Bazalioma, arba bazalinių ląstelių karcinoma, yra dažniausias odos vėžio tipas, nors paprastai laikoma mažai agresyvia ir retai plintančia į kitus organus. Nepaisant to, laiku jos nenustačius ir negydant, auglys gali išplisti į aplinkinius audinius, sukelti rimtų komplikacijų arba suardyti šalia esančias struktūras. Tinkamas šios ligos atpažinimas, gydymas bei žinojimas, kaip sumažinti riziką, padeda išvengti ilgalaikių sveikatos problemų. Straipsnyje detaliai aptarsime bazaliomos apibrėžimą, atsiradimo priežastis, dažniausius simptomus, diagnostikos būdus ir veiksmingus šiuolaikinius gydymo metodus.
Bazalioma – kas tai?
Bazalioma (bazalinių ląstelių karcinoma) – tai piktybinis odos navikas, išsivystantis iš epidermio bazalinių ląstelių. Nors ši karcinoma pasižymi lėtu augimu ir retais metastazių atvejais, ilgainiui net ir nedidelė bazalioma gali pažeisti giliau esančius audinius – kaulus, kremzles ar raumenis. Bazalioma dažniausiai pasitaiko vyresniems žmonėms ir dažniau išsivysto ant saulės poveikiui atvirų kūno vietų, tokių kaip veidas, kaklas, ausys ar rankos.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė bazaliomos vystymosi priežastis – ilgalaikis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis. Galimos ir kitos, mažiau dažnos priežastys, tokios kaip genetiniai veiksniai, imuninės sistemos sutrikimai ir kai kurios aplinkos ar chemijos poveikio formos.
Dažniausi rizikos veiksniai
- Ilgalaikis ir intensyvus saulės spindulių poveikis (ypač gyvenant ar dirbant lauke)
- Dažni nudegimai saulėje, ypač vaikystėje ar paauglystėje
- Dirbtinių UV šaltinių (soliariumų) naudojimas
- Šviesi oda, šviesios akys ir plaukai (mažesnis melanino kiekis)
- Vyresnis amžius (daug Dermažorsnės žalos senstant)
- Šeimos ar asmeninė odos vėžio istorija
- Lėtiniai skyriai ar žaizdos
- Susilpnėjusi imuninė sistema (pvz., po organų transplantacijos ar sergant kai kuriomis ligomis)
- Kai kurių cheminių medžiagų (pvz., arseno) kontaktas
- Retos genetinės ligos, tokios kaip Gorlin-Goltz sindromas
Bazaliomos simptomai: kaip ją atpažinti?
Bazalioma dažniausiai išsivysto lėtai ir nesukelia stipraus skausmo, todėl gali būti nepastebėta ankstyvose stadijose. Būdingi požymiai gali būti įvairūs, o naviko išvaizda priklauso nuo jo tipo. Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius naujai atsiradusius ar ilgainiui besikeičiančius odos darinius.
Dažniausi požymiai
- Šviesi, permatoma, blizgi mazgelio formos ataugėlė (dažnai su smulkiomis kraujagyslėmis – teleangiektazijomis) ant odos
- Perlų spalvos, rausvas ar raudonai rudas odos darinys
- Nepraeinanti žaizdelė, kuri kraujuoja, šlapiuoja, o vėliau formuojasi šašas, tačiau nepagyja ar pasikartoja toje pačioje vietoje
- Randą primenanti balta, gelsva ar vaškinė plokštelė
- Lėtai didėjantis bei pakraščiuose iškiliauose darinys su įdubimu centre
Retesniais atvejais bazalioma gali atrodyti kaip raudonas, kartais pleiskanojantis odos plotelis arba skausmingas mazgelis. Pastebėjus įtartiną odos darinį, ypač jei jis ilgai negyja ar keičia spalvą bei formą, svarbu kreiptis į gydytoją dermatologą.
Bazaliomos diagnostika
Bazalioma nustatoma medicinos specialistų, dažniausiai dermatologų, apžiūros metu, įvertinant darinio išvaizdą, jo dydį ir kitus požymius. Atliekami papildomi tyrimai, siekiant tiksliai patvirtinti diagnozę.
Pagrindiniai diagnostikos metodai
- Klinikinė apžiūra – vizualus odos darinio įvertinimas, dermatoskopija (išsamesnis odos struktūros tyrimas specialiu įrenginiu)
- Odos biopsija – mėginio paėmimas ir histologinis tyrimas, kuris yra vienintelis patikimas būdas galutinai patvirtinti bazaliomos diagnozę
- Retais atvejais – papildomi tyrimai (pvz., kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas), jei įtariama naviko išplitimas į gilesnius audinius ar šalia esančias struktūras
Savarankiškai bandyti atpažinti arba gydyti įtartinus darinius nepatartina, nes net ir patyrusiam žmogui sunku atskirti bazaliomą nuo kitų odos ar gerybinių darinių.
Bazaliomos gydymas
Tinkamas gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo naviko vietos, dydžio, plitimo į gilesnius audinius, paciento bendros sveikatos ir kitų veiksnių. Anksti diagnozavus bazaliomą, išgydymo tikimybė yra labai didelė, o pažeistos vietos atkūrimas ir estetinis rezultatas – geras.
Chirurginis gydymas
- Ekscizija – dažniausiai taikomas metodas, kai navikas pašalinamas kartu su nedideliu sveikos odos ruožu
- Moso mikrografinė chirurgija – specialus operacijos metodas, rekomenduojamas sudėtingesnėse ar recidyvuojančiose vietose (pvz., veido srityje), leidžiantis tiksliai pašalinti visą naviką tausojant kuo daugiau sveikų audinių
- Kiti chirurginiai metodai – grandymas, šaldymas (krioterapija), elektrocheminis deziderinimas ar lazerinė chirurgija
Nehirurginiai metodai
- Krioterapija – navikas užšaldomas skystu azotu, dažniau taikoma mažiems ar paviršiniams dariniams gydyti
- Fotodinaminė terapija – taikoma pasirinkus specialų šviesai jautrų preparatą ir apšvietus naviką tam tikro dažnio šviesa (dažniausiai mažoms, negilioms bazaliomoms)
- Spindulinė terapija (radioterapija) – taikoma, kai chirurginis gydymas nėra galimas, arba kaip pagalbinis metodas
- Vaistai vietiniam naudojimui – specialūs tepalai ar kremai (pvz., imikvimodas, 5-fluoruracilis), dažniau naudojami paviršinei bazaliomai gydyti, tik gydytojo rekomendacija
- Sisteminė terapija – labai retos, pažengusios ar metastazavusios bazaliomos atvejais gali būti skiriami vaistai, tokie kaip hedgehog signalinių kelių inhibitoriai (pvz., vismodegibas), bet tai – intensyvaus gydymo forma su galimomis šalutinėmis reakcijomis
Gydymo pasirinkimą, jo apimtį ir trukmę nustato gydytojas pagal individualią paciento situaciją. Svarbu pabrėžti, kad savigyda, „liaudies” metodai ar alternatyvūs preparatai nepakeičia įrodymais pagrįsto gydymo ir gali pabloginti ligos eigą.
Po gydymo ir stebėjimas
- Reguliarūs apsilankymai pas dermatologą – ankstyvam naujų darinių ar recidyvų nustatymui
- Nevengti apsaugos nuo saulės ir koreguoti gyvenimo būdą pagal specialistų rekomendacijas
- Stebėti odą savarankiškai ir kreiptis į gydytoją, jei pastebima naujų ar keistų darinių
Komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės
Daugeliu atvejų bazalioma nesukelia gyvybei pavojingų komplikacijų, tačiau įsisenėję ar negydomi navikai gali pažeisti šalia esančias struktūras (kremzles, kaulus, raumenis ar nervus), sukelti nuolatines žaizdas, opas ar infekcijas. Ypač rizikingos yra veido, nosies, akių, ausų, galvos odos srityse esančios bazaliomos, kur gali sutrikdyti organų funkciją ar sukelti pastebimus kosmetinius defektus.
Retais atvejais (mažiau nei 1%) bazalioma gali metastazuoti – išplisti į limfmazgius ar tolimus organus. Todėl ankstyva diagnostika ir profesionalus gydymas yra itin svarbūs.
Bazaliomos prevencija: kaip apsisaugoti?
Didžiausią įtaką bazaliomos atsiradimui turi saulės spindulių poveikis, todėl pagrindinės prevencijos priemonės yra orientuotos į odos apsaugą nuo ultravioletinių spindulių:
- Vengti intensyvaus saulės poveikio, ypač vidurdienio valandomis (nuo 10 iki 16 val.)
- Naudoti plataus spektro apsauginius kremus nuo saulės (su SPF 30 ar didesniu filtru)
- Dėvėti apsauginius drabužius, kepures ir akinius
- Nevartoti soliariumų
- Reguliariai tikrinti odą patiems ir pas gydytoją, ypač jei yra buvusi bazalioma ar kitas odos vėžys
- Kreiptis į gydytoją dėl įtartinų odos pokyčių ar sunkiai gyjančių žaizdų
Ankstyva ir nuolatinė prevencija yra efektyviausia priemonė sumažinti ne tik bazaliomos, bet ir kitų odos vėžio tipų riziką.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Pastebėjus naują ar ilgai negyjančią odos ataugą, žaizdą, raudoną ar baltą plokštelę
- Jei darinys didėja, kraujuoja, niežti ar skauda
- Kai randama odos pokyčių anksčiau pažeistoje ar gydytoje vietoje
- Reguliariai, jei esate rizikos grupėje (šviesi oda, buvę nudegimai saulėje, šeimos istorija)
Nedelskite – anksčiau diagnozuota bazalioma dažniausiai visiškai išgydoma, o gydymo rezultatai – geri tiek medicininiu, tiek estetiniu požiūriu.
Dažniausi mitai apie bazaliomą
- Bazalioma nesikartoja po išgydymo. Deja, buvusi bazalioma lemia didesnę riziką susirgti nauja bazalioma ar kita odos vėžio forma.
- Bazalioma nesukelia rimtų komplikacijų. Negydomi ar įsisenėję atvejai gali sukelti ženklią žalą aplinkiniams audiniams ir organams.
- Tamsiaodis asmuo negali susirgti bazalioma. Nors šviesiaodžiai serga dažniau, tamsesnio gymio žmonės taip pat gali susidurti su bazalioma, ypač jei yra kitų rizikos veiksnių.
- Bazaliomą galima pašalinti namų priemonėmis. Tokie bandymai dažnai lemia infekciją ar vėlyvą diagnozę, todėl gydyti ir šalinti bazaliomą turi tik medicinos specialistai.
Išvados
Bazalinių ląstelių karcinoma – dažniausia, bet dažniausiai ir mažiausiai agresyvi odos vėžio forma. Nors jos išplitimo į kitus organus rizika nedidelė, apleistas ar negydytas navikas gali turėti rimtų pasekmių. Labiausiai rizikuoja tie, kurie ilgai būna saulėje, turi šviesų odos tipą ar šeimos polinkį į odos vėžį. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į netipinius odos darinius ir laiku kreiptis į gydytoją. Reguliarus odos tikrinimas, tinkama apsauga nuo saulės bei profesionalus gydymas užtikrina geriausias prognozes ir sveiką odą ateityje.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
