Bakterijos yra vienos iš seniausių ir labiausiai paplitusių gyvybės formų Žemėje, turinčios milžinišką įtaką žmogaus sveikatai, aplinkai ir net technologijų vystymuisi. Nors dažnai apie bakterijas galvojama kaip apie ligų sukėlėjas, jų vaidmuo nėra vien neigiamas – daugelis bakterijų rūšių yra būtinos normaliam organizmo funkcionavimui ir ekologinei pusiausvyrai pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra bakterijos, kokie jų tipai ir rūšys, kaip jos gali būti ir naudingos, ir pavojingos, pateiksime realių pavyzdžių bei paneigsime dažniausiai pasitaikančius mitus apie bakterijas.
Bakterijos – kas tai?
Bakterijos yra vienaląsčiai mikroorganizmai, priklausantys prokariotams – tai reiškia, kad jos neturi branduolio ar kitų membrana atskirtų organelių (kaip pvz., mitochondrijų ar chloroplastų). Bakterijos būna įvairių formų: rutuliškos (kokai), lazdelės formos (bacilos), spiralinės (spirilės) ar kitų sudėtingesnių struktūrų.
Bakterijos aptinkamos beveik visur: vandenyje, dirvoje, ore, ant paviršių, žmogaus ir gyvūnų kūne. Dauguma bakterijų yra nekenksmingos, tačiau kai kurios rūšys sukelia infekcijas ir ligas.
Šaltiniai: CDC, NCBI Bookshelf
Bakterijų rūšys ir klasifikacija
Pagrindinės bakterijų grupės
- Gram-teigiamos bakterijos: Jų ląstelių sienelė turi storą peptidoglikano sluoksnį. Pavyzdžiai: Staphylococcus aureus, Streptococcus pyogenes;
- Gram-neigiamos bakterijos: Plonesnė ląstelių sienelė, tačiau dengta papildoma membrana, todėl jos dažnai yra atsparesnės antibiotikams. Pavyzdžiai: Escherichia coli, Salmonella;
- Sporas sudarančios bakterijos: Kai kurios bakterijos sudaro sporas – labai atsparias struktūras, galinčias išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Pvz., Bacillus ir Clostridium rūšys;
- Sąlyginai patogeniškos bakterijos: Daugelis bakterijų gali būti nekenksmingos sveikiems žmonėms, bet sukelti ligas nusilpus imunitetui. Pvz., Pseudomonas aeruginosa.
Bakterijos pagal buveinę ar funkciją
- Simbiotinės bakterijos: Glaudžiai bendradarbiauja su kitais organizmais (pvz., žmogaus žarnyne gyvenančios bifidobakterijos ar laktobacilos);
- Laisvai gyvenančios bakterijos: Aptinkamos vandenyje, dirvoje, kur dažnai dalyvauja maisto medžiagų apykaitoje;
- Patogeninės bakterijos: Sukelia ligas žmonėms, gyvūnams ar augalams.
Manoma, jog viso pasaulio bakterijų rūšių skaičius gali būti milijonais, tačiau aprašyta ir identifikuota tik nedidelė jų dalis.
Bakterijų nauda žmogui ir gamtai
Žmogaus organizmui naudingos bakterijos
- Žarnyno mikrobiota: Moksliniai tyrimai rodo, kad žmogaus žarnyne gyvena trilijonai bakterijų, kurios padeda virškinimui, gamina svarbias medžiagas (pvz., K ir B grupės vitaminus), stiprina imuninę sistemą (Healthline);
- Odos mikroflora: Natūraliai gyvenančios bakterijos ant odos apsaugo nuo patogenų dauginimosi ir palaiko odos sveikatą;
- Pieno produktų gamyba: Laktobacilos ir bifidobakterijos yra esminės raugintų pieno produktų – jogurto, kefyro, varškės – gamyboje, jos pagerina virškinimą, padeda palaikyti žarnyno mikrofloros balansą.
Aplinkoje ir pramonėje naudingos bakterijos
- Dirvožemio derlingumui: Azotą fiksuojančios bakterijos (pvz., Rhizobium) labai svarbios augalų augimui, nes paverčia atmosferos azotą augalams prieinama forma;
- Atliekų tvarkymas: Bakterijos naudojamos kompostavime, nuotėkų valymo procesuose, nes jos skaido organines atliekas;
- Biotechnologijos ir medicina: Genų inžinerijoje naudojamos bakterijos (pvz., Escherichia coli) padeda gaminti insuliną, vakcinas, kitus vaistus.
Bakterijų rizika ir galimos problemos
Ligos, kurias sukelia bakterijos
Nors dauguma bakterijų yra nekenksmingos ar net naudingos, kai kurios rūšys sukelia rimtas infekcines ligas, tarp kurių dažniausios:
- Kvėpavimo takų infekcijos: Tokios kaip angina (sukelia Streptococcus pyogenes), pneumonija (pvz., Streptococcus pneumoniae);
- Šlapimo takų infekcijos: Dažniausiai sukelia Escherichia coli;
- Maisto sukelta infekcija: Salmonella, Campylobacter, Clostridium botulinum – šios bakterijos gali sukelti apsinuodijimą maistu;
- Odos ir žaizdų infekcijos: Pvz., Staphylococcus aureus, kuris gali sukelti pūlinius, abscesus, sunkiais atvejais – sepsį;
- Sisteminės ligos: Tokios kaip tuberkuliozė (Mycobacterium tuberculosis), meningitas (Neisseria meningitidis).
Antibiotikams atsparios bakterijos
Viena didžiausių šiuolaikinės medicinos problemų – atsparumas antibiotikams. Tai reiškinys, kai bakterijos tampa nebejautrios vaistams, kurie iki tol jas naikindavo. Tokie sukėlėjai kaip MRSA (meticillinui atsparus Staphylococcus aureus), VRE (vankomicinui atsparios enterokokų rūšys) ar kai kurios gram-neigiamos bakterijos kelia grėsmę gydyti net įprastas infekcijas (Pasaulio sveikatos organizacija).
- Pernelyg dažnas ar netinkamas antibiotikų vartojimas, savigyda, vaistų kursų nenutraukimas pagal gydytojo nurodymus – pagrindinės šio reiškinio priežastys;
- Būtina laikytis gydytojo skirto gydymo plano, nevartoti antibiotikų savarankiškai.
Kaip apsisaugoti nuo žalingų bakterijų poveikio?
- Laikykitės higienos: Reguliarus rankų plovimas – efektyviausia priemonė sumažinti bakterinių infekcijų riziką;
- Laikykitės maisto saugumo taisyklių: Mėsa, kiaušiniai ir žuvis turi būti gerai termiškai apdorota; šaldytuvą valykite reguliariai;
- Nevartokite antibiotikų savarankiškai: Vartokite vaistus tik tada, kai juos skiria gydytojas ir laikydamiesi viso kurso;
- Stiprinkite imunitetą: Suderinta mityba ir pakankamas poilsis padeda imuninei sistemai kovoti su potencialiai žalingomis bakterijomis.
Bakterijų pavyzdžiai kasdieniame gyvenime
- Bifidobakterijos ir laktobacilos: Gyvena jūsų žarnyne ir padeda virškindinti angliavandenius, apsaugo nuo patogenų patekimo. Jos gausiai aptinkamos ir fermentuotuose maisto produktuose;
- Escherichia coli: Gali būti visiškai nekenksminga – natūraliai gyvenanti žarnyne. Tačiau tam tikri padermės (pvz., E. coli O157:H7) sukelia sunkų apsinuodijimą maistu;
- Staphylococcus aureus: Paplitusi ant odos ir gleivinių. Dažniausiai nekenksminga, bet patekus į žaizdas gali sukelti infekciją;
- Lactobacillus acidophilus: Dažnai randama probiotikuose, prisideda prie sveiko žarnyno mikrobiotos palaikymo;
- Salmonella: Vienas pagrindinių bakterinės kilmės apsinuodijimo maistu sukėlėjų, dažniausiai aptinkama gyvūninės kilmės produktuose;
- Clostridium botulinum: Išskiria vieną pavojingiausių žinomų toksinų; gali sukelti botulizmą, tad būtinas atsargumas ruošiant konservus namuose.
Mitai apie bakterijas
- Mitai: „Visos bakterijos yra kenksmingos.“ Tiesą sakant, didžioji dalis bakterijų nėra žalingos ir netgi būtinos mūsų sveikatai.
- Mitai: „Sterili aplinka geriausia sveikatai.“ Visiškas sterilumas nėra nei įmanomas, nei pageidautinas. Per didelis sterilumas netgi gali silpninti imunitetą, o natūrali mikroflora yra būtina sveikam organizmui.
- Mitai: „Antibiotikai padeda nuo visų bakterijų.“ Tam tikros bakterijos yra natūraliai atsparios arba laikui bėgant įgyja atsparumą. Antibiotikai nenaikina virusų.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
- Dėl aukštos temperatūros, stipraus skausmo, pūlingų žaizdų, stipriai išreikštų virškinimo sutrikimų ar kitų sunkių simptomų visada reikėtų pasitarti su sveikatos specialistu;
- Jei įtariama bakterinė infekcija (pvz., tonzilitas, šlapimo takų infekcija, žaizdų supūliavimas), būtina kreiptis į gydytoją tinkamam ištyrimui ir gydymui;
- Negalima pradėti antibiotikų vartojimo be gydytojo rekomendacijos – tai gali padidinti atsparumo riziką.
Išvados
Bakterijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis – jos žmogų lydi visur ir kiekviename žingsnyje. Tinkamai suprantant jų vaidmenį, galime pasinaudoti jų teikiama nauda, kartu atsargiai vengdami potencialių rizikų. Svarbiausia – suprasti, jog ne visos bakterijos yra pavojingos. Dėmesys asmens higienai, atsakingas vaistų vartojimas ir tinkama mityba padeda palaikyti sveiką mikrobiotą bei išvengti rimtų infekcijų. Dėl ligų ar įtarimų visuomet būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
