Gyvas Bacillus Calmette-Guerin (BCG) tirpalas šlapimo pūslei

Gyvas Bacillus Calmette-Guerin (BCG) tirpalas šlapimo pūslei

Gyvas Bacillus Calmette-Guerin (BCG) tirpalas šlapimo pūslei yra vienas dažniausiai naudojamų gydymo būdų negiliai invaziniam (paviršiniam) šlapimo pūslės vėžiui gydyti. Šis gydymo metodas remiasi imunitetą skatinančiu veikimo principu ir daugiau kaip penkis dešimtmečius yra pripažintas efektyvus šlapimo pūslės onkologinių ligų gydyme visame pasaulyje. Straipsnyje apžvelgiama, kas yra BCG tirpalas, kaip jis veikia, kada ir kaip taikomas, kokie galimi šalutiniai poveikiai ir kaip pasirūpinti savo sveikata šio gydymo metu.

Kas yra gyvas BCG tirpalas šlapimo pūslei

BCG tirpalas pagamintas iš susilpnintų (gyvų, bet nekenksmingų) bakterijų Bacillus Calmette-Guerin, artimai susijusių su tuberkuliozės sukėlėju. Iš pradžių BCG buvo sukurtas tuberkuliozės vakcinai, tačiau nuo XX a. antros pusės pradėtas taikyti šlapimo pūslės vėžiui gydyti. BCG tirpalas leidžiamas tiesiai į šlapimo pūslę (ne į kraują), todėl veikia vietiškai – aktyvina vietinį imunitetą ir stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi.

Kada skiriamas BCG gydymas

  • BCG dažniausiai skiriamas pacientams, sergantiems negiliai invaziniu (ne raumenį pažeidžiančiu) šlapimo pūslės vėžiu po auglio pašalinimo (transuretrinės rezekcijos – TURB procedūros).
  • Jis gali būti taikomas ir esant didesnei naviko pasikartojimo ar progresavimo rizikai.
  • BCG neskiriamas raumenį ar toliau išplitusiam (invazyviam) vėžiui gydyti.
  • Šis gydymas taip pat netaikytinas, jei yra aktyvi šlapimo takų infekcija, sunki imuninės sistemos slopinimo būsena ar aktyvi tuberkuliozė.

Kaip veikia BCG tirpalas

Nors tikslūs BCG veikimo mechanizmai dar pilnai neištirti, žinoma, kad į pūslės gleivinę suleidus tirpalą, pacientų imuninė sistema pradeda stipriai reaguoti. Į BCG patenka įvairių imuninės sistemos ląstelių (pvz., makrofagų, T-limfocitų), kurios ima naikinti ne tik bakterijas, bet ir vėžines ląsteles. Tokiu būdu stiprinamas vietinis imunitetas ir užkertamas kelias vėžio ląstelių dauginimuisi bei plitimui.

BCG įvedimo procedūra

Gydymo eiga

Paprastai gydymas BCG tirpalu prasideda praėjus 2–4 savaitėms po naviko pašalinimo iš šlapimo pūslės. Procedūros metu BCG tirpalas suleidžiamas per kateterį tiesiai į šlapimo pūslę. Gydymo kursas įprastai sudarytas iš:

  • 6 savaičių kas savaitę (indukcinis kursas);
  • Kartais papildomai taikomas palaikomasis gydymas, kuris gali trukti keletą metų (pvz., vieną kartą per mėnesį ar kas keletą mėnesių).

Procedūros atlikimas

  • Prieš procedūrą rekomenduojama nevartoti daug skysčių, kad šlapimo pūslė nebūtų perpildyta.
  • BCG tirpalas laikomas šlapimo pūslėje paprastai apie 2 valandas, kad veikliosios medžiagos turėtų pakankamai laiko kontaktuoti su gleivinės paviršiumi.
  • Po procedūros būtina kruopščiai laikytis higienos, kad sumažėtų infekcijos rizika aplinkiniams ir sau.

Būtina informuoti medicinos personalą apie ligas, vaistus, alergijas ar pastaruoju metu patirtas infekcijas prieš pradedant BCG gydymą.

Galimi šalutiniai poveikiai ir jų kontrolė

Kaip ir dauguma imunoterapinių ar chemoterapinių gydymo būdų, BCG gali sukelti tam tikrų šalutinių reiškinių. Dauguma jų yra laikini ir kontroliuojami, tačiau labai svarbu atidžiai stebėti savo sveikatos būklę bei informuoti gydytoją apie bet kokius nerimą keliančius simptomus.

Dažniausi šalutiniai poveikiai

  • Dažnesnis noras šlapintis, deginimas ar skausmingumas šlapinantis.
  • Lengvas karščiavimas (< 38°C), šaltkrėtis.
  • Šlapime gali būti kraujo pėdsakų ar drumstumo.
  • Nuovargio jausmas.

Rimtesni, bet retesni šalutiniai reiškiniai

  • Didelis karščiavimas (> 38°C), stiprus šlapinimosi skausmas, spazmai, skausmas pilvo apačioje.
  • Infekcija ar uždegimas šlapimo pūslėje ar šlapimtakiuose (cistitas, uretritas).
  • Bendras kūno negalavimas, sąnarių skausmai, naktinis prakaitavimas.
  • Labai retais atvejais – sisteminė (viso kūno) BCG infekcija, kuri reikalauja skubaus gydymo.

Jeigu po procedūros pasireiškia stiprus karščiavimas, sunkūs skausmai, lėtinis kraujavimas ar bendros būklės blogėjimas – būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Priežiūra po BCG procedūros

  • Keletą valandų po procedūros rekomenduojama padidinti skysčių vartojimą ir dažniau šlapintis.
  • Būtina kruopščiai plauti rankas ir genitalijų sritį po kiekvieno šlapinimosi (ypač pirmą parą po procedūros), kad nesukelti BCG bakterijos plitimo aplinkai.
  • Būtina informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie visus pasireiškusius šalutinius reiškinius, net jei jie atrodo nežymūs.
  • Vyrams rekomenduojama šlapintis sėdint, kad sumažėtų purškimo rizika.
  • Artimiems šeimos nariams ar slaugytojams patariama vengti tiesioginio sąlyčio su šlapimu pirmą parą po procedūros.

Teigiamas BCG gydymo poveikis

Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad BCG gydymas reikšmingai sumažina ligos atsinaujinimo ir progresavimo riziką paviršiniame šlapimo pūslės vėžyje. Kai kuriems pacientams ši terapija leidžia išvengti operacijos ar sudėtingesnių gydymo metodų vėlesnėse ligos stadijose. Gydymas laikomas aukso standartu, kai siekiama maksimaliai sumažinti recidyvų riziką ir išvengti naviko progresavimo.

Kada BCG gydymas gali būti netinkamas

  • Individualus netoleravimas ar stipri alerginė reakcija į BCG preparatą.
  • Aktyvi šlapimo takų infekcija – gydymas atidedamas iki pilno išgijimo.
  • Imuninę sistemą slopinantis gydymas ar būklės (pvz., ŽIV, vartojami imunosupresantai).
  • Neseniai atlikta operacija ar traumos šlapimo takuose, kraujavimas.
  • Pozityvūs tuberkuliozės testai ar įrodyta aktyvi TBC infekcija.

Mitai apie BCG gydymą

  • BCG nekelia rizikos susirgti aktyvia tuberkulioze, jei preparatas naudojamas teisingai ir pacientas neturi pažeistos imuninės sistemos.
  • Šis gydymas nėra chemoterapija – tai imunoterapija, skatinanti natūralius apsaugos mechanizmus.
  • BCG gydymas nereikalauja griežto izoliavimosi, bet būtina paisyti asmeninių higienos taisyklių ir informuoti gydytojus apie sveikatos pokyčius.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Nors daugumai pacientų BCG terapija sukelia tik laikinius, lengvus nepatogumus, tam tikros situacijos reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos:

  • Stiprus arba ilgai trunkantis karščiavimas (> 38°C, ilgiau nei 48 val. po procedūros);
  • Didelis skausmas ar mėšlungis pilvo apačioje, kartu su raginimu šlapintis ir kraujavimu;
  • Bendros savijautos pablogėjimas, dusulys, stiprus silpnumas, sąnarių skausmai ar naktinis prakaitavimas;
  • Nepaeinamas šlapimas ar pastebimi šlapimo susilaikymo požymiai;
  • Kraujas šlapime nepraeinantis ilgiau nei kelias dienas po procedūros;
  • Bet kokie neįprasti simptomai ar ženklūs sveikatos pokyčiai.

Profilaktika ir tolesnė priežiūra

Po BCG gydymo pacientai dažniausiai būna įtraukti į nuolatinės stebėsenos programą. Įprastai reikia reguliarių šlapimo pūslės tyrimų (cistoskopijų) ir laboratorinių tyrimų, kad būtų užtikrinta, jog liga neatsinaujina. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, atsakingai vartoti paskirtus vaistus ir informuoti specialistą apie bet kokius pasireiškusius šalutinius reiškinius.

Alternatyvos ir moksliniai tyrimai

Nustatyta, kad BCG gydymas yra vienas efektyviausių negilių šlapimo pūslės vėžių gydymo būdų, tačiau kai kuriais atvejais gali būti svarstomos alternatyvos, pavyzdžiui:

  • Kiti vietinio gydymo metodai – vaistai, tokie kaip mitomicinas C, epirubicinas.
  • Chirurginis gydymas ar, išimtiniais atvejais, šlapimo pūslės pašalinimas.
  • Klinikiniai tyrimai su naujais imunoterapiniais ar biologiniais preparatais.

Medicinos mokslas aktyviai vystosi – atliekama daug klinikinių studijų siekiant pagerinti BCG efektyvumą, sumažinti šalutinius reiškinius ar sukurti efektyvių gydymo alternatyvų pacientams, kuriems BCG gydymas netinka.

Išvados

Gyvas BCG tirpalas – patikimas, ilgalaikę naudą suteikiantis šlapimo pūslės vėžio gydymo būdas, remiantis tarptautinėmis gydymo gairėmis ir moksliniais tyrimais. Nors gydymas gali sukelti tam tikrą diskomfortą ar nepageidaujamų reiškinių, dauguma pacientų tolimesnėje perspektyvoje išlošia: sumažėja naviko recidyvų, progresavimo rizika, išvengiama sudėtingesnių gydymo intervencijų. Svarbiausia – griežtai laikytis gydytojų rekomendacijų, stebėti savo organizmo reakciją ir nedelsti kreiptis pagalbos atsiradus rimtesniems šalutiniams simptomams. Visada pasitarkite su savo gydytoju dėl Jums tinkamiausios gydymo ir stebėsenos taktikos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *