Bradiareitmija – tai širdies ritmo sutrikimas, kurio metu širdis plaka pernelyg lėtai, paprastai mažiau nei 60 dūžių per minutę. Dėl sumažėjusio impulso dažnio organizmo audiniai gali negauti pakankamai deguonies, todėl gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų. Šis sutrikimas gali būti laikinas arba nuolatinis, gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek vaikams, bet dažniau nustatomas vyresnio amžiaus žmonėms. Bradiareitmija neretai kelia rūpestį dėl galimų pavojų sveikatai, tačiau ankstyva diagnostika, priežasčių nustatymas ir tinkamas gydymas leidžia daugeliui pacientų sėkmingai kontroliuoti šią būklę ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.
Kas yra bradiareitmija?
Bradiareitmija – tai širdies ritmo sutrikimas, kai impulsai, valdomi širdies laidžiosios sistemos, susidaro arba perduodami per lėtai. Sveikam suaugusiam žmogui įprastas širdies ritmas ramybės būsenoje svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Kai pulsas nukrinta žemiau 60, tai gali būti laikoma bradikardija arba bradiareitmija (terminai dažnai vartojami kaip sinonimai, nors techniškai „bradikardija“ žymi lėtą ritmą, o „bradiareitmija“ – lėtą ritmą, susijusį su ritmo sutrikimu).
Bradiareitmijos gali būti įvairių tipų – nuo paprastai besiformuojančio sinusinio (natūralų ritmą generuojančio) mazgo veiklos sulėtėjimo iki įvairaus laipsnio impulso perdavimo sutrikimų (atrioventrikulinės blokados). Priklausomai nuo priežasties, eiga gali būti besimptomė, tačiau kai kuriems pacientams pasireiškia sunkūs simptomai ir gresia komplikacijos.
Bradiareitmijų rūšys
- Sinusinė bradikardija – dažniausia bradiareitmijos forma, kai sinusinis mazgas generuoja impulsus per retai, tačiau impulso perdavimas vyksta normaliai.
- Sinoatriacinė blokada – sutrikęs impulso susidarymas arba perdavimas iš sinusinio mazgo į prieširdžius.
- Atrioventrikulinė (AV) blokada – sutrikęs ritmo impulsų perdavimas tarp prieširdžių ir skilvelių. Skiriami trys laipsniai (I, II ir III laipsnio AV blokada).
- Idioventrikulinis ritmas – kai širdies skilveliai generuoja impulsus, nes viršesni impulsai nepasiekia skilvelių.
Simptomai
Bradiareitmija dažnai nesukelia jokių simptomų (ypač jei pulsas sumažėjęs nežymiai arba žmogus yra gerai fiziškai treniruotas). Tačiau kai kraujotaka sumažėja tiek, jog organai ima jausti deguonies trūkumą, gali atsirasti įvairių klinikinių požymių:
- Bendras silpnumas
- Nuovargis, sumažėjęs darbingumas
- Galvos svaigimas ar nualpimas (sinkopė)
- Diskomfortas ar spaudimas krūtinėje
- Kvėpavimo sutrikimai, dusulys
- Lėtas, nereguliarus, stipriai sumažėjęs pulsas
- Sutrikęs mąstymas, sumišimas, atminties sunkumai
- Šaltas, prakaituotas prakaitas (ypač esant rimtesnėms bradiareitmijoms)
Simptomų sunkumas priklauso nuo to, kiek sumažėja širdies ritmas ir kiek organizmas kompensuoja šį sumažėjimą. Kai kurie asmenys, ypač sportininkai ar fiziškai aktyvūs žmonės, dėl fiziologinės adaptacijos gali turėti lėtą nuolatinį pulsą ir nejausti jokių sveikatos sutrikimų.
Priežastys
Bradiareitmiją gali sukelti tiek laikini, tiek ilgalaikiai veiksniai. Dalis priežasčių yra susijusios su natūraliu širdies „senėjimu“, kitos – su ligomis ar išoriniais veiksniais.
Dažniausios priežastys
- Širdies laidžiosios sistemos degeneracija. Su amžiumi susiję pokyčiai, pažeidžiantys sinusinį mazgą ar laidžiuosius pluoštelius.
- Koronarinės širdies ligos. Miokardo infarktas ar išemija gali pažeisti širdies laidžiosios sistemos dalis.
- Širdies uždegimai (miokarditas, endokarditas, miokardo infiltracija).
- Vandens ir elektrolitų balanso sutrikimai (pvz., hiperkalemija, hipokalemija, acidozė).
- Skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotirozė dažnai sukelia bradikardiją).
- Kai kurių vaistų poveikis: beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, digoksinas, kai kurie antiaritminiai vaistai.
- Padidėjęs parasimpatinės nervų sistemos tonusas (pvz., sportininkams, po stipraus emocinio streso).
- Įgimtos širdies laidžiosios sistemos ydos arba paveldimi sindromai (pvz., Lenegre ar Lev ligos).
- Ūminės infekcijos (pvz., Laimo liga, sukelta erkinės boreliozės, gali sukelti AV blokadą).
- Sunkios hipoksijos būklės, intoksikacijos, stiprus kūno atšalimas (hipotermija).
Kai kuriais atvejais tiksli bradiareitmijos priežastis lieka nenustatyta.
Bradiareitmijos diagnostika
Bradiareitmijos diagnozė patvirtinama klinikoje vertinant paciento nusiskundimus, objektyvius požymius bei atliekant specialius instrumentinius tyrimus. Tiksli diagnozė leidžia parinkti efektyviausią gydymo strategiją.
Pagrindiniai diagnostiniai metodai
- Elektrokardiograma (EKG) – pagrindinis tyrimo metodas, leidžiantis nustatyti ritmo lėtumą, bradiareitmijos tipą ir įvertinti impulsų perdavimo ypatumus.
- Holterio monitoravimas (paros ar kelių parų EKG stebėsena) – padeda aptikti pertraukinius ritmo sutrikimus, kurie nepastebimi per trumpą EKG tyrimą.
- Echokardiografija – širdies echoskopija, leidžianti įvertinti širdies struktūrą, funkciją ir nustatyti gretutines patologijas.
- Kraujo tyrimai – vertinamas elektrolitų balansas, skydliaukės funkcija, ieškoma uždegimo ar infekcijų požymių.
- Specifiniai širdies laidumo tyrimai (elektrofiziologinis tyrimas) taikomas sudėtingais atvejais.
Gydymo metodai
Bradiareitmijos gydymas – priklauso nuo simptomų sunkumo, ligos priežasties, kitų gretutinių ligų bei bendros paciento būklės. Ne visais atvejais būtinas specifinis gydymas: kai kurios bradiareitmijos rūšys (ypač sportininkams, fiziologiškai sulėtėjus ritmui) yra laikomos normalios adaptacijos pasireiškimu ir nereikalauja intervencijos.
Pradinis gydymo pasirinkimas
- Pagrindinės ligos koregavimas (pvz.: gydyti hipotirozę, koreguoti elektrolitų pokyčius, nutraukti ar keisti sukeliančius vaistus).
- Infekcijos ar intoksikacijos gydymas.
- Laikinas vaistinis gydymas (pvz.: atropinas, izoprenalinas) – taikomas esant ūmiems simptomams ar laukiant ilgalaikio gydymo.
Širdies stimuliatorius
Jei bradiareitmija sukelia simptomus ar grėsmę gyvybei, pagrindinis gydymo būdas – ilgalaikis širdies stimuliatorius (kardiostimuliatorius). Tai nedidelis prietaisas, implantuojamas po oda ir prijungiamas prie širdies laidžiosios sistemos. Jis generuoja elektrinius impulsus, inicijuodamas normalią širdies veiklą. Kardiostimuliatorius taikomas tokiems sutrikimams kaip III laipsnio AV blokada, simptominė, gydymui nereaguojanti sinusinė bradikardija, kai kiti gydymo būdai neveiksmingi.
Vaistų koregavimas
Kai bradiareitmiją sukelia vaistų šalutinis poveikis, rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl gydymo koregavimų ar alternatyvų.
Bradikardiją trumpam gali palengvinti tokie vaistai kaip atropinas, adrenomimetikai, tačiau jie naudojami tik skubiais atvejais, kol nėra prieinamas ilgesnio veikimo sprendimas (pvz., stimuliatorius).
Kiti gydymo aspektai
- Gyvenimo būdo pokyčiai – atsisakymas alkoholio, rūkalų, kofeino, reguliari mityba, fizinis aktyvumas pagal gydytojo rekomendacijas.
- Lėtinių ligų stebėjimas ir gydymas – reguliarūs vizitai pas gydytoją kardiologą, tinkamas kraujospūdžio, diabeto, cholesterolio kontrolė.
Komplikacijos ir ilgalaikė prognozė
Ne visos bradiareitmijos kelia rimtą pavojų, tačiau kai lėtėjimas žymus ar impulsų perdavimas itin sutrinka, gali išsivystyti:
- Sąmonės netekimo priepuoliai (sinkopė)
- Širdies nepakankamumas
- Staigi širdinė mirtis (ypač nediagnozuotos ar negydomos bradiareitmijos atvejais)
- Organų funkcijos nepakankamumas dėl ilgalaikės hipoperfuzijos
Bradiareitmijos prognozė priklauso nuo sutrikimo tipo, priežasties bei gydymo efektyvumo. Laiku pradėtas ir tinkamai parinktas gydymas leidžia daugeliui pacientų išvengti komplikacijų ir gyventi aktyvų, visavertį gyvenimą.
Prevencija ir rekomendacijos
- Reguliariai lankykitės pas šeimos gydytoją ar kardiologą, ypač jei priklausote rizikos grupei (vyresnis amžius, gretutinės širdies ligos, vartojate vaistus).
- Venkite savarankiškai vartoti ar keisti širdies veiklą veikiančius vaistus.
- Laikykitės subalansuotos mitybos, valdykite streso lygį, būkite fiziškai aktyvūs pagal gydytojo rekomendacijas.
- Stebėkite simptomus ir laiku kreipkitės į gydytoją, jei pajutote galvos svaigimą, alpimą, išblyškimo ar širdies plakimo sutrikimus.
- Jei jau turite įtaisytą širdies stimuliatorių – reguliariai lankykitės profilaktiniams patikrinimams, stebėkite prietaiso būklę, laikykitės gydytojo instrukcijų.
Kada reikėtų nedelsti kreiptis į gydytoją?
Būtina skubiai kreiptis į gydytoją ar kviesti greitąją pagalbą, jei pastebėjote:
- Staiga prasidėjusį stiprų silpnumą, galvos svaigimą ar nualpimą
- Stiprią krūtinės skausmo ar spaudimo pojūtį
- Dusulį, mėlynų lūpų ar odos atspalvio atsiradimą
- Pakitusį ar stipriai sumažėjusį širdies ritmą be aiškios priežasties
Tik gydytojas gali objektyviai įvertinti bradiareitmijos priežastį, riziką ir paskirti individualiai tinkamiausią gydymą.
Išvados
Bradiareitmija – dažna širdies ritmo lėtėjimo forma, kuri gali būti ir nepavojinga, ir gyvybei grėsminga būklė priklausomai nuo simptomų bei pagrindinės priežasties. Ankstyva diagnostika, periodiniai profilaktiniai patikrinimai ir atsakingas požiūris į savo sveikatą yra svarbiausi žingsniai valdant širdies ritmo sutrikimus. Susidūrus su neįprastais simptomais, visuomet verta nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju, nes laiku taikomas gydymas padeda išvengti rimtų komplikacijų.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
