Bakterijų pasėlio tyrimas – tai vienas svarbiausių mikrobiologinių metodų, leidžiantis tiksliai nustatyti bakterinės infekcijos sukėlėją ir įvertinti jo jautrumą antibiotikams. Toks tyrimas dažnai atliekamas siekiant suprasti, kokia bakterija sukelia uždegimą, parinkti veiksmingą gydymą ir išvengti nereikalingo ar neteisingo antibiotikų vartojimo. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra bakterijų pasėlis, kokie yra pagrindiniai jo tipai, kaip vyksta tyrimo procedūra, ką reiškia gauti rezultatai, kokiais atvejais rekomenduojama atlikti šį tyrimą ir į ką svarbu atkreipti dėmesį laukiant atsakymų.
Bakterijų pasėlio tyrimas: kas tai?
Bakterijų pasėlis – tai mikrobiologinis laboratorinis tyrimas, kurio metu iš žmogaus organizmo paimamos biologinės medžiagos (kraujo, šlapimo, skreplių, žaizdų ar kitų išskyrų mėginys) ir specialiai augdomos maistinėse terpėse, siekiant identifikuoti jose esančias bakterijas. Jei mėginyje aptinkamos bakterijos, galima nustatyti jų rūšį ir išaiškinti, kokiems antibiotikams jos jautrios ar atsparios. Tokiu būdu gydytojai gali pasirinkti tinkamą, labiausiai efektyvų gydymą.
Kodėl svarbus bakterijų pasėlis?
Bakterijų pasėlis išlieka „aukso standartu” diagnozuojant įvairių organų bakterines infekcijas, ypač kai įprastas gydymas neveikia arba infekcija yra sunkesnė. Atliekant pasėlį galima:
- Tiksliai identifikuoti bakterinės infekcijos sukėlėją.
- Nustatyti bakterijų jautrumą/pasipriešinimą antibiotikams (antibiograma).
- Vengti netikslingo antibiotikų vartojimo ir bakterijų atsparumo vystymosi.
- Suvaldyti sunkesnes ar pasikartojančias infekcijas.
Šis tyrimas ypač svarbus gydant šlapimo takų infekcijas, plaučių, kraujo, odos, sąnarių, centrinės nervų sistemos, chirurginių žaizdų ir kitų lokalizacijų uždegimus – tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Kokie yra bakterijų pasėlio tipai?
Bakterijų pasėlio tipai skiriasi priklausomai nuo to, iš kur imamas mėginys:
Kraujo pasėlis
Atliekamas įtariant bakterinę kraujo infekciją (bakteriemiją ar sepsį). Leidžia aptikti pavojingiausias infekcijas, kurios gali greitai plisti visu organizmu.
Šlapimo pasėlis
Dažniausiai taikomas įtariant šlapimo takų infekcijas – tiek cistitą, tiek pielonefritą. Padeda nustatyti sukėlėją bei skirti tikslines priemones.
Skreplių ar gerklės pasėlis
Skiriasi pagal paskirtį: skreplių pasėlis naudojamas įtariant apatinių kvėpavimo takų infekcijas (pvz., pneumoniją), o gerklės – ieškant nosiaryklės ar tonzilių infekcijos sukėlėjų.
Žaizdos ar pūlių pasėlis
Pūlinėms, pooperacinėms arba kitoms infekuotoms žaizdoms tirti, nustatant, kokios bakterijos sukėlė uždegimą ir kokiai antibiotikų grupei jos jautrios.
Kiti pasėliai (smegenų skysčio, makšties, akių ir pan.)
Atsižvelgiant į klinikinę situaciją gali būti imami ir specifiniai pasėliai – iš nugaros smegenų skysčio, akių, makšties, ausų, sąnarių skysčio ir t.t. Kiekvienu atveju imamas atitinkamas mėginys siekiant nustatyti infekcijos kilmę.
Kaip atliekama bakterijų pasėlio procedūra?
Pasirengimas bakterijų pasėliui priklauso nuo imamo mėginio pobūdžio. Žemiau aptariame dažniausiai pasitaikančius atvejus:
Kraujo pasėlis
- Mėginys imamas laikantis griežtos sterilumo.
- Paprastai reikia paimti kraują iš atskirų rankų venų kelis kartus (dažnai 2-3 buteliukus skirtingu metu).
- Kraujas dedamas į specialius indelius su augimo terpėmis.
Šlapimo pasėlis
- Labai svarbu šlapimą surinkti į sterilų indelį (pirmą rytinį arba, jei nurodyta kitaip, vidurinę srovę).
- Prieš tyrimą patariama apsiprausti, kad mėginys nebūtų „užterštas“ išorinės mikrofloros.
Skreplių, gerklės tepinėlis
- Skrepliai renkasi anksti ryte, prieš valant dantis ar valgant – kuo gilesnį kosėjimo produktą.
- Gerklės ar nosiaryklės tepinėlis imamas steriliu vatos tamponėliu iš užpakalinės ryklės sienelės.
Žaizdos ar pūlių pasėlis
- Paimamas tiesiai iš infekuotos vietos, dažniausiai – tamponėliu ar švirkštu.
- Nerekomenduojama imti paviršinės žaizdos išskyrų – siekiama paimti uždegimo židinio vidų.
Priklausomai nuo paskirto tyrimo, gydytojas ar slaugytojas gali duoti specialių nurodymų, kaip elgtis iki mėginio paėmimo – pavyzdžiui, susilaikyti nuo antibiotikų vartojimo (jei įmanoma), nevartoti tam tikrų vaistų, nevalgyti ar nevartoti skysčių tam tikrą laiką.
Bakterijų pasėlio reikšmė gydymui
Remiantis bakterijų pasėlio rezultatais, parenkami efektyviausi antibiotikai. Tyrimo metu atliekama vadinamoji antibiograma – išbandomas paciento mėginyje rastų bakterijų jautrumas tam tikriems vaistams. Tai ypač aktualu sergant užsitęsusiomis, sudėtingomis, po ligoninės gydymo ar pasikartojančiomis infekcijomis, kai kyla rizika bakterijoms būti atsparioms kai kuriems medikamentams.
Be tikslios informacijos apie sukėlėjo rūšį ir vaistų jautrumą gali būti paskiriamas netinkamas antibiotikas, kas didina infekcijos komplikacijų, užsitęsimo ar vaistų pašalinių reiškinių riziką.
Per kiek laiko gaunami rezultatai ir ką jie reiškia?
Po mėginio paėmimo laboratorijoje jis dedamas į specialią augimo terpę ir inkubuojamas sąlygomis, palankiomis bakterijoms daugintis (pvz., 35–37 °C temperatūroje). Auginimo trukmė priklauso nuo bakterijų tipo bei terpės:
- Dažniausiai bakterijų auginimas trunka 24–72 valandas.
- Kai kurios „lėtai augančios” bakterijos (pvz., tuberkuliozės mikobakterijos) gali reikalauti 1–2 savaičių ar ilgiau.
- Jeigu pasėlyje neauga jokios bakterijos per nustatytą laiką, atsakymas būna „neigiama” (bakterijų nerasta).
- Radus bakterijų, atlikamas jų identifikavimas ir antibiograma – tai gali užtrukti dar iki kelių dienų.
Rezultate nurodoma bakterijos rūšis ir sąrašas antibiotikų: prie kiekvieno vaisto pažymima, ar konkretus sukėlėjas jautrus (t.y. antibiotikas veiksmingas), ar atsparus (neveiksmingas), ar dalinai jautrus. Remiantis šiais duomenimis, gydytojas koreguoja ar paskiria tinkamiausią gydymą.
Kada rekomenduojama atlikti bakterijų pasėlį?
Medicinos praktikoje bakterijų pasėlis skiriamas esant:
- Ūminei infekcijai, kai reikia tiksliai nustatyti sukėlėją ir pasirinkti gydymą.
- Pasikartojančiai arba lėtinei infekcijai.
- Sunkioms, komplikuotoms infekcijoms (sepsis, meningitas, pneumonija ir pan.).
- Esant įtariamam antibiotikų neveiksmingumui ar atsparumo rizikai.
- Prieš numatytą hospitalizaciją, sudėtingas operacijas ar transplantuojant organus.
Gydytojas įvertina individualią situaciją ir sprendžia dėl tyrimo tikslingumo. Dažnai bakterijų pasėlis drauge su kitais laboratoriniais tyrimais (pvz., bendrasis kraujo, šlapimo, CRB, leukocitų skaičius) padeda objektyviai įvertinti infekcijos mastą ir eigą.
Dažniausi mitai ir klaidingi įsitikinimai apie bakterijų pasėlius
- „Pasėlis reikalingas tik sunkiai sergantiems!“ Dažnai tyrimas padeda išvengti nereikalingų antibiotikų ar greičiau nustatyti diagnozę net esant lengvesnėms, bet dažnai pasikartojančioms infekcijoms.
- „Jei pasėlis neigiamas, infekcijos nėra.“ Tai netiesa – tyrimo tikslumui įtakos gali turėti neteisingas mėginio paėmimas, vaistų vartojimas arba infekcijos sukėlėjas gali būti ne bakterinis (tai gali būti virusai ar grybeliai, kuriems reikia kito tipo tyrimo).
- „Antibiotikus galima pradėti vartoti dar nepaėmus pasėlio.“ Idealiu atveju pirmiausia atliekamas pasėlis, tuomet parenkamas gydymas. Pradėjus antibiotikus be pasėlio, gali būti sunku tiksliai nustatyti jautrumą ir sukėlėją.
Į ką atkreipti dėmesį atliekant pasėlį ir laukiant rezultatų?
- Nekoreguokite gydymo patys pagal gautą atsakymą – rezultatus turi interpretuoti gydytojas, įvertinęs klinikinį vaizdą ir kitus tyrimus.
- Jei įmanoma, mėginį geriau imti iki antibiotikų vartojimo pradžios. Jei jau pradėtas gydymas, informuokite gydytoją ar laboratoriją.
- Esant sunkiems simptomams (aukštai temperatūrai, vangumui, dusuliui ar sąmonės sutrikimui) reikalingas skubus gydytojo įvertinimas.
Tyrimas neišvengiamai užima šiek tiek laiko, todėl svarbu palaukti galutinio atsakymo ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Savarankiškas antibiotikų vartojimas ar pertraukimas, neištyrus infekcijos pobūdžio, gali apsunkinti gydymą ir skatinti atsparumą vaistams.
Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją nedelsdami, jei:
- Juntate stipriai progresuojančius infekcijos simptomus – aukšta temperatūra, didelis silpnumas, sumišimas, dusulys, skausmas krūtinėje, traukuliai, sąmonės sutrikimas.
- Atsiranda stiprus ar nekontroliuojamas kraujavimas/nuo žaizdos ar kitos infekcijos vietos teka intensyvus pūliavimas.
- Po tyrimo atsiranda reakcijos į paėmimo vietą – tinimas, paraudimas arba stiprus skausmas.
Santrauka
Bakterijų pasėlio tyrimas – nepakeičiamas instrumentas nustatant bakterinės infekcijos pobūdį, skiriant tikslingą gydymą ir valdant atsparumo antibiotikams problemą. Tyrimo eiga, rezultatų interpretacija ir sprendimai dėl gydymo turi būti suderinti su gydytoju. Savigyda ar savidiagnostika yra pavojinga sveikatai. Svarbu laikytis visų mėginio paėmimo reikalavimų ir kantriai palaukti atsakymų, kad gydymas būtų maksimaliai veiksmingas ir saugus. Jeigu kyla abejonių ar simptomai stiprėja – nedelsdami kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
