Aspirinas jau daugiau nei šimtmetį naudojamas kaip vienas pagrindinių vaistų nuo skausmo, karščiavimo ir uždegimų. Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais jis ypač išpopuliarėjo kaip priemonė, kuri gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau pastarieji mokslo tyrimai kelia klausimą – ar aspirinas tikrai tebėra reikalingas kasdieniam vartojimui? Nors ši liaudiškai “stebuklinga” tabletė atrodo paprasta ir nebrangi, jos naudojimas šių dienų medicinoje tapo gerokai labiau niuansuotas. Apžvelkime naujausias rekomendacijas ir pagrindinius faktus, kurie gali padėti priimti informuotą sprendimą apie kasdienį aspirino vartojimą.
Kas yra aspirinas ir kaip jis veikia?
Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) – tai nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, dažniausiai vartojamas skausmui, karščiavimui ir uždegimui malšinti. Šis vaistas taip pat mažina kraujo krešėjimą, todėl ilgą laiką buvo naudojamas kraujagyslių ligų – ypač infarkto ir insulto – prevencijai.
Kraujagyslių apsaugos mechanizmas
Aspirinas veikia slopindamas tam tikrų fermentų (COX), atsakingų už trombocitų sulipimą – pagrindinį žingsnį kraujo krešulio susidaryme. Todėl aspirinas sumažina trombų riziką, o tai ypač svarbu žmonėms, jau patyrusiems širdies infarktą ar insultą.
Kasdienis aspirinas: vakarykštė mada ar vis dar aktuali priemonė?
Kas iš tikrųjų gauna naudos?
Tradicija vartoti mažą aspirino dozę (dažniausiai 75–100 mg per parą) ilgą laiką buvo rekomenduojama daugeliui vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonių, siekiant išvengti pirmojo širdies smūgio ar insulto. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau mokslo tyrimų rodo, kad aspirinas kasdien nėra reikalingas kiekvienam.
- Antrinė prevencija: Aspirinas yra tvirtai rekomenduojamas žmonėms, jau patyrusiems širdies infarktą, insultą ar turintiems tam tikras širdies operacijas ar kraujagyslių ligas. Tokiu atveju jis sumažina tikimybę dar kartą patirti šias grėsmingas būkles.
- Pirminė prevencija: Tai yra bandymas apsaugoti nuo pirmojo širdies arba kraujagyslių įvykio. Dauguma šiuolaikinių šaltinių, įskaitant Europos kardiologų draugijos ir JAV U.S. Preventive Services Task Force (USPSTF) rekomendacijas, teigia: daugumai žmonių be ryškios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos aspirinas kasdien nėra reikalingas.
Kada aspirinas gali būti žalingas?
Vienas svarbiausių argumentų prieš atsainų kasdienį aspirino vartojimą – didesnė kraujavimo rizika. Aspirinas gali sukelti kraujavimą iš virškinimo trakto arba rečiau – kitų organų. Ši rizika ypač didelė vyresniems nei 60 metų žmonėms, asmenims su skrandžio opomis ar vartojantiems kitus vaistus, mažinančius kraujo krešėjimą.
Naujausi medicinos tyrimai: kokios tendencijos?
Daugelio didelių tyrimų rezultatai per pastarąjį dešimtmetį keitė požiūrį į kasdienį aspirino vartojimą. 2018 metais paskelbta ASPIRE tyrimo analizė ir keli kiti didelio masto tyrimai (tarp jų ARRIVE ir ASCEND) parodė, kad aspirinas pirminei prevencijai dažniausiai nesumažina žuvusiųjų nuo širdies ligų ar insultų skaičiaus tarp sveikų, vidutinio amžiaus ar vyresnių žmonių, tačiau reikšmingai padidina kraujavimo riziką. Panašias išvadas patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Ką sako tarptautinės gairės?
- JAV U.S. Preventive Services Task Force (USPSTF): 2022 metais rekomendacija pasikeitė – žmonėms nuo 60 metų, net ir su padidėjusia širdies ligų rizika, nėra pagrindo pradėti vartoti aspirino pirminės prevencijos tikslais.
- Europos kardiologų draugija: Aspirinas rekomenduojamas tik tiems, kuriems jau nustatytos aterosklerozinės kraujagyslių ligos – pvz., patirtas infarktas ar insultas.
Kas turėtų naudos iš aspirinoterapijos?
Kasdienio aspirino reikalingumą visada reikėtų aptarti su gydytoju ar kardiologu. Pagrindinis kriterijus – asmeninė ir šeimos ligų rizikos analizė:
- Žmonės po širdies infarkto, insulto ar su atliktomis širdies kraujagyslių intervencijomis.
- Sergantieji sunkia periferinių kraujagyslių liga ar stenokardija.
- Kai kurie sergantieji diabetu ir turintys kitų didelės rizikos veiksnių.
Tačiau žmonėms be šių rizikos veiksnių, ypač vyresniems nei 60 metų ar turintiems padidėjusią kraujavimo riziką (pvz., vartojantiems kraują skystinančius vaistus), aspirinas kasdien gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Dažniausi mitai apie aspiriną
- Mitas: „Kuo anksčiau ir ilgiau vartosi aspiriną, tuo geriau apsaugosi sveikatą.“ – Tyrimai rodo, kad žmonėms be išreikštos rizikos ar ankstesnių širdies ligos įvykių, ankstyvas kasdienis aspirino vartojimas gali būti be naudos, tačiau su padidėjusia kraujavimo rizika.
- Mitas: „Aspirinas tinka visiems ir visada.“ – Kiekvieno žmogaus sveikatos būklė ir rizikos veiksniai skiriasi, todėl vien universalus patarimas nebetinka.
- Mitas: „Aspirinas padeda apsisaugoti nuo vėžio.“ – Anksčiau buvo manoma, kad aspirinas gali sumažinti kai kurių vėžio formų riziką, ypač storosios žarnos. Šiandieninė pozicija – tai nėra pakankamai įrodyta, kad rekomenduoti aspiriną vėžio prevencijai.
Kaip priimti sprendimą dėl aspirino vartojimo?
Kiekvienas medis/dalykas/lašas vaistų mūsų kasdienėje rutinoje turi būti racionalus ir pagrįstas. Prieš pradėdami vartoti aspiriną ilgą laiką, būtina įvertinti individualią širdies ir kraujagyslių ligų riziką, amžių, kitų ligų ar vartojamų vaistų sąveiką. Rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją, kuris padės apskaičiuoti tikrąją naudos ir galimos žalos pusiausvyrą.
Trumpai tariant, aspirinas tebėra gyvybiškai svarbus vaistas tikslinėms grupėms, tačiau jo rutininis kasdienis vartojimas be aiškios priežasties – šiandien jau laikomas pasenusiu požiūriu. Saugi širdis ir sveika kasdienybė reikalauja individualaus dėmesio ir šiuolaikiškai pagrįstų sveikatos sprendimų.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
