Bigeminija yra širdies ritmo sutrikimas, kai po kiekvieno normalaus širdies susitraukimo seka priešlaikinis susitraukimas. Nors ši būklė dažnai būna gerybinė ir nesukelia jokių simptomų, kai kuriais atvejais gali signalizuoti apie rimtesnes širdies ligas ar rimti pavojingos komplikacijomis. Šiame straipsnyje aptariama, kas yra bigeminija, kokios jos priežastys, pagrindiniai simptomai, kaip atliekama diagnostika ir kokios yra gydymo galimybės. Taip pat pasidalinsime svarbiais patarimais, kada būtina kreiptis į gydytoją ir ką verta žinoti apie gyvenimo būdo pokyčius esant šiam širdies ritmo sutrikimui.
Kas yra bigeminija?
Bigeminija – tai tam tikros rūšies aritmija, kai širdies susitraukimų seka sudaryta iš pasikartojančio modelio: vienas normalus (sinusinis) susitraukimas ir po jo seka priešlaikinis susitraukimas. Tokia tvarka kartojasi viso aritmijos epizodo metu. Dažniausiai bigeminiją sukelia priešlaikiniai skilvelių susitraukimai (PSK, arba PVC – Premature Ventricular Contractions), tačiau ji gali pasireikšti ir kaip priešlaikiniai prieširdžių susitraukimai (PPK, arba PAC – Premature Atrial Contractions).
Nors daugelis bigeminijos atvejų yra nekenksmingi, kai kurie žmonės gali justi nemalonius pojūčius, o kartais ši būklė susijusi su struktūrinėmis širdies ligomis ar padidėjusia pavojingų aritmijų rizika.
Priežastys
Bigeminiją gali sukelti įvairūs veiksniai, nuo visiškai gerybinių iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Svarbu atskirti laikinus ir ilgalaikius rizikos faktorius, taip pat suvokti, jog kai kuriuos atvejus lemia kelių veiksnių visuma.
Dažniausios priežastys
- Stresas ir nerimas. Fiziniai ar emociniai stresoriai aktyvina simpatinę nervų sistemą, kas gali skatinti priešlaikinius širdies susitraukimus.
- Stimuliuojantys gėrimai ir medžiagos. Kofeinas, nikotinas bei alkoholis ar tam tikri vaistai, pavyzdžiui, šaltkrepiai ar astmos preparatai, gali išprovokuoti aritmiją.
- Elektrolitų disbalansas. Žemas kalio, magnio arba kalcio kiekis kraujyje padidina skilvelių ar prieširdžių jautrumą, todėl lengviau kyla priešlaikiniai susitraukimai.
- Širdies ligos. Miokardo infarktas, kardiomiopatija, išeminė širdies liga, vožtuvų patologija yra dažniausios organinės priežastys.
- Skydliaukės ligos. Padidėjusi skydliaukės funkcija (hipertiroidizmas) gali lemti širdies ritmo sutrikimus.
- Amžius. Su amžiumi didėja bigeminijos tikimybė dėl širdies raumens senėjimo ir struktūrinių pokyčių.
- Fizinis pervargimas. Intensyvus ar nereguliarus fizinis aktyvumas gali būti laikina bigeminijos priežastis.
Simptomai
Daugeliu atvejų bigeminija nesukelia jokių simptomų ir nustatoma atsitiktinai, atliekant elektrokardiogramą (EKG) dėl kitų priežasčių. Vis dėlto kai kuriems žmonėms pasireiškia specifiniai pojūčiai, priklausomai nuo dažnumo, trukmės ir bendros sveikatos būklės.
Dažniausi simptomai
- Širdies permušimai. Dažniausiai jaučiamas širdies „sustojimo“, „smūgio“ ar „drebėjimo“ jausmas krūtinėje.
- Nerimas arba panikos jausmas. Nemalonūs, netikėti širdies pojūčiai gali sukelti nerimą ar baimę.
- Nusilpimas ar galvos svaigimas. Esant labai dažnai bigeminijai ar gretutinėms širdies ligoms gali sumažėti kraujospūdis.
- Nuovargis. Ilgai besitęsiantys širdies ritmo sutrikimai gali sukelti bendrą silpnumą.
- Krūtinės diskomfortas. Kartais jaučiami spaudimo, maudimo ar skausmo pojūčiai.
Didžioji dalis bigeminijos atvejų būna besimptomiai arba pasireiškia labai lengvais požymiais. Tačiau, jei simptomai intensyvėja ar pasireiškia kiti pavojingi požymiai (pvz., sąmonės netekimas, stiprus dusulys, krūtinės skausmas), būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos.
Diagnostika
Diagnozuojant bigeminiją svarbus išsamus anamnezės rinkimas, fizinis ištyrimas ir instrumentiniai tyrimai. Svarbiausias diagnostikos metodas – elektrokardiograma (EKG), leidžianti tiksliai nustatyti širdies ritmo pobūdį ir priešlaikinių susitraukimų kilmę.
Diagnostiniai tyrimai
- EKG (elektrokardiograma). Tai pagrindinis tyrimas, kuris leidžia pamatyti būdingą bigeminijos modelį: kiekvienas normalaus ritmo impulsas keičiasi su priešlaikiniu susitraukimu.
- Holterio monitoringas. 24–48 valandų trunkantis širdies ritmo stebėjimas leidžia įvertinti epizodų dažnį, trukmę ir ryšį su tam tikra veikla ar simptomais.
- Kraujotakos tyrimai. Echokardiografija padeda įvertinti širdies struktūrą ir funkciją, ieškoti organinių ligų.
- Kraujo tyrimai. Nustatomas elektrolitų balansas, skydliaukės hormonai, pažangiais atvejais – širdies fermentai ar uždegimo žymenys.
Vertinimas pagal rizikos veiksnius
Nustačius bigeminiją, būtina įvertinti, ar nėra kitų susijusių veiksnių (pvz., širdies ligų, elektrolitų disbalanso, vaistų vartojimo), kurie galėtų paaiškinti aritmiją.
Gydymo galimybės
Bigeminijos gydymas priklauso nuo simptomų, priežasčių ir gretutinių sveikatos būklių. Lengvais ar besimptomiais atvejais dažnai pakanka tik stebėsenos bei gyvenimo būdo korekcijų. Sunkesniais atvejais taikomi vaistai ar net invazinės procedūros.
Gyvenimo būdo keitimas ir prevencija
- Vengti stimuliatorių. Rekomenduojama riboti kavos, energetinių gėrimų, alkoholio, nikotino vartojimą.
- Valdyti stresą. Relaksacijos pratimai, joga, meditacija ar giluminis kvėpavimas gali sumažinti aritmijos dažnį, jeigu ji susijusi su emociniu krūviu.
- Pakankamas poilsis ir miegas. Nuovargis bei nemiga didina aritmijų riziką.
- Fizinio aktyvumo dozavimas. Reikėtų vengti per didelio fizinio krūvio, ypač jei jis sukelia simptomus.
- Subalansuota mityba. Elektrolitų disbalanso profilaktikai svarbu reguliariai vartoti pakankamai kalio ir magnio turinčius produktus (bananai, riešutai, lapinės daržovės).
Vaistinis gydymas
- Beta adrenoblokatoriai. Dažniausiai skiriami esant dažnai bigeminijai ar jos simptomams, ypač jei kartu yra hipertenzija ar širdies nepakankamumas.
- Antiaritminiai vaistai. Tokie kaip propafenonas, amiodaronas ar flekainidas gali būti svarstomi, tačiau jų skyrimas priklauso nuo individualios situacijos ir galimų šalutinių poveikių.
- Elektrolitų korekcija. Esant kalio, magnio ar kitų svarbių mikroelementų trūkumui, būtina jį koreguoti pagal gydytojo rekomendacijas.
Vaistai skiriami tik įvertinus rizikos–naudos santykį, todėl savarankiškai jų vartoti nerekomenduojama.
Intervencinis gydymas
Jei bigeminija stipriai trikdo kasdienę veiklą, sukelia sunkias komplikacijas arba nepraeina taikant kitus gydymo būdus, taikomos invazinės priemonės:
- Ablacija. Tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu specialiu kateteriu pašalinama aritmiją sukelianti širdies audinio sritis. Dažniausiai skiriama esant dažniems, simptominiams ir vaistams atspariems atvejams.
- Širdies stimuliatorius ar defibriliatorius. Skiriami itin retais ir ypatingais atvejais, kai rizika aritmijoms labai didelė, dažniausiai pacientams su rimtomis širdies ligomis.
Galimos komplikacijos
Paprastai bigeminija nesukelia komplikacijų, ypač jei nėra organinių širdies ligų ar ji pasireiškia retai. Tačiau kai kada ši būklė gali padidinti skilvelinių tachikardijų, skilvelių virpėjimo ar net staigios širdinės mirties riziką, ypač jei yra kitų rizikos veiksnių.
Ilgalaikis dažnas priešlaikinių susitraukimų pasikartojimas (ypač tūkstančiai epizodų per parą) gali sukelti vadinamąją „aritminę kardiomiopatiją“, kuri pasireiškia širdies raumens nusilpimu ir funkcijos pablogėjimu. Tokiais atvejais itin svarbus tikslios priežasties nustatymas ir gydymas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų bigeminija nėra pavojinga, svarbu žinoti, kada būtina kreiptis į medikus:
- Jaučiamas stiprus, dažnas ar nuolat pasikartojantis permušimų jausmas.
- Atsiranda silpnumas, dusulys, galvos svaigimas, alpimas ar netekimas sąmonės.
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje.
- Yra žinoma širdies liga ar esate patyrę miokardo infarktą.
- Pastebimi nauji ar nepažįstami širdies ritmo pokyčiai.
Tokiais atvejais rekomenduojama nedelsti ir pasitarti su gydytoju kardiologu. Tinkamai įvertinus situaciją ir atlikus reikiamus tyrimus, galima užtikrinti saugumą bei tinkamą gydymą.
Gyvenimo su bigeminija ypatumai ir dažni mitai
Daugelis žmonių išsigąsta, pirmąkart išgirdę apie bigeminiją, tačiau verta žinoti, kad šis ritmo sutrikimas daugeliu atvejų nėra pavojingas, jei nėra rimtų širdies ligų ar kitų papildomų rizikos veiksnių. Svarbu nepanikuoti, vengti savigydos, o kilus įtarimų ar nerimui, pasikonsultuoti su gydytoju.
Mitais laikytini teiginiai, kad bet kokie ritmo permušimai būtinai sukelia infarktą ar kitą gyvybei pavojingą būklę. Taip pat nepagrįsta manyti, kad visiškai būtina visais atvejais imtis agresyvaus gydymo. Didelė dalis bigeminijos epizodų praeina savaime, ypač pakoregavus gyvenimo būdą.
Išvada
Bigeminija – dažnai gerybinė, tačiau dėmesio reikalaujanti širdies ritmo sutrikimo forma. Tinkamas priežasčių nustatymas, rizikos faktorių valdymas, gyvenimo būdo pokyčiai ir, jei reikia, medikamentinis ar intervencinis gydymas leidžia daugeliui žmonių gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – laiku kreiptis į gydytoją pajutus nerimą keliančius simptomus ar turint širdies ligų rizikos veiksnių.

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.