Boerhaave’o sindromas – tai reta, bet itin pavojinga būklė, kai staiga plyšta stemplė. Šis sindromas dažniausiai įvyksta stipraus vėmimo metu ir reikalauja skubios medicininės pagalbos. Nepaisant retumo, Boerhaave’o sindromas kelia didelę grėsmę gyvybei dėl greitai atsirandančių komplikacijų, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir žinoti, kokių veiksmų reikia imtis. Straipsnyje aptarsime pagrindinius Boerhaave’o sindromo simptomus, priežastis, diagnostikos metodus, gydymo principus, galimas komplikacijas ir prevencijos galimybes.
Kas yra Boerhaave’o sindromas?
Boerhaave’o sindromas – tai spontaniškas, viso stemplės sienelės storio plyšimas (perforacija), dažniausiai pasireiškiantis apatinėje krūtinės stemplės dalyje. Šis sindromas medicinoje laikomas ypač sunkia ir gyvybei pavojinga stemplės pažeidimo forma. Pirmą kartą jis buvo aprašytas 1724 metais olandų gydytojo Hermanno Boerhaave’o, todėl būklė pavadinta jo vardu.
Stemplės plyšimas įvyksta, kai padidėja vidinis spaudimas stemplėje, dažniausiai – staigiai ir smarkiai vemiant. Atsivėrusi skylė leidžia skrandžio turiniui ir virškinimo sultims patekti į tarpuplautį (mediastinum) ir aplinkinius audinius, todėl labai greitai vystosi uždegimas (mediastinitas), infekcija ir sepsis.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausios priežastys
- Staigus ir stiprus vėmimas – dažniausia priežastis, ypač po gausaus valgymo ar stiprios alkoholinės intoksikacijos.
- Trauma – retai sindromą gali sukelti užsienio kūnas, chirurginė intervencija arba intensyvus kosulys.
- Medicininės procedūros – endoskopija, stemplės dilatacija ar intubacija, nors dažniausiai jos lemia kitų tipų stemplės pažeidimus, o ne spontanišką plyšimą.
Rizikos grupės
- Žmonės, vartojantys daug alkoholio
- Sergantys persivalgymo sutrikimais (bulimija)
- Turintys lėtinių virškinimo trakto problemų ar gastroezofaginio refliukso ligą
- Vidutinio ir vyresnio amžiaus (dažniausiai apie 50–60 metų)
Simptomai
Boerhaave’o sindromas dažnai vystosi staiga ir pasižymi būdingais, tačiau ne visada lengvai atpažįstamais simptomais. Svarbu žinoti, kad laiku neatpažinus ir nepradėjus gydymo, paciento būklė greitai blogėja.
Pagrindiniai simptomai
- Staigus, stiprus krūtinės ar viršutinės pilvo dalies skausmas – dažnai apibūdinamas kaip plėšiantis, „aštrus“ skausmas, galintis plisti į nugarą ar pečius.
- Vėmimas, po kurio prasideda skausmas – klasikinė seka.
- Dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas.
- Karščiavimas ir šaltkrėtis, kurie išsivysto dėl uždegiminės reakcijos.
- Greitas širdies plakimas, silpnumas.
- Odos pabrinkimas (poodinė emfizema) – po oda, dažniausiai ant kaklo ar krūtinės, juntamas traškėjimas (dėl oro išėjimo iš stemplės į audinius).
- Kraujo išvėmimas (hematemezė) – pasitaiko rečiau.
Specifinis simptomas
Boerhaave’o sindromo diagnostikai svarbus vadinamasis Macklerio triadas: vėmimas, stiprus krūtinės skausmas ir poodinė emfizema. Vis dėlto ši triada pasitaiko tik daliai pacientų, todėl svarbu įtarti šią būklę net ir nesant visų klasikinės triados požymių.
Diagnostika
Laiku nustatyta ir patvirtinta stemplės plyšimo diagnozė lemia gydymo sėkmę ir išgyvenamumą. Svarbu, kad kuo anksčiau po simptomų pradžios būtų atliekami reikiami tyrimai ir pacientas nukreipiamas į skubią pagalbą.
Pagrindiniai diagnostikos metodai
- Krūtinės rentgenograma – pirmas pagalbos skyriuje dažnai atliekamas tyrimas, galintis parodyti oro buvimą tarpuplautyje (pneumomediastinum), pleuros skystį ar orą po diafragma.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – tiksliausias būdas nustatyti plyšimo lokalizaciją, mastą ir komplikacijas.
- Stemplės kontrastinė rentgenograma – geriamas jodinis kontrastas, kuris leidžia identifikuoti nuotėkius iš stemplės.
- Endoskopija – atliekama tik išskirtinais atvejais, nes gali pabloginti būklę, jei plyšimas platus.
Papildomai atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti uždegiminių rodiklių padidėjimą, inkstų ir kepenų funkciją.
Gydymas
Boerhaave’o sindromas reikalauja neatidėliotinos, specializuotos priežiūros. Gydymas priklauso nuo plyšimo dydžio, paciento būklės, komplikacijų ir laiko, kuris praėjo nuo plyšimo.
Pagrindiniai gydymo principai
- Chirurginis gydymas – auksinis standartas daugeliu atvejų. Stemplės defektas užsiuvamas, pašalinami užkrėsti audiniai, įvedamas drenažas. Kuo anksčiau atliekama operacija (geriausia per 24 val.), tuo geresni rezultatai.
- Konservatyvus gydymas – galimas išskirtiniais atvejais, kai plyšimas labai mažas, nėra sunkių simptomų ar infekcijos požymių. Gydoma badavimu, parenteraline mityba, antibiotikais, kartais įvedamas stentas stemplėje.
- Endoskopiniai metodai – vis plačiau taikomi pažangiose gydymo įstaigose, kai specialiomis priemonėmis užkemšamas ar apgaubiamas plyšimo defektas.
Palaikomoji terapija
- Stiprių antibiotikų kursas, skirtas infekcijos ir sepsio prevencijai ar gydymui;
- Skausmo malšinimas;
- Skysčių ir elektrolitų balanso korekcija;
- Dirbtinė mityba (intraveninė arba per zondą);
- Stebėjimas intensyvios terapijos skyriuje, ypač sunkiais atvejais.
Nepaisant šiuolaikinių gydymo metodų, Boerhaave’o sindromo mirtingumas išlieka aukštas (iki 30 proc. ar daugiau), ypač jei pagalba pavėluoja. Todėl svarbiausia – kuo greitesnis ligos atpažinimas ir gydymas stacionare.
Galimos komplikacijos
- Mediastinitas – stiprus tarpuplaučio uždegimas, kuris dažnai baigiasi pūliniu ir gali greitai progresuoti į sepsį.
- Pleuros ertmės uždegimas (empiema) – pūlingo skysčio kaupimasis tarp plaučių sienelių.
- Sepsis – sisteminė organizmo infekcija, kuri gali sukelti organų nepakankamumą.
- Šoko būsena, organų veiklos sutrikimai.
- Stemplės susiaurėjimas ir randėjimas (lėtinės komplikacijos po išgyvenimo).
Komplikacijų rizika didelė, ypač jei pirmomis valandomis nepradedamas tinkamas gydymas.
Boerhaave’o sindromo prevencija
Specifinės prevencijos šiai būklei nėra, kadangi plyšimas dažniausiai įvyksta netikėtai. Vis dėlto, galima sumažinti riziką vengiant pernelyg gausaus alkoholio vartojimo, laiku gydant virškinamojo trakto sutrikimus ir vengiant per didelio stemplės dirginimo. Asmenims su padidėjusiu rizikos faktoriumi – bulimija, lėtinėmis virškinimo ligomis – rekomenduojama gydytojo konsultacija ir priežiūra. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti medicininėms procedūroms (pvz., endoskopijai), ypač atliekant jas pacientams, turintiems rizikos veiksnių.
Nors stemplės plyšimas būna retas, bet bet koks ilgai trunkantis, neįprastas krūtinės ar viršutinės pilvo dalies skausmas po vėmimo – rimtas signalas nedelsti kreiptis į medikus.
Kada skubiai kreiptis į gydytoją?
- Po stipraus vėmimo ar stipraus kosulio pajutus staigų, stiprų krūtinės ar viršutinės pilvo dalies skausmą;
- Juntant dusulį, silpnumą, staiga pakilus kūno temperatūrai, atsiradus šaltkrėčiui;
- Pastebėjus poodinį traškėjimą kaklo, krūtinės srityje ar neaiškios kilmės patinimus;
- Atsiradus sunkiam bendram silpnumui, sąmonės sutrikimui.
Atminkite: kuo anksčiau bus pradėta specializuota pagalba, tuo didesnė tikimybė išvengti gyvybei pavojingų komplikacijų. Ši informacija neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai – visuomet būtina pasitarti su gydytoju, esant įtartiniems simptomams.
Dažniausi klausimai ir mitų paneigimas
- Ar Boerhaave’o sindromas gali praeiti savaime? Ne, ši būklė niekada nepraeina savaime ir reikalauja aktyvaus gydymo.
- Ar įmanoma stemplės plyšimą supainioti su širdies infarktu? Taip, simptomai labai panašūs (krūtinės skausmas, dusulys), todėl tiksliai diagnozuoti gali tik medikai, atlikę specialius tyrimus.
- Ar galimas gydymas namuose? Ne, joks gydymas namuose neefektyvus ir gali būti pavojingas gyvybei.
Išvada
Boerhaave’o sindromas – reta, bet itin sunki ir gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubių medicininių veiksmų. Atpažinti klasikinius simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją yra esminė sąlyga išgyvenimui. Tinkamos diagnostikos ir šiuolaikinio gydymo pagalba galimas visiškas pasveikimas, tačiau uždelsus rizika komplikacijoms bei mirtingumas smarkiai išauga. Informacija šiame straipsnyje pateikta tik informaciniais tikslais – pastebėję simptominę kombinaciją nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba skubios pagalbos skyrių.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
