Technologijų amžiuje išmanieji įrenginiai tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Daugybė vaikų, paauglių ir suaugusiųjų didžiąją dienos dalį praleidžia su telefonais, planšetėmis ar kompiuteriais. Atsižvelgiant į vis dažnesnius susirūpinimus dėl dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo (ADHD) simptomų augimo visuomenėje, kyla svarbus klausimas: ar išmanieji įrenginiai gali prisidėti prie ADHD simptomų atsiradimo ar paūmėjimo? Atsakymų ieškome remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir psichikos sveikatos specialistų įžvalgomis.
Kas yra ADHD ir kaip pasireiškia simptomai?
ADHD (dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas) – tai neurobiologinis raidos sutrikimas, dažniausiai prasidedantis vaikystėje. Jį apibūdina trys pagrindinės simptomų grupės: negebėjimas sutelkti dėmesio, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. ADHD diagnozė grindžiama elgesio stebėjimais bei simptomų poveikiu kasdieniam gyvenimui bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, namuose ir mokykloje).
- Sunkumai sutelkiant dėmesį ilgą laiką
- Dažnas pamiršimas ar nesėkmingas užduočių atlikimas
- Impulsyvūs sprendimai ar veiksmai
- Padidėjęs fizinis aktyvumas ar nekantrumas
Nors ADHD dažniausiai nustatomas vaikams, suaugusiems taip pat gali pasireikšti panašūs simptomai, turintys įtakos darbui, santykiams ir bendrai gyvenimo kokybei.
Išmaniųjų įrenginių ir ADHD ryšio paieškos
Ką rodo moksliniai tyrimai?
Per pastarąjį dešimtmetį daugelis tyrimų nagrinėjo galimą sąsają tarp išmaniųjų prietaisų naudojimo ir ADHD simptomų. Kai kurie mokslininkai pastebėjo, jog intensyvus ekranų naudojimas gali būti susijęs su dėmesio išlaikymo sunkumais, didesniu impulsyvumu bei lėtesniu informacijos apdorojimu.
Vis dėlto, iki šiol nėra įrodymų, kad išmanieji įrenginiai tiesiogiai sukelia ADHD kaip medicininį sutrikimą. ADHD yra sudėtingas derinys genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių. Tačiau yra pagrindo manyti, jog nuolatinis skaitmeninės informacijos srautas gali lemti ADHD simptomus primenančius elgesio bruožus ar juos paryškinti tiems, kurie jau turi polinkį į šį sutrikimą.
Kūno ir smegenų reakcija į skaitmeninę stimuliaciją
Išmaniųjų įrenginių turinys paprastai kuriamas taip, kad būtų itin patrauklus ir lengvai keičiamas – dažnai pateikiant trumpus video, „greitas“ žinutes ar nuolatinius pranešimus. Tokia pastovi stimuliacija gali skatinti greitą dėmesio šokinėjimą, ranka pasiekiamus atlygį primenančius pojūčius (pvz., „patinka“ ar komentarai), taip pat suaktyvinti dopamino išsiskyrimą smegenyse.
Būtent dopaminas yra glaudžiai susijęs su ADHD – jo sutrikusi pusiausvyra siejama su minėtais elgesio pokyčiais. Nors išmaniųjų įrenginių naudojimas trumpam gali padidinti motyvaciją ir pasitenkinimą, ilgainiui nuolat besikeičiantys stimulai mažina gebėjimą ilgai koncentruotis ir išlaikyti dėmesį ties viena užduotimi.
Ar ekrano laikas sukelia ADHD? Mitų paneigimas
Vienas iš dažniausiai aptariamų mitų – kad išmaniųjų įrenginių naudojimas „sukelia ADHD“. Remiantis šiuolaikiniais tyrimais, kol kas nėra jokių įrodymų, kad technologijos galėtų išprovokuoti šį sutrikimą asmenims, kurių nervų sistema nėra linkusi į ADHD.
- ADHD išsivysto dėl genetinių ir biologinių veiksnių. Didelė dalis sergančiųjų turi šį sutrikimą šeimos istorijoje.
- Išmanieji įrenginiai gali išryškinti esamus simptomus. Vaikams ar suaugusiems su polinkiu į ADHD, intensyvus ir nekontroliuojamas ekranų naudojimas gali stiprinti dėmesio trūkumą ar impulsyvumą.
Todėl svarbu atskirti: nors technologijos gali paveikti elgesį, jos nėra tiesioginė ADHD priežastis.
Išmanieji įrenginiai ir vaikų sveikata: kada reikia susirūpinti?
Perteklinio naudojimo pasekmės
Vaikų ir paauglių smegenys yra jautresnės išorinei įtakai, tad per didelis laikas prie ekranų gali paveikti jų dėmesio, emocijų ar socialinių įgūdžių raidą. Ilgalaikis išmaniųjų įrenginių, ypač socialinių tinklų ar žaidimų, naudojimas siejamas su:
- Suprastėjusiais akademiniais pasiekimais
- Miego sutrikimais dėl vėlyvo naudojimo
- Nerimo, depresijos ar savivertės problemomis
- Dėmesio išlaikymo sunkumais atliekant ilgesnes užduotis
Net ir nesergant ADHD, galimas „pseudo-ADHD“ efektas – trumpalaikiai simptomai, kurie dingsta sumažinus ekranų laiką ir sugrąžinus aiškią dienotvarkę.
Kaip valdyti išmaniųjų įrenginių poveikį dėmesio sutelkimui?
Rekomendacijos tėvams ir suaugusiesiems
- Laiko ribojimas. Vaikams nuo 2 iki 5 metų rekomenduojama iki 1 val. ekranų per dieną, vyresniems – ugdyti savikontrolę ir vengti pertekliaus.
- Aktyvus įsitraukimas. Stebėkite, kokį turinį naudoja vaikas, kalbėkite apie patirtį ekranuose, skatinkite alternatyvias veiklas (fizinis aktyvumas, kūrybinės užduotys).
- Skaitmeninės higienos taisyklės. Nustatykite „be ekranų“ laiko intervalus (vakarienės metu, prieš miegą), laikykitės jų nuosekliai.
- Aplinka be trukdžių. Mokymosi ar darbo metu pašalinkite nereikalingus pranešimus ar programas, kurios galėtų blaškyti dėmesį.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei pastebite, kad simptomai, tokie kaip didelis impulsyvumas, nuolatiniai dėmesio sutelkimo sunkumai, atminties problemos ar emocinis nestabilumas tęsiasi ne tik naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, bet veikia darbo, mokslų ar bendravimo kokybę, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Tik išsami diagnostika padės išskirti, ar tai laikini elgesio sutrikimai dėl skaitmeninio pertekliaus, ar tikros ADHD apraiškos.
Išvados
Moksliniai tyrimai rodo, kad išmanieji įrenginiai patys nesukelia ADHD, tačiau jų perteklinis naudojimas tikrai gali pabrėžti ADHD simptomus ar sukelti į juos panašų elgesį. Svarbiausia – saikas, subalansuotas požiūris į skaitmeninius prietaisus ir dėmesio valdymo ugdymas. Visiškai uždrausti technologijų nereikia, tačiau nauda bus didžiausia tuomet, kai jas integruosime atsakingai, pagal amžių ir poreikius. Stebėkite savo bei vaikų elgesį, ieškokite pusiausvyros ir, esant poreikiui, nebijokite kreiptis konsultacijos.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
