Dažni virškinimo sutrikimai gali būti ne tik nemalonūs, bet ir signalizuoti apie įvairias sveikatos problemas. Kartais pilvo pūtimas, pilnumo jausmas, rėmuo ar kiti diskomforto pojūčiai priskiriami netinkamai mitybai ar stresui. Tačiau dažnas šių simptomų kartojimasis gali reikšti kur kas rimtesnius sutrikimus ar organizmo siunčiamas žinutes. Suprasti, ką rodo dažni virškinimo sutrikimai, svarbu kiekvienam, siekiančiam išsaugoti gerą gyvenimo kokybę ir anksti pastebėti galimas sveikatos problemas.
Kas laikoma virškinimo sutrikimais?
Virškinimo sutrikimai – tai bet kokie nepageidaujami pojūčiai ar simptomai, kurie pasireiškia valgymo metu ar po valgio. Jie apima įvairius reiškinius: nuo dažnai jaučiamo pilvo pūtimo, skausmo ir rėmens iki pykinimo, vidurių pūtimo ar pakitusio tuštinimosi dažnio. Šie simptomai gali būti laikini, susiję su tam tikrais maisto produktais ar situacijomis, tačiau, jei jie kartojasi dažnai, verta atkreipti dėmesį į jų kilmę.
Dažniausi simptomai:
- Pilvo pūtimas ir diskomfortas
- Skausmas ar spazmai pilvo srityje
- Rėmuo, rūgšties atpylimas
- Pykinimas, vėmimas
- Vidurių užkietėjimas ar viduriavimas
- Prastas apetitas arba greitas pasisotinimas
Galimos dažnų virškinimo sutrikimų priežastys
Priežasčių, dėl kurių gali pasireikšti dažni virškinimo sutrikimai, yra daug ir įvairių. Nuo dietos ir gyvenimo būdo iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Tinkamas šių priežasčių įvertinimas gali padėti laiku išvengti komplikacijų.
Funkciniai virškinimo sutrikimai
Viena dažniausių priežasčių – vadinamieji funkciniai virškinimo sutrikimai. Tokiais atvejais virškinimo trakto struktūra būna nepakitusi, tačiau jaučiamas stiprus diskomfortas. Tipinis pavyzdys – dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) arba funkcinė dispepsija. DŽS dažniausiai pasireiškia pilvo pūtimu, skausmais ir pakitusiomis tuštinimosi funkcijomis, o dispepsijai būdingas greitas pasisotinimas ir viršutinės pilvo dalies diskomfortas.
Organinės virškinimo sistemos ligos
Dažni virškinimo sutrikimai gali būti ir rimtesnių organinių ligų požymis. Pvz., skrandžio opaligė, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), tulžies pūslės akmenligė arba uždegiminės žarnyno ligos (opinis kolitas, Krono liga) dažnai prasideda ūmiais ar lėtiniais simptomais, priskiriamais virškinimo sutrikimams.
Maisto netoleravimas ar alergija
Tam tikri produktai, pavyzdžiui, laktozės turintys pieno produktai ar gliutenas, gali sukelti virškinimo simptomus žmonėms, kurių organizmas jų netoleruoja. Maisto alergijos dažniausiai pasireiškia greitai po produkto vartojimo, o netoleravimas simptomus sukelia palaipsniui arba priklausomai nuo suvalgyto kiekio.
Streso ir gyvenimo būdo įtaka
Stresas, nerimas bei prasta mityba taip pat turi didelės įtakos virškinimo sistemos veiklai. Žmonės, gyvenantys greitu tempu, dažnai valgantys nereguliariai ar gausiai vartojantys perdirbtą maistą, dažniau skundžiasi virškinimo problemomis. Organizmo atsakas į stresą dažnai pasireiškia per žarnyną, todėl ilgalaikis nerimas gali sukelti ar paaštrinti virškinimo sutrikimus.
Infekcijos ir mikrobiotos pokyčiai
Neretai virškinimo sutrikimų priežastis – žarnyno infekcijos (pvz., rotavirusas, salmonelė) arba mikrobiotos pusiausvyros pokyčiai. Po antibiotikų ar neteisingos mitybos žarnyno flora gali pakisti, o tai sukelia įvairius pilvo simptomus: pūtimą, viduriavimą, pilvo skausmus.
Mitai apie virškinimo sutrikimus
Viena iš paplitusių klaidingų nuomonių – kad dažni virškinimo sutrikimai yra „norma“, ypač vyresniame amžiuje. Tai netiesa. Nors su amžiumi virškinimo funkcijos lėtėja, nuolatinis diskomfortas ar skausmas neturi būti ignoruojami. Kitas mitas – kad visi virškinimo sutrikimai kyla tik dėl mitybos. Tiesa, mityba svarbi, tačiau labai daug įtakos turi ir stresas, hormoniniai pokyčiai, lėtinės ligos.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma virškinimo sutrikimų būna trumpalaikiai ir praeina savaime, kai kurie simptomai gali rodyti pavojingesnius procesus. Būtina pasitarti su gydytoju, jei:
- Sutrinka svoris be aiškios priežasties
- Pastebima kraujo išmatose ar vemiant
- Skausmas pilve stiprėja ir neatlėgsta
- Simptomai kartojasi ilgiau nei keletą savaičių
- Atsiranda temperatūra, nuolatinis nuovargis
Tokie požymiai gali signalizuoti apie rimtas ligas – opinį kolitą, vėžį, infekcijas ar kitas sunkias būkles, todėl nereikia jų ignoruoti.
Kaip sau padėti – patarimai virškinimo gerinimui
Tai, kaip jaučiasi mūsų žarnynas, dažnai priklauso nuo pasirinkto gyvenimo būdo. Norint sumažinti virškinimo sutrikimų dažnumą, verta laikytis kelių patikrintų principų:
- Valgykite reguliariai, venkite skubėjimo valgant
- Rinkitės subalansuotą, pilnavertę mitybą, kurioje gausu skaidulų
- Venkite riebaus, labai saldaus ir aštraus maisto
- Gerkite pakankamai vandens
- Sumažinkite streso lygį – padės mankšta, kvėpavimo pratimai, meditacija
- Stebėkite, kurie produktai sukelia diskomfortą, ir jų venkite
Jei simptomai dažnai kartojasi, padėti gali ir maisto dienoraščio vedimas – taip lengviau pastebėti ryšį tarp mitybos ir sveikatos.
Išvados
Dažni virškinimo sutrikimai dažnai rodo, kad organizmas siunčia signalus apie disbalansą ar sveikatos problemas. Nors dalį jų galima susieti su mityba ar stresu, pasikartojantys ar užsitęsę simptomai neturėtų būti ignoruojami. Ankstyvas dėmesys savo organizmo siunčiamiems signalams, mitybos koregavimas bei profesinė konsultacija gali išgelbėti nuo rimtesnių sveikatos sutrikimų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
