Bakteriemija: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Bakteriemija – tai būklė, kai bakterijos patenka į kraują ir cirkuliuoja organizme. Nors kai kuriais atvejais tai gali būti trumpalaikė ir nepavojinga, kitais – rimta, gyvybei pavojinga situacija, ypač jei išsivysto sepsis ar infekuoja gyvybiškai svarbius organus. Bakteriemiją gali sukelti įvairūs šaltiniai, ir ji reikalauja greitos diagnostikos bei tinkamo gydymo. Straipsnyje aptarsime pagrindines bakteriemijos priežastis, simptomus, diagnostikos metodus bei gydymo principus, taip pat pateiksime profilaktines rekomendacijas.

Kas yra bakteriemija?

Bakteriemija – bakterijų buvimas kraujyje, kurie į organizmą patenka iš infekcijos židinio ar per invazines medicinines procedūras. Sveikos imuninės sistemos žmogui trumpalaikė bakteriemija dažniausiai pavojingos pasekmės nesukelia, tačiau ji gali komplikuotis, jei imunitetas nusilpęs arba organizme yra lėtinių ligų. Ilgalaikė ar masyvi bakteriemija dažnai progresuoja į sunkesnes infekcijas, pavyzdžiui, sepsį ar endokarditą. Pagal eigą išskiriama laikina (tranzitorinė), pertrūkiais pasireiškianti ir pastovi bakteriemija.

Bakteriemijos priežastys

Dažniausi šaltiniai

• Šlapimo takų infekcijos. Žmogui sergant šlapimo pūslės ar inkstų uždegimu, bakterijos gali patekti į kraują.
• Kvėpavimo takų infekcijos. Pneumonija, bronchito komplikacijos sukelia bakterijų patekimo riziką į kraujotaką.
• Odos ir minkštųjų audinių infekcijos. Pūlingi žaizdos, furunkulai, nudegimai ir kt.
• Dantų ir burnos ertmės procedūros. Dantų rovimo ar kitos invazinės burnos procedūros kartais lemia trumpalaikį bakterijų patekimą į kraują.
• Kateteriai bei kitos medicininės priemonės. Ilgalaikio intraveninio kateterio naudojimas, hemodializė, implantai taip pat gali būti infekcijos vartais.
• Virškinamojo trakto infekcijos. Žarnyno gleivinės pažeidimai (dėl uždegimo ar chirurginės intervencijos) leidžia bakterijoms patekti į kraują.

Rizikos veiksniai

• Susilpnėjusi imuninė sistema. Sergantieji vėžiu, AIDS, cukriniu diabetu, vartojantys imunosupresantus.
• Lėtinės ligos. Širdies, inkstų funkcijos nepakankamumas, cukrinis diabetas.
• Vyresnis amžius.
• Nepriežiūra ar netinkama higiena. Ypač svarbu pacientams su kateteriais ar kitomis invazinėmis priemonėmis.

Profesionalių šaltinių, tokių kaip Mayo Clinic ir WebMD, duomenimis, netgi kasdienės veiklos (dantų valymas, stiprus kosulys, tuštinimasis) gali trumpam sukelti nedidelę bakteriemiją, tačiau sveikam žmogui ji dažnai nepastebima ir yra saugiai pašalinama imuninės sistemos.

Bakteriemijos simptomai

Pati bakteriemija, ypač jei ji trumpalaikė ir nesukelia sepsio ar kitų komplikacijų, gali vykti be ryškių simptomų. Dėl šios priežasties svarbu atkreipti dėmesį į įspėjamuosius požymius, ypač jei žmogus priklauso rizikos grupei. Kada bakteriemija progresuoja arba sukelia uždegiminį atsaką, gali pasireikšti:

• Staigus arba palaipsniui kylanti temperatūra, šaltkrėtis
• Bendras silpnumas, nuovargis
• Raumenų ar sąnarių skausmai
• Mažas kraujospūdis (stiprėjanti hipotenzija – rimtas požymis sepsiui)
• Padažnėjęs širdies ritmas
• Sumišimas, orientacijos sutrikimai (ypač vyresniems pacientams)
• Odos blyškumas, šaltos galūnės
• Vietiniai infekcijos požymiai – paraudimas, skausmingumas, patinimas židinio srityje

Reikia prisiminti, kad kai kuriais atvejais (ypač tarp vyresnio amžiaus, imunitetą slopinamų pacientų) simptomai būna neryškūs ar netipiniai. Pastebėjus minėtus požymius po invazinių procedūrų ar patyrus infekciją, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Diagnozavimo principai

Bakteriemijos diagnostika remiasi klinikinių požymių vertinimu ir laboratoriniais ištyrimais. Svarbu surinkti informaciją apie galimus infekcijos šaltinius, rizikos veiksnius, atliekamas ar atliktas medicinines procedūras. Laboratorinė diagnostika apima šiuos pagrindinius žingsnius:

Kraujo kultūra

• Pagrindinis bakteriemijos nustatymo metodas – kelių mėginių paėmimas iš skirtingų venų prieš antibiotikų skyrimą.
• Kultivuojant mėginius, siekiama identifikuoti sukėlėją bei nustatyti jautrumą antibiotikams.
• Kraujo kultūros gali būti atliekamos kelis kartus, ypač įtariant pastovią ar pasikartojančią bakteriemiją.

Kiti tyrimai

• Bendras kraujo tyrimas (BKT). Dažnai rodo uždegiminę reakciją – padidėja leukocitų skaičius, CRB, PCT.
• Urinio, kvėpavimo ar pūlingų išskyrų pasėliai. Padeda nustatyti pirminį infekcijos židinį.
• Vaizdiniai tyrimai (echokardiografija, echoskopija, rentgenograma). Atliekami įtariant vidaus organų, širdies (endokardito), šlapimo takų infekciją ar pūlinius.

Būtina atskirti tikrą bakteriemiją nuo pseudobakteriemijos – užkrėtimo tvarkant mėginius. Todėl didelis dėmesys skiriamas tinkamai mėginių paėmimo technikai. Remiantis naujausiais klinikiniais rekomendacijomis, kiekvienu atveju priežastis ir šaltinis turėtų būti ieškomi nuosekliai, ypač jeigu pacientas priklauso rizikos grupei.

Bakteriemijos gydymas

Antibiotikoterapija

Bakteriemijos gydymo pagrindas – laiku pradėta ir tinkamai parinkta antibiotikų terapija. Daugeliu atvejų pradinį gydymą lemia įtariamas infekcijos šaltinis, paciento būklė ir galimas atsparumas. Po bakterijų identifikavimo ir jautrumo nustatymo gydymas tikslinamas. Gydymo trukmė, dozės ir vaistų pasirinkimas priklauso nuo bakteriemijos formos ir komplikacijų:

• Lengvesniais atvejais skiriami per burną vartojami (geriamieji) antibiotikai.
• Sunkiais, komplikuotais ar hospitalizuotais atvejais – intraveniniai plataus veikimo spektro antibiotikai (pvz., cefalosporinai, karbapenemai, glikopeptidai).
• Vienas ar keli antibiotikai gali būti derinami, priklausomai nuo patogeno pobūdžio ir galimo atsparumo.
• Gydant gramneigiamų lazdelių ar rezistentiškų bakterijų sukeltą bakteriemiją, kartais skiriami specialūs, naujos kartos preparatai ar kombinuota terapija.

Infekcijos židinio identifikavimas ir pašalinimas

• Kritinis žingsnis – surasti ir, jei įmanoma, pašalinti ar tinkamai gydyti pirminį infekcijos šaltinį (pvz., pašalinti užkrėstą kateterį, drenuoti pūlinį, gydyti šlapimo takų infekciją).
• Nepašalintas infekcijos židinys didina sepsio, endokardito, pūlinių ir kitų komplikacijų riziką.

Palaikomasis gydymas

• Ligoniai, kuriems išsivysto sunki bakteriemija ar sepsis, dažnai gydomi ligoninėje, kartais intensyvios terapijos skyriuje.
• Skiriamas skysčių kiekis, palaikoma kvėpavimo, inkstų ar širdies veikla, pagal poreikį transfuzijos ar specialios priemonės (pvz., deguonis).
• Kritiniais atvejais gali būti taikoma ilgalaikė organų palaikomoji terapija.

Kada reikalinga gydytojo priežiūra?

• Būklės, susijusios su bakteriemija, niekada negalima gydyti savarankiškai – tai gali būti gyvybei grėsminga.
• Esant rizikos veiksniams (kateteriai, imuniteto sutrikimai, neseniai atliktos operacijos) ir pasireiškus infekcijos simptomams (aukšta temperatūra, silpnumas, šaltkrėtis), būtina nedelsti kreiptis į gydytoją.
• Diagnozę ir gydymą visada turi skirti medicinos specialistas, remdamasis klinikiniu vertinimu ir tyrimų rezultatais.

Galimos komplikacijos

• Sepsis. Sunkiausia bakteriemijos komplikacija, galinti sukelti daugelio organų nepakankamumą ir mirtį.
• Endokarditas. Širdies vidinio dangalo, dažniausiai vožtuvų, uždegimas, dažniau pasitaikantis žmonėms su širdies ydų.
• Pūliniai. Kepenų, blužnies ar kitų organų abscesai.
• Infekcinis artritas, osteomielitas. Sąnarių ar kaulų uždegimas dėl bakterijų patekimo į kraują.
• Antrinės infekcijos. Bakterijos iš kraujo gali išplisti į kitus organus.

Komplikacijos dažniau vystosi žmonėms su silpnesniu imunitetu, vyresnio amžiaus ligoniams, vaikams ar tiems, kurių infekcijos židinys nėra paskubomis surastas ir tinkamai gydomas.

Bakteriemijos prevencija

• Tinkama infekcijų profilaktika – reikia laikytis higienos, ypač tvarkant žaizdas, atliekant veiksmus su kateteriais ar kitomis priemonėmis.
• Imunizacija – skiepai nuo pneumokoko, gripo ir kitų infekcijų sumažina bakteriemijos riziką rizikos grupėms.
• Reguliarūs patikrinimai ir burnos sveikatos priežiūra – dantų higiena, periodiški apsilankymai pas odontologą padeda išvengti infekcijų, galinčių sukelti bakteriemiją.
• Veninių priemonių priežiūra – laikytis aseptikos ir antiseptikos taisyklių prižiūrint intraveninius kateterius, dializės portus, infuzijų sistemos.
• Laiku gydyti infekcijas. Kuo anksčiau diagnozuojamos ir gydomos infekcijos (šlapimo takų, odos, kvėpavimo), tuo mažesnė sunkių komplikacijų, įskaitant bakteriemiją, tikimybė.
• Vengti savigydos bei piktnaudžiavimo antibiotikais. Atsparumas bakterijoms didėja, kai antibiotikai naudojami neracionaliai, todėl vaistus būtina vartoti tik gydytojo nurodymu.

Bakteriemija – rimta medicininė būklė, reikalaujanti profesionalios diagnostikos ir tikslingo gydymo. Nors ši būklė kartais vyksta be akivaizdžių simptomų, ypač rizikos grupėms ji gali būti pavojinga. Laiku atpažinus požymius, susijusius su bakterijų patekimu į kraują, ir greitai reaguojant, galima išvengti gyvybei grėsmingų komplikacijų. Reguliari infekcijų prevencija, atsakingas medicininių priemonių naudojimas ir savalaikis kreipimasis į gydytoją – svarbiausios priemonės, padedančios apsisaugoti nuo šios pavojingos būklės.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.