Lazerinė akių korekcija per kelis dešimtmečius tapo viena populiariausių regėjimo koregavimo metodų pasaulyje. Milijonai žmonių naudojasi moderniomis lazerinėmis procedūromis, kad atsisakytų akinių arba kontaktinių lęšių. Tačiau atsiranda ir klausimų – ar šis būdas saugus visiems? Kada šią procedūrą galima rinktis be baimės, o kokiais atvejais lazerinė korekcija gali netikti? Straipsnyje aptariama, kas lemia akių lazerinės korekcijos saugumą, kokioms grupėms ji tinkama, kada reikia atsargumo ir kokius mitus apie šią procedūrą verta pamiršti.
Kaip veikia lazerinė akių korekcija?
Lazerinė akių korekcija – tai procedūra, kurios metu specialiu lazeriu formuojamas ragenos paviršius, kad šviesa būtų tinkamai fokusuojama tinklainėje. Dažniausiai koreguojami trumparegystės, toliaregystės arba astigmatizmo atvejai. Populiariausi metodai šiuo metu yra LASIK (angl. Laser-Assisted In Situ Keratomileusis), PRK (fotinė ragenos abliacija) ir naujesni, tokie kaip SMILE. Metodo pasirinkimą lemia ne tik technologinės galimybės, bet ir individualus paciento akių būklės įvertinimas.
Kas būdinga lazerinei korekcijai?
Procedūros eiga
Operacija paprastai trunka 10–15 minučių abiems akims. Vyksta su vietiniu nuskausminimu akių lašais, todėl nejaučiamas skausmas. Pagerėjęs regėjimas pastebimas jau tą pačią arba sekančią dieną, tačiau galutinis rezultatas stabilizuojasi per keletą savaičių.
Efektyvumas ir populiarumas
Daugiau kaip 95 % pacientų po lazerinės korekcijos pasiekia gerą ar net puikų regėjimą, leidžiantį atsisakyti akinių. Šimtai klinikinių tyrimų rodo, kad procedūra saugi, kai ji atliekama tinkamai atrinkus pacientus ir laikantis medicinos standartų. Tačiau, kaip ir bet kuri medicininė procedūra, lazerinė akių korekcija nėra tinkama visiems be išimties.
Kada lazerinė akių korekcija yra saugi?
Procedūros saugumas labiausiai priklauso nuo to, ar pacientas atitinka medicininius kriterijus. Prieš operaciją atliekamas išsamus akių tyrimas, kurio metu įvertinami keli svarbūs aspektai:
- Amžius: dažniausiai operuojami suaugusieji, kurių regėjimas stabilus bent 1–2 metus.
- Ragenos storis ir forma: jei ragena pakankamai stora ir neturi randų, komplikacijų rizika mažesnė.
- Regėjimo ydos dydis: lazeriu koreguojama trumparegystė iki –10 D, toliaregystė iki +4–6 D, astigmatizmas – iki 5 D.
- Bendroji akių sveikata: akys turi būti be aktyvių infekcijų, uždegimų, stiprios sausos akis sindromo ar kitų rimtų ligų.
Tinkamai atrinktiems asmenims komplikacijų rizika labai žema, o regėjimo pagerėjimo tikimybė – itin aukšta.
Kada lazerinė korekcija nerekomenduojama?
Yra keletas situacijų, kai lazerinė akių korekcija gali būti nesaugi ar net kontraindikuotina. Žemiau pateikiamos pagrindinės rizikos grupės:
- Nestabilus regėjimas: jaunesniems nei 18 metų arba jei paskutiniais metais stipriai besikeičiantis regėjimas.
- Per plona arba nelygi ragena: padidina komplikacijų riziką.
- Akies ligos: tokios kaip keratokonusas (ragenos išplonėjimas ir deformacija), sunki sausų akių liga, glaukoma, kai kurios tinklainės ligos.
- Imuninės sistemos sutrikimai (pvz., reumatoidinis artritas, vilkligė) ar tam tikros sisteminės ligos.
- Neštumas ir žindymas: hormoniniai pokyčiai gali laikinai pakeisti regėjimą.
Visada svarbu individuali gydytojo konsultacija, nes kiekvienas atvejis unikalus.
Dažniausi mitai apie lazerinę akių korekciją
- „Lazerinė korekcija visiems vienodai saugi“: iš tiesų ji reikalauja individualaus vertinimo.
- „Po operacijos gali visiškai apakti“: rizika visiškai prarasti regėjimą yra itin reta (mažiau nei 1 atvejis iš 10 000), jei procedūra atliekama patyrusio specialisto ir laikomasi instrukcijų.
- „Regėjimas ilgainiui vis tiek pablogės“: jei regėjimas buvo stabilus prieš operaciją, dažniausiai jis išlieka geras daug metų, tačiau vyresniems natūraliai neišvengiamas su amžiumi susijęs pablogėjimas (pvz., presbiopija).
- „Po lazerio nebegalima atlikti kitų akių operacijų“: modernios akių chirurgijos galimybės leidžia šalinti kataraktą ar atlikti kitas procedūras net jei anksčiau buvo lazerinė korekcija.
Galimos komplikacijos ir rizika
Nors lazerinė akių korekcija labai saugi, kaip ir bet kuri chirurginė intervencija, galimos tam tikros komplikacijos:
- Laikinas regos suliejimas, sausumas, akinimas, šviesos ratilai vakare (dažniausiai išnyksta per 1–3 mėn.).
- Nepilnas regėjimo pagerėjimas (gali būti pašalinamas papildomu pakartotinu lazerio prisitaikymu, t. y. „enhancement“ procedūra).
- Infekcijos rizika, randėjimas, ilgiau besitęsiantis ragenos jautrumas (labai retai, ypač jei laikomasi gydytojo rekomendacijų po operacijos).
Svarbiausia – konsultuotis su patyrusiu akių chirurgu, kuris tinkamai įvertins jūsų akių būklę ir išsamiai informuos apie rizikas bei alternatyvas.
Kaip pasiruošti korekcijai ir ką žinoti po jos?
Pasiruošimas yra svarbus
- Nevartokite kontaktinių lęšių kelias dienas–savaičių prieš tyrimą – jie gali laikinai pakeisti ragenos formą.
- Būkite atviri apie sveikatos būklę ir vartojamus vaistus – kai kurie gali paveikti gijimo procesą.
- Iš anksto suplanuokite laiką po operacijos – svarbus poilsis, sumažintas fizinis aktyvumas ir akių apsauga nuo dulkių ar UV spindulių.
Vėlyvojo laikotarpio priežiūra
- Laikykitės gydytojo nurodymų: lašinkite paskirtus lašus, venkite trinti akis, saugokite nuo infekcijų.
- Venkite baseinų, pirties, makiažo pirmąsias dvi savaites, kol ragena visiškai sugis.
- Atvykkite į kontrolinius vizitus – net jei jaučiatės gerai, gydytojas gali laiku pastebėti galimus pokyčius.
Išvada – saugu ar ne?
Lazerinė akių korekcija yra viena saugiausių ir efektyviausių regėjimo koregavimo procedūrų, kol yra laikomasi medicininių reikalavimų ir individualiai vertinama kiekviena situacija. Tai – ne universali paslauga, bet šiuolaikinė, moksliškai pagrįsta galimybė daugeliui žmonių pagerinti gyvenimo kokybę. Jei rimtai svarstote šią procedūrą, pasikonsultuokite su gydytoju oftalmologu – tik jis atsakys, ar lazerinė akių korekcija bus saugi būtent jums.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
