasireiškia vaikams, klinika: odos išbėrimai, sąnarių, pilvo skausmas, kartais inkstų funkcijos sutrikimai.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Daugeliu atvejų vaskulito atsiradimo priežastis nėra aiški, tačiau manoma, kad pagrindinis mechanizmas – imuninės sistemos sutrikimai. Imuninė sistema pradeda klaidingai naikinti paties organizmo kraujagysles, sukeldama jose uždegimą. Dažniausiai vaskulitas yra autoimuninės kilmės, tačiau veiksniai, galintys išprovokuoti ligą, yra šie:

• Virusinės (pvz., hepatito B, C) ar bakterinės (pvz., stafilokokai, streptokokai) infekcijos
• Genetinė predispozicija
• Vėžiniai susirgimai, ypač kraujo ligos
• Kitos autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ir pan.)
• Vaistai (retai kai kurie antibiotikai, diuretikai, antikonvulsantai ir kt.)
• Cheminiai veiksniai ar toksinai

Kai kuriais atvejais vaskulitas išsivysto be aiškios priežasties (idiopatinis vaskulitas).

Simptomai ir požymiai

Vaskulito simptomai labai priklauso nuo pažeistų kraujagyslių vietos ir paveiktų organų. Tačiau dažniausiai pasitaikantys požymiai yra šie:

• Bendras silpnumas, nuovargis, svorio kritimas
• Karščiavimas, prakaitavimas naktimis
• Raumenų, sąnarių skausmas
• Odos išbėrimai: raudonos ar purpurinės dėmės, mazgeliai, opelės (ypač kojose ar rankose)
• Skausmas pilvo srityje, pykinimas, vėmimas (jei pažeidžiamos kraujagyslės žarnyne)
• Dusulys, kosulys, kraujo atkosėjimas (pažeidus plaučius ar bronchų kraujagysles)
• Regos sutrikimai, galvos skausmas (esant galvos smegenų ar akių kraujagyslių pažeidimui)
• Kraujo pėdsakai šlapime, patinimas (su inkstų pažeidimu)

Būtina atkreipti dėmesį, kad požymiai gali būti labai nespecifiniai bei skirtingi kiekvienam žmogui. Ankstyvas pastebėjimas itin svarbus siekiant išvengti rimtų komplikacijų.

Diagnostika

Diagnozuoti vaskulitą gali būti sudėtinga, nes simptomai dažnai panašūs į kitų ligų. Diagnostikoje dažniausiai pasitelkiama:

• Kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, CRB (C reaktyvus baltymas), ENG (eritrocitų nusėdimo greitis), autoimuninių ligų žymenys (ANCA, ANA), kepenų, inkstų funkcijos rodikliai
• Šlapimo tyrimai: kraujo, baltymo nustatymas galint pažeisti inkstus
• Vaskulitu sergantiems būdingų autoantikūnų tyrimai
• Vaizdiniai tyrimai: rentgenograma, ultragarso, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), angiografija (kraujagyslių tyrimas kontrastu)
• Biopsija: įtariamos pažeistos kraujagyslės ar audinio (pvz., odos, inksto) mėginio mikroskopinis tyrimas, kuris dažnai patvirtina diagnozę

Diagnostika yra kompleksinė, todėl gydytojui svarbu išklausinėti apie simptomus, ištirti asmens ligų istoriją, atlikti išsamius laboratorinius ir vaizdinius tyrimus.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo vaskulito rūšies, sunkumo, pažeistų organų, gretutinių ligų ir individualių paciento ypatumų. Dažniausiai taikomi šie gydymo principai:

Uždegimo slopinimas

• Kortikosteroidai (pvz., prednizolonas): pagrindiniai vaistai, greitai slopinantys uždegimą, naudojami didelėmis dozėmis pradžioje, vėliau – mažinama dozė.
• Imunosupresantai (metotreksatas, ciklofosfamidas, azatioprinas): vartojami kartu su kortikosteroidais arba vietoj jų, ypač esant sunkesnėms formoms, nuolatiniam gydymui.
• Biologiniai vaistai (pvz., rituksimabas): skiriami kai kurioms vaskulito formoms, kai tradiciniai vaistai neefektyvūs arba jų netoleruojama.

Gretutinių ligų ar komplikacijų gydymas

• Kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolė (ypač jei pažeidžiami inkstai ar širdis)
• Kraujotakos palaikymas, trombozių profilaktika pagal gydytojo rekomendacijas
• Antibiotikai, jei vaskulito priežastis – infekcija
• Simptominis gydymas (skausmo, pykinimo, odos pažeidimų malšinimas)

Svarbu pabrėžti, kad gydymas dažnai trunka ilgai (mėnesius ar net metus), reikalauja atidžios gydytojo priežiūros ir dažnų stebėjimų. Savigyda griežtai nerekomenduojama, nes gali sukelti rimtų komplikacijų.

Komplikacijos

Negydomas ar sunkus vaskulitas gali sukelti pavojingų komplikacijų:

• Organų nepakankamumas (inkstų, širdies, plaučių, kepenų)
• Kraujagyslių trombozės ar aneurizmos
• Kraujosruvos, išemija ar nekrozė, dėl ko gali būti reikalinga amputacija
• Regos praradimas (ypač sergant milžiniškų ląstelių arteritu)
• Antrinės infekcijos dėl imunosupresinio gydymo
• Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas gali sukelti osteoporozę, cukrinį diabetą, nutukimą, padidinti infekcijų riziką

Vaskulito prevencija

Kadangi daugeliu atvejų tiesioginės vaskulito prevencijos nėra, svarbu kontroliuoti galimus rizikos veiksnius ir reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei turite autoimuninių ar sisteminių ligų. Patarimai:

• Vengti nereikalingo vaistų vartojimo, ypač jei žinoma apie individualų polinkį į alergines reakcijas ar autoimunines ligas
• Laiku gydyti infekcijas, koreguoti lėtines ligas
• Sveika gyvensena: subalansuota mityba, reguliarus judėjimas, tinkamas poilsis
• Nevartoti alkoholio, atsisakyti rūkymo

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją ar specialistą, jei:

• Atsiranda neaiškių, užsitęsusių bendro silpnumo, nuovargio, karščiavimo, svorio kritimo simptomų
• Pastebite kraujo požymių šlapime, išmatose, kosite krauju
• Apsunksta kvėpavimas, sutrinka rega, atsiranda stiprūs galvos skausmai
• Atsiranda neįprastų odos bėrimų, opelių ar išsausėjusių, kraujuojančių vietų
• Simptomai greitai progresuoja ar blogėja

Ankstyvas kreipimasis į medikus lemia didesnes galimybes išvengti komplikacijų bei užtikrinti efektyvesnį vaskulito gydymą.

Gyvenimas su vaskulitu

Diagnozė „vaskulitas“ dažniausiai reiškia ilgalaikį gydymą bei nuolatinį ryšį su sveikatos priežiūros specialistais. Svarbu stebėti savo savijautą, reguliariai atlikti reikiamus kraujo, inkstų ar kitos paveiktos sistemos funkcijos tyrimus. Ligoniai turi aiškiai suprasti, kokių šalutinių poveikių gali sulaukti nuo vaistų, kaip atpažinti paūmėjimo ženklus.

• Būtina laikytis paskirto gydymo režimo, nevengti dėl šalutinio poveikio pasikonsultuoti su gydytoju.
• Skatintina bendrauti su artimaisiais, ieškoti pacientų paramos grupių, kurios padeda psichologiškai prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, ypač ilgalaikės lėtinės ligos atveju.
• Vengti peršalimo ar infekcijų, riboti kontaktus ligų protrūkių laikais.

Kasdienė tvarka, subalansuota mityba, tinkamas fizinis aktyvumas padeda palaikyti geresnę savijautą. Tačiau bet kokį savarankišką gydymo pakeitimą reikia būtinai suderinti tik su gydančiu gydytoju.

Dažniausi mitai apie vaskulitą

• Vaskulitas praeina savaime: mitas. Liga neatpažinimo ar negydymo atveju gali progresuoti ir sukelti rimtų komplikacijų.
• Tai tik vyresnio amžiaus žmonių liga: netiesa. Nors kai kurios vaskulito rūšys dažniausiai pasitaiko vyresniame amžiuje, egzistuoja ir vaikų ar jaunų suaugusiųjų formos.
• Vaskulitas visada yra užkrečiamas: klaidinga. Tik kai kurios vaskulito rūšys, kurias paskatino infekcija, gali būti susijusios su infekcijų perdavimu, tačiau pati liga neužkrečiama.
• Vaistų šalutinis poveikis blogesnis už pačią ligą: dažniausiai netiesa. Nors ilgalaikis gydymas gali turėti šalutinių reakcijų, negydomas vaskulitas yra kur kas pavojingesnis gyvybei ir sveikatai.

Išvada

Vaskulitas – reta, bet rimta kraujagyslių uždegiminė liga, kuri gali paveikti įvairius organus bei sistemas. Ligos simptomai dažnai nespecifiniai, todėl svarbu laiku atkreipti dėmesį į netikėtus sveikatos pokyčius. Profesionalų konsultacijos, savalaikis gydymas ir nuolatinė būklės stebėsena užtikrina geresnę prognozę ir gyvenimo kokybę. Pasitikėkite gydytojais ir venkite savigydos – tik taip galima išvengti vaskulito sukeliamų komplikacijų.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.