Bohno mazgeliai yra nedidelės, balzganos arba gelsvos spalvos cistos, dažniausiai pastebimos naujagimių burnos gleivinėje. Jos būdingos vaikystės periodui ir dažniausiai nesukelia jokio pavojaus sveikatai bei praeina savaime. Nepaisant savo nepavojingos prigimties, šie mazgeliai neretai tėvams sukelia nerimą, todėl svarbu žinoti jų atsiradimo priežastis, lokalizaciją, gydymo principus bei pagrindinius mitus, su kuriais susiduriama informacijos paieškoje.
Kas yra Bohno mazgeliai?
Bohno mazgeliai – tai mažos, apie 1–3 mm skersmens, cistinės struktūros, susiformuojančios naujagimių burnos gleivinėje. Šie dariniai pirmą kartą buvo aprašyti vokiečių odontologo Heinrich Bohno XIX amžiuje, todėl ir pavadinti jo vardu. Mazgeliai kyla iš gleivinės liaukų ir dažniausiai aptinkami kelių savaičių arba kelių mėnesių kūdikiams.
Bohno mazgeliai yra laikomi fiziologine, normalių kūdikio raidos procesų dalimi. Jie nėra užkrečiami, skausmingi ar pavojingi, nors kartais painiojami su kitomis burnos ertmės patologijomis ar net odontologinėmis ligomis.
Priežastys ir vystymosi mechanizmas
Bohno mazgelių susidarymo priežastis yra užsikimšusios gleivinės liaukos. Naujagimiams burnos gleivinė yra labai aktyvi, vyksta intensyvūs vystymosi procesai, todėl dažnai liaukos gali užsikimšti jų sekretu, dėl ko susiformuoja nedidelė cista – Bohno mazgelis.
- Gleivinės liaukų aktyvumas. Kūdikio burnos gleivinė anatomiškai turi daug smulkių liaukų, kurios gamina gleives. Užsikimšimai šiose liaukose yra normali raidos dalis.
- Embrioninis vystymasis. Mazgeliai gali būti ir liekamieji dariniai iš įvairių vystymosi stadijų, kai burnos gleivinė dar formavosi vaisiaus gyvenimo metu.
- Fiziologinė adaptacija. Po gimimo kūdikio burna prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų (pienas, kvėpavimas, aplinkos dirgikliai), dėl to kai kurių iš liaukų anga gali laikinai užsikimšti ir susidaro cista.
Dauguma naujagimių turi vieną ar kelis Bohno mazgelius, tačiau ne visiems jie pastebimi, nes dažnai būna labai maži, nepastebimi arba greitai išnyksta.
Kur lokalizuojami Bohno mazgeliai?
Bohno mazgeliai dažniausiai aptinkami šiose burnos vietose:
- Alveoliniai keterų šonai. Tai yra dantenų šonai, dažniausiai už žandų arba lūpų pusės, bet ne ant pačių kramtomųjų dantų keterų.
- Kietojo gomurio gleivinė. Kartais Bohno mazgeliai gali būti gomurio šoninėje srityje, bet išskirtinai jie būdingi būtent dantenoms, toliau nuo vidinės burnos pusės.
Šie mazgeliai nėra dantų daigai arba pieninių dantų užuomazgos, kaip kartais tėvai mano. Tai ne „pirmieji dantys” ar jų pradžia, o būtent gleivinės liaukų cistos.
Kaip atrodo Bohno mazgeliai?
Bohno mazgeliai yra apvalūs, smulkūs (dažniausiai 1–3 mm), balzgani ar gelsvi, lygūs ir neskausmingi. Jie neišopėja, nekraujuoja ir nesukelia kūdikiui nemalonių pojūčių. Dažniausiai jų aptinkama keli vienu metu, jie gali būti pavieniai arba po kelis išsibarsčius vienoje srityje. Mazgeliai laikui bėgant savaime išnyksta – įprastai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
- Spalva. Blyškiai balta, gelsva, gali būti permatoma.
- Dydis. Labai smulkūs, dažniausiai suapvalinti, kieti.
- Lokalizacija. Ant dantenų šonų ar kietojo gomurio gleivinėje, bet visada – paviršinėje gleivinėje.
Bohno mazgeliai nesukelia aplinkinių audinių uždegimo, išplitimo ar kitų komplikacijų. Jie nedingsta nuo kontakto su burnos higienos priemonėmis, maistu ar čiulpimo.
Panašūs dariniai – ką svarbu žinoti
Bohno mazgeliai gali būti sumaišyti su kitais kūdikiams būdingais burnos dariniais:
- Epsteino perlai. Tai dar vienos fiziologinės cistos, kurios dažniausiai būna gomurio viduryje (vidurinėje linijoje), skirtingai nei Bohno mazgeliai, kurie labiau šoninėse srityse.
- Dantenų cistos. Dažnas darinys, dažnai vadinamas „naujagimių dantų perlai“, tačiau tai taip pat gleivinės liaukų cistos, skirtingos nei dantų užuomazgos.
- Kandidamikozė (pienligė). Skirtingai nuo fiziologinių cistų, pienligė atrodo kaip pleiskanotos, baltos apnašos, kurias įmanoma nubraukti ir jos dažnai uždegiminės, skaudančios.
Patyręs gydytojas lengvai atpažįsta Bohno mazgelius pagal jų išvaizdą, vietą ir nesudėtingą klinikinį vaizdą. Visgi, esant abejonėms ar nerimą keliantiems simptomams, rekomenduojama konsultacija su gydytoju odontologu ar pediatru.
Diagnozė
Bohno mazgelių diagnostika dažniausiai pagrįsta tik vizualiniu apžiūros būdu. Retai, kai kyla rimtų abejonių ar įtariama kita patologija, gali būti pasitelkiamas papildomas tyrimas. Tačiau įprastai šių cistų nereikia biopsijuoti, šalinti ar kitaip dirbtinai tirti. Gydytojas dažniausiai užtenka tik surinkti informaciją apie simptomus, pažiūrėti išvaizdą ir įvertinti vaiko bendrą būklę.
Svarbu atskirti Bohno mazgelius nuo kitų naujagimių burnos ertmės problemų, ypač jei atsiranda neužgyjančių opų, uždegimo požymių, kraujavimo ar išplitusių baltų apnašų. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikta išsamesnė diagnostika.
Bohno mazgelių gydymo principai
Bohno mazgeliai gydymo nereikalauja – jie yra fiziologiniai ir išnyksta savaime be jokios intervencijos. Jokių vaistų, tepalų ar specialių higienos priemonių naudoti nereikia. Šalinimas, spaudimas ar bandymas pažeisti cistą gali sukelti infekciją ar kitų komplikacijų, todėl primygtinai rekomenduojama nieko nedaryti.
- Stebėjimas. Svarbiausia nepamiršti, kad mazgeliai natūraliai išnyksta per kelias savaites ar mėnesius.
- Higiena. Nepageidautina bandyti naikinti, valyti ar tepti kažkokiais naminiais ar vaistiniais preparatais. Įprastas kūdikio burnos higienos palaikymas pakankamas.
- Konsultacija. Jei kyla abejonių, reikia pasikonsultuoti su gydytoju, o ne savarankiškai gydytis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Bohno mazgeliai patys savaime nėra pavojingi ir nereikalauja skubaus gydytojo įsikišimo. Vis dėlto yra situacijų, kai būtina pasikonsultuoti su specialistu:
- Jei burnos gleivinė tampa uždegusi, parausta, pradeda kraujuoti.
- Jei atsiranda kūdikio nuotaikos, maitinimosi, miego pakitimų dėl burnos gleivinės sutrikimų.
- Jei įtariama, kad Baltos dėmelės gali būti grybelinis susirgimas (pienligė), ypač jei jas bandoma nuvalyti, o po to atsiranda žaizdelės.
- Jei bėrimas burnoje plinta, cistos nemažėja ar neišnyksta per 2–3 mėnesius.
- Jei yra kitų simptomų: karščiavimo, vėmimo, vangumo, odos bėrimų.
Gydytojas įvertins burnos gleivinę, patvirtins teisingą diagnozę ir nuramins, jei tai natūralūs procesai. Prireikus gali būti paskirtas kitas gydymas – bet tai taikoma tik tuo atveju, jei aptinkama kita liga.
Mitai ir dažni klausimai apie Bohno mazgelius
- Ar tai pirmieji dantys? Ne – Bohno mazgeliai nėra dantų daigai ar jų užuomazgos, jie nesusiję su dantų dygimu.
- Ar mazgelius reikia pašalinti? Ne – šie dariniai praeina patys savaime, chirurginės ar kitokios intervencijos nereikia.
- Ar gali būti pavojingi ar užkrečiami? Ne – Bohno mazgeliai nėra infekciniai, nesukelia komplikacijų, nėra pavojingi.
- Ar reikia specialiai valyti ar tepti? Ne – pakanka įprastos burnos higienos.
- Ar reikia gydyti vaistais? Ne – jokių vaistų ar tepalų nereikia, nebent gydytojas paskirtų esant kitiems negalavimams.
Dažniausiai tėvų rūpestis kyla dėl informacijos trūkumo arba ją suklaidinančių mitų. Patikimų šaltinių, tokių kaip sveikatos specialistų nuomonės ir medicininiai straipsniai, laikymasis padeda išvengti nereikalingų neramumų.
Prevencija ir tėvų rekomendacijos
Bohno mazgelių atsiradimo išvengti neįmanoma, nes tai natūralaus vystymosi dalis. Vienintelis patarimas tėvams – laikytis įprastos burnos higienos, reguliariai stebėti kūdikio burnos būklę ir, esant neaiškumams, kreiptis į specialistą.
- Venkti bet kokio gleivinės traumavimo bandant pašalinti mazgelius.
- Stebėti ar burnoje neatsiranda naujų simptomų (paraudimas, opelės, išplitęs bėrimas).
- Reguliariai lankyti gydytoją pediatrą profilaktinėms apžiūroms.
Santrauka
Bohno mazgeliai – tai nepavojingi ir natūralūs naujagimių burnoje atsirandantys smulkūs dariniai, kurie praeina savaime be jokio gydymo. Jie yra gleivinės liaukų cistos, nepainiotinos su dantų daigais ar kitomis patologijomis. Tėvų ramybė ir supratimas, kad tai fiziologinis reiškinys, padeda išvengti nereikalingo gydymo ar streso. Jei kyla abejonių ar atsiranda simptomų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją pediatrą ar odontologą profesionaliai konsultacijai.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
