Regėjimo susilpnėjimas – dažna problema, su kuria susiduria tiek jaunesni, tiek vyresni žmonės. Gydytojai dažnai rekomenduoja akinukus, kontaktinius lęšius ar net operacijas, tačiau daugeliui kyla klausimas: ar įmanoma atstatyti regėjimą be chirurginės intervencijos? Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką apie tai mano medicinos mokslas, kokie veiksniai lemia regėjimo prastėjimą bei kokios yra neinvazinės priemonės regėjimui stiprinti.
Dažniausios regėjimo praradimo priežastys
Norėdami suprasti, ar regėjimą galima atstatyti natūraliai, pirmiausia turime žinoti, kas jį lemia. Dažniausiai pasitaikančios regėjimo problemos – trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas ir amžinė toliaregystė (presbiopija). Kiekvienai jų būdinga skirtinga anatominių ar fiziologinių pokyčių eiga.
- Trumparegystė (miopija) pasireiškia kai akies obuolys būna per ilgas arba ragenos linkis – per didelis. Šviesa fokusuojama prieš tinklainę, todėl tolumoje esantys daiktai atrodo neryškūs.
- Toliaregystė (hiperopija) yra priešinga – akies obuolys per trumpas, šviesa fokusuojama už tinklainės.
- Astigmatizmas dažniausiai atsiranda dėl nelygaus ragenos paviršiaus, dėl to vaizdas iškraipomas įvairiame nuotolyje.
- Amžinė toliaregystė (presbiopija) vystosi su amžiumi kuomet lęšiukas praranda elastingumą – sunkiau matyti arti esančius objektus.
Tokių pokyčių dažniausiai neįmanoma sustabdyti vien „pratimais“, nes jie susiję su akies anatominėmis savybėmis ar natūralia senėjimo eiga.
Mokslas apie natūralius regėjimo atstatymo būdus
Ar pratimai akims gali atkurti regėjimą?
Internete plinta vadinamieji regėjimo pratimai, kurių ištakos siekia Bateso metodą – prieš šimtmetį sukurtą programą regėjimui gerinti stebint objektus, dažnai mirksint ar atpalaiduojant akis. Visgi moksliniai tyrimai kol kas nerado įrodymų, jog šie pratimai gali iš esmės pakeisti regos lūžio ydas ar atstatyti prarastą regėjimą dėl trumparegystės ar toliaregystės.
Kito pobūdžio tyrimai rodo, kad tam tikri akių raumenų pratimai gali būti naudingi esant akių nuovargiui ar lengvam akomodacijos sutrikimui (ypač daug laiko praleidžiant prie ekranų). Tokiu atveju pratimai padeda sumažinti diskomfortą, pagerinti akių kraujotaką bei trumpam pagerinti matymo aiškumą. Tačiau refrakcijos pokyčių ar presbiopijos jie neišsprendžia.
Kita alternatyvi terapija
Dažnai siūlomos natūralios „stebuklingos“ priemonės – specialūs vitaminai, žolelių ekstraktai, akių kompresai ar net masažai. Nors pakankama vitaminų A, C ir E, cinko bei omega-3 riebalų rūgščių koncentracija yra svarbi akių sveikatai, nėra įrodymų, kad tai grąžintų jau prarastą regėjimą.
Trūkstant vitaminų, ypač vitamino A, gali išsivystyti naktinis aklumas ar kitos akių ligos, tačiau papildų vartojimas be trūkumo dažniausiai būna neveiksmingas regėjimo gerinimui.
Mokslinių tyrimų šviesa – kas iš tiesų veikia?
Akių sveikatos prevencija
Mokslininkai sutaria, kad didžiausią poveikį turi regos sutrikimų prevencija: sveika gyvensena, akių poilsis ir apsauga nuo žalingų veiksnių. Reguliarios pertraukėlės dirbant kompiuteriu (20-20-20 taisyklė), apsauga nuo ultravioletinių spindulių bei sveika mityba padeda išlaikyti esamą regėjimą ir stabdyti jo blogėjimą.
- 20-20-20 taisyklė: kas 20 minučių nukreipkite žvilgsnį į 20 metrų atstumą bent 20 sekundžių.
- Nešiokite akinius nuo saulės, saugančius nuo UVA ir UVB spindulių.
- Vartokite daug vaisių bei daržovių, ypač žaliųjų lapinių, morkų, citrusinių vaisių.
- Venkite rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo – tai pagreitina akių senėjimą.
Laikini regėjimo pokyčiai
Kartais regėjimas pablogėja dėl laikinų, grįžtamųjų priežasčių: sausų akių, pervargimo, uždegimų, vaistų šalutinio poveikio. Tokiu atveju situaciją galima pagerinti tinkamai gydant pagrindinę problemą, drėkinant akis ar ilsint jas. Tokie pokyčiai nėra tikra trumparegystė ar presbiopija, todėl „atstatymas“ įmanomas – tačiau tik nespecifiniais atvejais.
Mitai apie regėjimo atstatymą
Svarbu žinoti, kad kai kurių populiarių metodų efektyvumas nėra pagrįstas mokslu:
- Akys pripranta prie akinių ir regėjimas blogėja nuo jų – MITAS. Akiniai neskatina regėjimo blogėjimo; jie tik padeda geriau matyti.
- Pratimai ar žolelės gali išgydyti trumparegystę – MITAS. Tokie metodai neturi įrodyto efekto gydant lūžio ydą.
- „Leidžiant akims pailsėti“ regėjimas vėl taps geras – MITAS. Regėjimo yda dėl anatominių pokyčių, o ne dėl pervargimo (išskyrus išimtinius, laikinus atvejus).
Kada be operacijos neišsiversime?
Dauguma ryškių regėjimo sutrikimų, ypač kai jie susiję su lūžio ydų struktūriniais pokyčiais (akių forma ar ragenos išlinkimu), natūraliomis priemonėmis atkurti negalima. Tokiais atvejais gydytojai rekomenduoja korekcinę optiką arba, jei paciento amžius ir sveikatos būklė leidžia, lazerines ar kitas chirurgines operacijas. Medžiagos, vitaminai, pratimai čia nepadės – efektyvus regėjimo pagerėjimas be intervencijos, remiantis mokslu, šiuo metu neįmanomas.
Patarimai regos išsaugojimui
- Reguliariai tikrinkite regėjimą pas oftalmologą, ypač jei pastebėjote pokyčius.
- Saikingai dirbkite su ekranais, darykite pertraukėles, laikykitės darbo higienos.
- Drėkinkite patalpų orą, naudokite dirbtines ašaras esant sausų akių sindromui.
- Laikykitės sveikos mitybos, kurioje daug antioksidantų ir svarbių vitaminų.
- Nedelskite konsultuotis su gydytoju, jei pastebite regėjimo pokyčius ar akių skausmą.
Išvados
Nors natūralių priemonių poveikis regėjimo aštrumui yra ribotas, sveikas gyvenimo būdas ir laiku pradėta prevencija gali padėti ilgiau išsaugoti akių sveikatą bei stabdyti regėjimo prastėjimą. Svarbu suprasti, kad rimtesnius regos sutrikimus ar lūžio ydas galima ištaisyti tik optinėmis priemonėmis arba operaciniais metodais. Kad regos praradimo išvengti būtų lengviau, rūpinkitės akių higiena, naudokite apsaugines priemones ir nuolatos stebėkite savo regėjimo pokyčius.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
