Bacilinė dizenterija – tai ūminė žarnyno infekcija, kurią dažniausiai sukelia Shigella genties bakterijos. Liga pasireiškia stipriu viduriavimu, pilvo skausmais ir karščiavimu. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bei JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, bacilinė dizenterija išlieka viena dažniausių ir pavojingiausių viduriavimo infekcijų pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. Nors Lietuvoje ligos paplitimas pastaraisiais metais sumažėjęs, dizenterija ypač pavojinga vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei nusilpusiems asmenims. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines bacilinės dizenterijos priežastis, simptomus, diagnostikos principus, gydymo būdus bei prevenciją.
Kas yra bacilinė dizenterija?
Bacilinė dizenterija – tai žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia Shigella rūšies bakterijos. Liga dar vadinama šigelioze. Bacilinė dizenterija būdinga staigia eiga, ženkliais pilvo spazmais, vandeningu arba gleivingu, kraujingu viduriavimu. Ligos pavadinimas „dizenterija“ kilo iš graikų kalbos žodžių, reiškiančių „blogas žarnynas“.
Bacilinės dizenterijos protrūkiai dažniausiai susiję su nepakankama higiena, užterštu vandeniu ar blogomis sanitarinėmis sąlygomis. Nors dažniau užregistruojama besivystančiose šalyse, periodiškai pasitaiko ir išsivysčiusiose valstybėse, ypač kolektyvuose ar šeimose, kelionėse, stichinių nelaimių metu.
Dizenterijos sukėlėjas ir plitimo būdai
Bacilinę dizenteriją sukelia bakterijos, priklausančios Shigella genčiai. Dažniausios rūšys – Shigella dysenteriae, Shigella flexneri, Shigella boydii, Shigella sonnei. Šios bakterijos labai atsparios aplinkos poveikiui, ypač drėgmei ir šalčiui.
Užsikrėtimo šaltiniai
- Pagrindinis infekcijos rezervuaras – sergantis žmogus.
- Bakterijos plinta fekaliniu-oraliniu keliu: per užterštas rankas, vandenį, maistą ar nepakankamai švarius namų apyvokos daiktus.
- Bacilinę dizenteriją galima parsivežti iš šiltųjų kraštų kelionių; rizika padidėja valgant nepakankamai termiškai apdorotą maistą ar geriant nepatikrintą vandenį.
- Neretai užsikrėtimas plinta šeimose ar kolektyvuose, ypač tarp mažamečių vaikų.
Kiek laiko žmogus platina infekciją?
Užsikrėtęs asmuo gali skleisti bakterijas dar iki pasireiškiant pirmiesiems ligos simptomams ir iki kelių savaičių po pasveikimo, todėl svarbios tinkamos higienos ir sanitarinės priemonės, net nebūnant akivaizdžiai ligos požymių.
Bacilinės dizenterijos simptomai
Bacilinės dizenterijos simptomai paprastai išryškėja staiga po 1–3 dienų inkubacinio periodo. Ligos požymiai priklauso nuo sukėlėjo, užsikrėtimo būdo, paciento amžiaus ir imuninės sistemos būklės.
Būdingiausi simptomai:
- Dažnas viduriavimas (iki 10–20 kartų per parą), išmatose gali būti gleivių, pūlių, kraujo.
- Stiprus pilvo skausmas, spazmai, kartais – tenesmai (netikras noras tuštintis).
- Kūno temperatūros padidėjimas (dažnai iki 38–39°C, kartais dar aukštesnė).
- Pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas.
- Apetito praradimas, dažnai troškulys dėl skysčių praradimo.
- Retesniais atvejais: galvos skausmas, bendras negalavimas, raumenų skausmai.
Ligai progresuojant, netenkama daug skysčių ir druskų, todėl gali išsivystyti dehidratacija – ypatingai vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Sunkesniais atvejais skaudantiems gali iškilti ir kitų komplikacijų, todėl būtina laiku atpažinti požymius ir kreiptis į medikus.
Galimos komplikacijos
Negydoma ar sunki bacilinė dizenterija gali sukelti šias pavojingas komplikacijas:
- Ūmus organizmo skysčių trūkumas (dehidratacija).
- Elektrolitų disbalansas, dėl kurio gali sutrikti širdies, inkstų ir kitų organų veikla.
- Žarnyno pažeidimas: sunkiais atvejais, ypač infekuojant Shigella dysenteriae, galimos išopėjusios žarnos sienelės, kraujavimas, labai retai – žarnyno prakiurimas (perforacija).
- Reaktyvus artritas, ypač jei ligonis serga tam tikromis paveldimomis ligomis.
- Sunkios infekcijos formos (sepsis) – ypač vaikams ar imunitetą praradusiems ligoniams.
Laiku pradėjus gydymą, bacilinė dizenterija dažniausiai sėkmingai išgydoma be ilgalaikių pasekmių. Svarbu, kad būtų skubiai atstatyti netekti skysčiai ir druskos, o esant indikacijų, taikoma specifinė antimikrobinė terapija.
Dizenterijos diagnostika
Diagnozuoti bacilinę dizenteriją remiamasi ligonio skundais, epidemiologiniais duomenimis ir laboratoriniais tyrimais. Svarbu atskirti bacilinę dizenteriją nuo kitų žarnyno infekcijų (salmoneliozės, rotaviruso, virusinių gastroenteritų ar parazitozės).
Pagrindiniai diagnostikos metodai:
- Išmatų tyrimas: aptinkama Shigella bakterijų, jų toksinų ar DNR (atliekamas pasėlis, PGR, greitieji testai).
- Bendras kraujo tyrimas: gali parodyti uždegiminius pokyčius, dehidratacijos požymius.
- Elektrolitų kiekio kraujyje įvertinimas sunkios ligos metu.
- Retesniais atvejais – gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, jei įtariama kitokia žarnyno infekcija.
Svarbu žinoti, kad savidiagnostika ar savigyda nėra saugi. Tik gydytojas gali tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.
Bacilinės dizenterijos gydymas
Pagrindiniai gydymo principai
- Efektyvus skysčių ir elektrolitų netekimo atstatymas.
- Simptominis gydymas (skausmo bei karščiavimo mažinimas).
- Specifinis gydymas antibiotikais, kai kuriuose atvejuose – tik pagal gydytojo paskyrimą.
- Higienos priemonių laikymasis, saugi aplinkos sanitarija.
Skysčių ir elektrolitų atstatymas
Skysčių netekimas yra viena pavojingiausių dizenterijos komplikacijų, ypač vaikams. Svarbiausia – užtikrinti pakankamą druskų ir skysčių vartojimą. Rekomenduojami geriamieji rehidratacijos tirpalai (ORS), kurių sudėtis specialiai subalansuota kompensuoti prarastas druskas ir vandenį. Sunkiais atvejais, kai negalima gerti arba būklė sunki, atliekamos intraveninės infuzijos ligoninėje.
Antibiotikų vartojimas
Antibiotikai padeda sutrumpinti ligos trukmę, sumažina bakterijų išskyrimo laiką ir komplikacijų riziką. Tačiau antibiotikai skiriami ne visais atvejais – lengvos, greitai praeinančios ligos formos gali praeiti savaime. Be gydytojo paskyrimo antibiotikų vartoti nerekomenduojama, kadangi Shigella bakterijos neretai įgyja atsparumą tam tikriems vaistams.
- Dažniausiai skiriami fluorchinolonai, azitromicinas ar kiti gydytojo parinkti preparatai, priklausomai nuo vietinio bakterijų atsparumo situacijos.
- Antibiotikų dozavimas, trukmė ir pasirinkimas privalo būti suderintas su gydytoju.
- Savigyda antibiotikais gali ne padėti, o pakenkti. Visas antibiotikų kursas turi būti baigtas iki galo.
Kada būtina hospitalizacija?
- Sunki dehidratacija ar nesugebėjimas atstatyti skysčių geriant.
- Sunkios komplikacijos: kraujavimas, žarnyno pažeidimas, sąmonės sutrikimai.
- Vaikai iki 5 metų, vyresnio amžiaus žmonės, chroniškai sergantys ar nusilpę asmenys.
- Išliekančios sunkios būklės (didelis karščiavimas, nuolatinis vėmimas, kraujas išmatose).
Lengvesnėmis formomis dažniausiai gydoma namuose, griežtai laikantis gydytojo rekomendacijų ir stebint būklę.
Mityba sergant baciline dizenterija
Ligos metu rekomenduojama tausojanti, lengvai virškinama ir dažnesnė, bet mažomis porcijomis mityba. Patariama vengti riebaus, aštraus maisto, saldžių gazuotų gėrimų, kurie gali sustiprinti viduriavimą. Geriausia rinktis lengvai virškinamus patiekalus: virta mėsa, košės, bananais, daržovių sultinys. Svarbu užtikrinti pakankamą suvartojamų skysčių kiekį.
Prevencija ir apsisaugojimas nuo dizenterijos
Efektyviausia dizenterijos prevencija – asmens higienos, saugaus maisto ir vandens vartojimo principų laikymasis:
- Rankų plovimas po kiekvieno tualeto naudojimo, prieš valgį, prieš gaminant maistą.
- Geriant tik saugų (virintą ar filtruotą) vandenį, ypač keliaujant į šalis ar vietoves, kur sanitarijos lygis žemas.
- Gerai nuplautų ar termiškai apdorotų vaisių, daržovių vartojimas.
- Vengti neaiškios kilmės ar netinkamomis sąlygomis ruošto maisto, ypač keliaujant.
- Apdoroti užterštus skalbinius, žaislus, asmenines priemones specialiais dezinfekavimo būdais.
Kol kas vakcinos nuo Shigella bakterijų nėra, tačiau atliekami moksliniai tyrimai siekiant sukurti saugią ir efektyvią vakciną ateičiai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei dvi paras, pasireiškia stiprus skausmas, karščiavimas ar kraujas išmatose.
- Greičiau vystosi dehidratacijos požymiai: burnos sausumas, sumažėjęs šlapinimasis, silpnumas, mieguistumas.
- Kūdikiams, mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar nusilpusiems asmenims simptomai pasireiškia itin ryškiai.
- Pastebėjus sąmonės sutrikimus, pasunkėjusį kvėpavimą, stiprų silpnumą, būtina nedelsiant kviesti pagalbą.
Svarbu laiku kreiptis pagalbos užsitęsus ar sunkėjant simptomams – tai padeda išvengti sunkių komplikacijų ar ilgalaikio sveikatos sutrikimo.
Išvados
Bacilinė dizenterija – rimta žarnyno infekcija, galinti sukelti sunkių komplikacijų, ypač neprižiūrint ligos eigai. Laiku pradėtas gydymas, tinkamas skysčių ir druskų balanso atstatymas bei atsakingas antibiotikų vartojimas padeda išvengti ilgalaikės žalos. Svarbiausia – griežtai laikytis asmens higienos, saugiai ruošti maistą ir vandenį, o pajutus ligos simptomus skubiai kreiptis į medikus. Savidiagnostika ar savigyda gali būti pavojinga, todėl dėl tinkamo gydymo konsultuokitės su sveikatos priežiūros specialistu. Bacilinių dizenterijos protrūkių prevencija priklauso ne tik nuo gydytojų, bet ir nuo kiekvieno mūsų atsakomybės.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
