Apatinis kraujo spaudimas 47 mmHg daugeliui žmonių kelia nerimą, ypač jei iki tol kraujospūdis buvo normalus. Straipsnyje paaiškinsime, ką reiškia toks žemas diastolinis spaudimas, kokios galimos priežastys, simptomai, pavojai ir kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kuo skiriasi viršutinis ir apatinis kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas matuojamas dviem skaičiais, pavyzdžiui, 120/80 mmHg. Viršutinis (sistolinis) spaudimas rodo slėgį arterijose širdžiai susitraukiant, o apatinis (diastolinis) – slėgį, kai širdis atsipalaiduoja tarp susitraukimų.
Kai kalbama „apatinis kraujo spaudimas 47“, turimas omenyje diastolinis rodmuo – 47 mmHg. Svarbu vertinti ne tik vieną skaičių, bet ir visą kontekstą: žmogaus savijautą, kitus rodiklius, sistemingus matavimus.
Kas laikoma normaliu apatiniu kraujo spaudimu?
Įprastai laikoma, kad normalus kraujo spaudimas suaugusiam žmogui yra apie 120/80 mmHg. Kalbant konkrečiai apie apatinį rodmenį (diastolinį):
- Norma: maždaug 70–85 mmHg
- Sąlyginai žemas: 60–69 mmHg
- Labai žemas: mažiau nei 60 mmHg
Apatinis kraujo spaudimas 47 mmHg daugumai žmonių jau yra labai žemas rodiklis, kuris gali rodyti hipotenziją (per žemą kraujo spaudimą) arba ūmią būklę, jei jis atsirado staiga.
Ką reiškia apatinis kraujo spaudimas 47 mmHg?
Apatinis kraujo spaudimas 47 gali reikšti, kad organizmo audiniai, ypač smegenys, širdis ir inkstai, gali būti blogiau aprūpinami krauju ir deguonimi. Tai ypač aktualu, jeigu:
- viršutinis spaudimas taip pat sumažėjęs (pvz., 90/47 ar 80/47)
- jaučiate svaigulį, silpnumą ar alpimo pojūtį
- rodmuo staiga nukrito nuo įprastai aukštesnių reikšmių
Vis dėlto yra žmonių, kurių kraujospūdis natūraliai žemesnis, ir jie jaučiasi gerai. Tokiais atvejais vienas pavienis matavimas dar nebūtinai reiškia pavojų, tačiau 47 mmHg diastolinis spaudimas vis tiek laikomas ribiniu rodikliu, kurį reikėtų aptarti su gydytoju.
Galimos žemo apatinio kraujo spaudimo priežastys
Diastolinis spaudimas gali sumažėti dėl daugybės priežasčių. Jos gali būti trumpalaikės, susijusios su gyvenimo būdu, arba susijusios su rimtesnėmis ligomis.
Trumpalaikės ir gyvenimo būdo priežastys
- Skysčių trūkumas (dehidratacija) – per mažas išgerto vandens kiekis, intensyvus prakaitavimas, vėmimas, viduriavimas gali sumažinti kraujo tūrį ir spaudimą.
- Staigus atsistojimas – vadinamoji ortostatinė hipotenzija, kai kraujospūdis krinta pasikeitus kūno padėčiai iš sėdimos ar gulimos į stovimą.
- Perkaitimas – karšta aplinka ar karšta vonia išplečia kraujagysles ir gali sumažinti spaudimą.
- Alkoholis – ypač didesni kiekiai gali trumpam sumažinti kraujospūdį.
- Per didelis fizinis krūvis – ypač jei nepakankamai geriama skysčių ar sergama širdies ligomis.
- Nereguliarus maitinimasis – ilgai nevalgius gali kristi gliukozės kiekis kraujyje ir atsirasti silpnumas, žemas spaudimas.
Medicininės priežastys ir ligos
- Širdies ligos – širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimai, širdies vožtuvų patologija gali lemti silpnesnį kraujo išstūmimą ir žemą kraujospūdį.
- Endokrininiai sutrikimai – antinksčių nepakankamumas (Adisono liga), skydliaukės ligos, cukrinis diabetas.
- Kraujavimas – tiek išorinis, tiek vidinis kraujavimas smarkiai mažina kraujo tūrį ir kraujospūdį.
- Infekcijos ir sepsis – sunkios infekcijos gali sukelti kraujagyslių išsiplėtimą ir staigų spaudimo kritimą.
- Vaistai – antihipertenziniai (nuo aukšto kraujospūdžio), diuretikai (šlapimo išsiskyrimą skatinantys), tam tikri antidepresantai ar kiti preparatai gali numušti spaudimą per daug.
- Alerginė reakcija (anafilaksija) – sunki alergija gali sukelti pavojingą kraujospūdžio kritimą.
Simptomai, kai apatinis kraujo spaudimas yra 47 mmHg
Nors kai kurie žmonės žemą kraujospūdį toleruoja gerai, dažnai pasireiškia įvairūs simptomai. Svarbu jų neignoruoti, ypač jei jie staiga atsirado ar stiprėja.
Dažniausi žemo kraujospūdžio požymiai
- Svaigulys arba jausmas, kad „plaukia galva“
- Silpnumas, nuovargis, jėgų trūkumas
- Alpimo grėsmė arba sąmonės aptemimas
- Šaltas prakaitas, šaltos rankos ir kojos
- Greitas širdies plakimas (palpitacijos)
- Matymo sutrikimai – „juodos dėmės“, „žvaigždutės“ prieš akis
- Galvos skausmas ar sunkumo jausmas galvoje
- Pykinimas, kartais vėmimas
Kada simptomai tampa pavojingi?
Būtina nedelsiant kreiptis skubios pagalbos, jei žemam kraujospūdžiui kartu būdingi:
- stiprus silpnumas ar sąmonės netekimas
- krūtinės skausmas, dusulys
- stiprus, staigus pilvo skausmas
- šaltas, lipnus prakaitas, blyškumas
- sumišimas, kalbos nerišlumas, orientacijos sutrikimas
Tai gali būti rimtų būklių, tokių kaip infarktas, insultas, vidinis kraujavimas ar sepsis, požymiai, kuriems reikia skubios medicininės pagalbos.
Ką daryti, jei užfiksuotas apatinis kraujo spaudimas 47?
Veiksmai priklauso nuo savijautos, kitų rodiklių ir situacijos, kurioje matavote spaudimą.
Pirmi žingsniai namuose
- Pakartokite matavimą – palaukite 5–10 minučių, ramiai pasėdėkite ir dar kartą išmatuokite abiejose rankose. Įsitikinkite, kad matuoklio manžetė uždėta tinkamai.
- Atgulkite ar atsisėskite – jei svaigsta galva, atsigulkite ir šiek tiek pakelkite kojas, kad pagerėtų kraujo pritekėjimas į galvą.
- Išgerkite vandens – jei nėra širdies ar inkstų ligų, kurios ribotų skysčių vartojimą, lėtai išgerkite stiklinę vandens.
- Įvertinkite simptomus – jei jaučiatės labai prastai, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
- Nevairuokite ir nedirbkite su pavojinga technika, jei svaigsta galva ar jaučiate silpnumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar kardiologu būtina, jei:
- apatinis kraujo spaudimas 47 kartojasi arba išlieka kelias dienas
- kartu jaučiate nuolatinį silpnumą, galvos svaigimą, alpimo epizodus
- vartojate vaistus nuo aukšto kraujospūdžio ir rodmenys tapo labai žemi
- turite širdies, inkstų, endokrininių ligų ar cukrinį diabetą
Gydytojas gali koreguoti vaistų dozes, paskirti papildomus tyrimus ar nukreipti konsultacijai pas specialistą (kardiologą, endokrinologą ir kt.).
Galimos komplikacijos dėl labai žemo diastolinio spaudimo
Nuolat labai žemas apatinis kraujo spaudimas, ypač 47 mmHg ir mažiau, gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei nėra tinkamai ištirtas ir kontroliuojamas.
Smegenų ir širdies kraujotakos sutrikimai
Per mažas diastolinis spaudimas reiškia, kad tarp širdies susitraukimų kraujagyslėse slėgis yra žemas. Tai gali lemti:
- blogesnį smegenų aprūpinimą krauju, dėl ko dažniau pasireiškia svaigulys, sutrikęs dėmesys, nuovargis
- prastesnę širdies raumens perfuziją, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems vainikinių arterijų ligą
- alpimo riziką ir dėl to padidėjusią traumų (kritimų, lūžių) tikimybę
Inkstų ir kitų organų pažeidimo rizika
Inkstai itin jautrūs kraujotakos pokyčiams. Jei diastolinis spaudimas ilgai išlieka per žemas:
- gali blogėti inkstų filtracijos funkcija
- ilgainiui gali atsirasti lėtiniai inkstų funkcijos sutrikimai
- kenčia ir kiti organai, kuriems nuolat reikalingas stabilus kraujo tiekimas
Kaip galima padėti sau ilgalaikėje perspektyvoje?
Jei polinkis į žemą kraujospūdį yra nuolatinis, kartu su gydytoju galima parengti gyvenimo būdo ir gydymo planą.
Gyvenimo būdo korekcijos
- Pakankamas skysčių vartojimas – dažniausiai rekomenduojama gerti daugiau vandens (išskyrus atvejus, kai tai riboja gydytojas).
- Reguliarus, subalansuotas maistas – vengti ilgo nevalgymo, rinktis maistingą, pakankamai kalorijų turintį maistą.
- Lėtas pozicijos keitimas – pavyzdžiui, prieš atsistojant pirma ramiai pasėdėti, nešokti staigiai iš lovos rytais.
- Vidutinis fizinis aktyvumas – vaikščiojimas, lengva mankšta gerina kraujotaką ir padeda stabilizuoti spaudimą.
- Vengti ilgo stovėjimo – jei būtina stovėti, rekomenduojama pajudėti, perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos.
- Alkoholio ribojimas – alkoholis daugeliui žmonių dar labiau sumažina kraujospūdį.
Vaistai ir medicininis gydymas
Kai kuriais atvejais, ypač esant ryškiai hipotenzijai ar ją sukeliančioms ligoms, gydytojas gali skirti vaistus ar kitą gydymą. Savarankiškai vartoti medikamentus, kurie „kelia spaudimą“, griežtai nerekomenduojama, nes tai gali būti pavojinga, ypač sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kada apatinis kraujo spaudimas 47 gali būti „norma“?
Yra nedidelė dalis žmonių, ypač jaunų, liekno kūno sudėjimo, fiziškai aktyvių, kurių kraujospūdis natūraliai žemesnis. Jie gali jaustis puikiai turėdami, pavyzdžiui, 100/60 ar net šiek tiek mažesnį spaudimą.
Tačiau apatinis kraujo spaudimas 47 yra gana žemas net ir šiai grupei. Jeigu žmogus visiškai nejaučia jokių simptomų, vis tiek verta:
- reguliariai stebėti kraujospūdį
- kartą per laiką pasitikrinti pas šeimos gydytoją
- įvertinti kitus rizikos veiksnius – šeimos ligų istoriją, širdies ir kraujagyslių būklę
Tik gydytojas, įvertinęs bendrą sveikatos būklę, gali pasakyti, ar toks spaudimas konkrečiu atveju toleruotinas, ar vis dėlto reikia išsamesnio ištyrimo.
Apibendrinant, apatinis kraujo spaudimas 47 mmHg yra reikšmingai žemas diastolinis rodiklis, kuris dažnai rodo hipotenziją ir gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis – nuo paprasto skysčių trūkumo iki rimtų širdies, endokrininių ar infekcinių ligų. Vienkartinis toks matavimas be jokių simptomų nebūtinai reiškia pavojų, tačiau pasikartojantys epizodai, lydimi silpnumo, svaigulio ar sąmonės netekimo, reikalauja skubios medicininės apžiūros. Svarbiausia – neignoruoti kūno siunčiamų signalų, reguliariai matuoti kraujospūdį, pasitarti su gydytoju ir kartu pasirinkti tinkamiausias priemones žemo kraujospūdžio priežasčiai nustatyti ir rizikoms sumažinti.
Temų apie ligas ir prevenciją autorius. Informaciją pateikia atsargiai, remdamasis patikimais medicininiais šaltiniais ir aiškiai atskirdamas faktus nuo nuomonių.
