Aklumas – rimtas regėjimo sutrikimas, stipriai veikiantis žmogaus kasdienį gyvenimą, savarankiškumą ir emocinę savijautą. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, aklumas reiškia visišką arba dalinį regėjimo praradimą, kai rega neleidžia žmogui atlikti paprastų kasdienių veiklų net su korekcija (akiniais ar kontaktiniais lęšiais). Šis sutrikimas gali būti įgimtas arba įgytas bet kuriame gyvenimo etape, o jo priežasčių spektras – labai platus. Straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aklumo tipus, dažniausias priežastis, diagnostikos metodus bei šiuolaikines gydymo ir gyvenimo kokybės gerinimo galimybes.
Kas yra aklumas ir kaip jis klasifikuojamas?
Aklumas nėra vienareikšmiška būklė – medicinoje išskiriami skirtingi jo tipai ir laipsniai. Svarbiausia yra atskirti visišką aklumą nuo dalinio regėjimo praradimo ar dalinės aklumo formos.
Pilnas (visiškas) ir dalinis aklumas
- Pilnas aklumas – žmogus visiškai negali matyti, t. y. neregistruoja šviesos pojūčio. Tokiu atveju net šviesos ar šešėlių skirtumai nėra jaučiami.
- Dalinė aklumas – regėjimas labai silpnas (klaidingas regėjimo pojūtis), kai žmogus mato tik šviesos šaltinį arba šešėlius, bet negali atpažinti aplinkos detalių. Tai laikoma sunkiu regos sutrikimu.
Teisinė aklumo sąvoka
Daugelyje šalių (tarp jų ir Lietuvoje) taikoma teisinė aklumo apibrėžtis: žmogus laikomas aklu, jei regėjimo aštrumas geriausiai matančioje akyje su korekcija yra ≤0,05 (arba ≤5% normos), arba regos laukas susiaurėjęs iki 10 laipsnių ir mažiau. Teisinis aklumo nustatymas svarbus socialinei apsaugai, specialių paslaugų ar lengvatų skyrimui.
Aklumo tipai
Pagal kilmę: įgimtas ir įgytas
- Įgimtas aklumas – pasireiškia gimimo metu ar pirmomis gyvenimo savaitėmis. Dažniausiai nulemtas paveldimų ligų ar sunkių nėštumo/ gimdymo komplikacijų.
- Įgytas aklumas – vystosi gyvenimo eigoje dėl įvairių akių ligų, traumų ar kitų priežasčių.
Pagal pažeidimo vietą
- Akių aklumas – sukeltas pažeidimų pačioje akyje: tinklainė, lęšiukas, ragena ir kt.
- Regos nervo ar smegenų aklumas – susijęs su regos nervo ar smegenų centrų, atsakingų už regėjimą, pažeidimais (pvz., po insulto ar navikų).
Pagrindinės aklumo priežastys
Aklumą gali sukelti daug veiksnių – nuo genetinių iki infekcinių ar traumuojančių. Dažniausios aklumo priežastys lemia ir galimų gydymo būdų pasirinkimą bei prevencijos galimybes.
Silpno ir stipraus regėjimo negalios priežastys pagal amžių
- Kūdikystėje ir vaikystėje: įgimtos akių anomalijos (pvz., aniridija – rainelės nebuvimas), įgimta katarakta, retinopatija dėl neišnešiotumo, paveldimos tinklainės ligos (pvz., retinitis pigmentosa), infekcijos (raudos, CMV, toksoplazmozė, sifilis), vystymosi sutrikimai.
- Vyresniame amžiuje: katarakta, glaukoma, su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija, cukrinio diabeto sukelta retinopatija, regos nervo ligos ar pažeidimai, smegenų insultai, traumatizmas.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
- Paveldimumas (šeimos narių akių ligos)
- Amžius (vyresni nei 60 m. asmenys)
- Diabetas, hipertenzija, sisteminės ligos
- Akių traumos ar chirurginės intervencijos
- Infekcinės ligos nėštumo metu
- Nenustatyti arba nekoreguoti regėjimo sutrikimai vaikystėje
- Prasta higiena, nesaugios darbo sąlygos, ilgalaikis UV spindulių poveikis
Aklumo simptomai
Aklumas kartais išsivysto staiga, bet dažnai progresuoja palaipsniui. Ankstyvas simptomų pastebėjimas ir laiku kreipimasis į gydytoją gali padėti išvengti visiško regėjimo praradimo.
- Staigus ar laipsniškas regėjimo susilpnėjimas
- Regos lauko susiaurėjimas (atsiranda „aklos dėmės“ periferijoje ar centre)
- Neryškus, miglotas regėjimas, nespalvoti ar iškraipyti vaizdai
- Negalėjimas atskirti spalvų, ryškiai matyti šviesos šaltinių
- Akys paraudusios, jautrios šviesai, skauda arba gausios išskyros
- Dvigubas matymas arba skyrų matymo netekimas
- Pakitusi vyzdžio forma, akies (ar abiejų akių) baltoji dalis įgauna neįprastą atspalvį
Vaikams simptomai gali būti klusniai pamatomi – nesidomi ryškiais daiktais, nežiūri „į akis“, vengia šviesos, dažnai užsikabina už aplinkos objektų, neatpažįsta tėvų ar žaislų.
Diagnozė ir tyrimai
Diagnozuojant aklumą ar stiprią regos negalią svarbu išsiaiškinti pagrindinę priežastį, nes nuo to priklauso gydymo galimybės bei efektyvumas. Diagnozė dažniausiai apima keletą etapų:
- Oftalmologo apžiūra – akių aštrumo, regos lauko, akių struktūrų įvertinimas
- Specialūs tyrimai: akių dugno tyrimas (oftalmoskopija), ultragarso tyrimai, optinė koherentinė tomografija (OCT), elektrofiziologiniai testai (pavyzdžiui, regos sukeltų potencialų tyrimas)
- Kraujagyslių tyrimai: fluorescencinės angiografijos metodai
- Laboratoriniai kraujo, infekcijų tyrimai (priklausomai nuo ligos istorijos)
- Genetiniai tyrimai (įtarus paveldimą patologiją)
- Neurologiniai tyrimai (KT, MRT) – jei įtariamas regos nervo, galvos smegenų pažeidimas
Gydymas ir valdymas
Aklumo išgydymo galimybės priklauso nuo jį sukėlusios priežasties, ligos stadijos ir bendros paciento sveikatos būklės. Ne visais atvejais aklumą galima išgydyti, tačiau šiuolaikinė medicina siūlo daug priemonių, leidžiančių pagerinti gyvenimo kokybę ar net dalinai grąžinti regėjimo funkcijas.
Medikamentinis ir chirurginis gydymas
- Katarakta dažniausiai gydoma chirurginiu būdu, pašalinant drumstą lęšiuką ir implantuojant dirbtinį.
- Glaukoma stabilizuojama akių lašais arba chirurgija, mažinančia akispūdį, kartais – lazerinio gydymo metodais.
- Diabetinė retinopatija gydoma lazerio terapija, vaistais, injekcijomis į stiklą kūną; ypač svarbi cukrinio diabeto kontrolė.
- Infekcinės ar uždegiminės kilmės aklumas gydomas antibiotikais, antivirusiniais ar priešuždegiminiais vaistais (priklausomai nuo sukėlėjo).
- Paveldimos tinklainės degeneracijos kol kas neturi efektyvaus gydymo, tačiau vyksta moksliniai tyrimai dėl genų terapijos galimybių.
- Regos nervo, galvos smegenų pažeidimas: gydymo galimybės ribotos, tačiau kai kuriais atvejais naudojama reabilitacija, regos stimuliavimo pratimai ar neuroprotekciniai vaistai.
Palaikomasis ir reabilitacinis gydymas
- Regos funkciją kompensuojančios technologijos: skaitymo programos, brailio raštas, kalbančios nuorodos, didinimo priemonės.
- Ortoftinės ir regos mokymo treniruotės, skirtos stiprinti likusias regos funkcijas.
- Psichosocialinė pagalba – psichologinis palaikymas, integracijos į bendruomenę skatinimas, edukaciniai mokymai.
- Specialios įrangos (baltosios lazdelės, navigacijos sistemos), taktiliniai žemėlapiai ir išmaniųjų įrenginių aplikacijos.
- Vaikams – ankstyvasis ugdymas per sensorinės integracijos programas.
Inovatyvūs ir eksperimentiniai gydymo metodai
- Genų ir ląstelių terapija – kai kurie paveldimi tinklainės sutrikimai jau gydomi inovatyviais genų terapijos metodais. Tai eksperimentinės, tik kai kurioms indikacijoms taikomos procedūros, reikalaujančios griežtos gydytojų priežiūros.
- Bioninės akys – kuriamos pažangios elektroninės sistemos (pvz., tinklainės implantai), galinčios dalinai grąžinti regos pojūtį. Šios technologijos dar yra mokslinių tyrimų stadijoje.
Labai svarbu suprasti, kad bet kokiu atveju gydymas turi būti individualus ir kai kurie metodai taikomi tik stacionarių ar specializuotų ligoninių sąlygomis. Savigyda ar alternatyvios, mokslu nepagrįstos priemonės dažniausiai nesuteikia naudos, o kartais gali pakenkti.
Prevencija ir regos išsaugojimas
Nors ne visų aklumo priežasčių galima išvengti, tačiau laikantis tam tikrų rekomendacijų galima stipriai sumažinti riziką arba atitolinti regos praradimą:
- Reguliarios akių patikros – ypatingai svarbios vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, cukriniu diabetu ar hipertenzija sergantiems asmenims.
- Saugoti akis nuo traumų: dėvėti apsauginius akinius dirbant pavojingą darbą ar sportuojant.
- Kontroliuoti lėtines ligas (diabetą, kraujospūdį), laikytis gydytojų rekomendacijų.
- Saugotis infekcijų nėštumo metu, vestis nėščiosioms rekomenduojamus tyrimus ir skiepus.
- Sveika mityba, turtinga antioksidantais, vitaminais A, C, E, omega-3 rūgštimis.
- Vengti žalingų įpročių (rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo).
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Į akių gydytoją rekomenduojama nedelsti ir skubiai kreiptis, jei:
- Staiga prarandate regėjimą vienoje ar abiejose akyse
- Pastebite didelius regėjimo pokyčius, net jei jie nesukelia skausmo
- Atsiranda stiprūs akių skausmai, paraudimas, didelės išskyros, matomas kraujavimas
- Vaiko regėjimo raida atrodo sutrikdyta (nėra „akis į akį“ kontakto, nejaučia šviesos)
- Jaučiate naujai atsiradusius „žybsnius“, „tamsius debesėlius“, aklos dėmės akyse
Išvados
Aklumas – sudėtinga, įvairių priežasčių nulemiama regėjimo negalia, galinti ištikti bet kuriame amžiuje. Laiku pastebėti simptomai, reguliarūs patikrinimai ir moksliškai pagrįstas gydymas yra svarbiausi veiksniai, padedantys išvengti negrįžtamo regėjimo praradimo ar pagerinti likusį matymą. Svarbu vadovautis specialistų patarimais, nesinaudoti nepatikrintomis gydymo priemonėmis ir, esant poreikiui, gyventi pilnavertį gyvenimą su tinkama reabilitacija bei technologinėmis priemonėmis.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
