Ar kada nors pastebėjote pasikeitusią savo nagų spalvą ir susimąstėte, ką tai galėtų reikšti? Dažniausiai nagų keitimus siejame su paviršinėmis priežastimis – lakavimu, traumos likučiais ar buitinėmis medžiagomis. Tačiau gydytojai tikina: nagai gali apsakyti daug daugiau apie mūsų sveikatą, nei daugelis įsivaizduoja. Iš tiesų, nagų spalvos pokyčiai neretai atspindi gilesnių organizmo procesų ar ligų požymius. Straipsnyje apžvelgsime dažniausius nagų spalvos keitimus, ką jie gali reikšti bei kada verta sunerimti.
Kaip nagai atspindi mūsų sveikatą?
Nagai gaminasi iš baltyminės medžiagos – keratino. Jie apsaugo pirštų galus ir, kartu su kitais požymiais, gali atskleisti įvairius organizmo sutrikimus. Normalių, sveikų nagų spalva yra šviesiai rausva dėl po nago plokštele esančių kraujagyslių. Spalvos pokyčiai, pageltimas, pamėlynavimas ar dėmės gali atspindėti tiek vietines problemas, tiek sisteminius sveikatos sutrikimus.
Dažniausi nagų spalvos pokyčiai ir jų reikšmė
Geltona nagų spalva
Pageltę nagai – vienas iš dažniausių spalvos pokyčių. Dažnai priežastys būna nekenksmingos: rūkantys žmonės, dažnas tamsių lakų naudojimas ar nekokybiškos buitinės cheminės medžiagos. Visgi užsitęsęs ar stiprus nagų pageltimas kai kuriais atvejais rodo ligas, pavyzdžiui:
- Grybelinę infekciją (onichomikozę): geltonos, storėjančios, trupėjančios nagų plokštelės tampa būdingos ilgai negydomai grybelinei infekcijai.
- Geltonų nagų sindromą: retą būklę, kai nagai ryškiai gelsta, storėja, lėtai auga, o simptomų priežastis dažniausiai būna kvėpavimo bei limfos sistemos sutrikimai.
- Kepenų ligas: lėtinės kepenų ligos ar tulžies takų sutrikimai kartais sukelia gelsvą odos ir nagų atspalvį.
Baltos dėmės ar visos nago plokštelės pabąlimas
Baltos dėmelės ar net visa pabąlusio nago plokštelė dažnai sietinos su:
- Nekalta trauma: smūgis ar spaudimas gali pažeisti nagų matricą, sukeldamas laikiną baltą dėmę.
- Cinko, kalcio ar kitų mikroelementų trūkumą: nors dažnas įsitikinimas, jog kiekviena balta dėmė – mineralų stoka, tai patvirtina tik dalį atvejų.
- Grybelinę infekciją: kai kurios grybelio rūšys sukelia baltą, trupantį nago paviršių.
- Kepenų ar inkstų ligas: difuzinis, visiškai išbąlęs nagas (vadinamieji „Terry nagai“) gali būti sunkios lėtinės ligos požymis.
Mėlyna arba violetinė nagų spalva
Mėlynas ar pilkšvai violetinis nagų atspalvis vadinamas cianoze ir dažniausiai nurodo nepakankamą kraujo įsotinimą deguonimi. Dažniausios priežastys:
- Kvėpavimo sistemos pažeidimai: pvz., lėtinė obstrukcinė plaučių liga, sunki astma.
- Širdies ligos: lėtinis širdies nepakankamumas.
- Ekstremalus atšalimas: laikinas reiškinys, kai išėjus į šaltį pabąla ir pamėlynavę nagai sušilus turėtų greitai atgauti normalią spalvą.
Jei nagai būna mėlyni ir nejaučiamas stiprus šaltis, būtina kreiptis į gydytoją.
Rudi ar juodi dryžiai arba dėmės
Rudi ar net juodi dryžiai, ypač viena kryptimi (nuo odelės iki nago galiuko), gali būti nekalti, tačiau taip pat – ankstyvas melanomos simptomas. Svarbūs požymiai, dėl kurių reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju:
- Staiga atsiradęs arba sparčiai plintantis tamsus dryžis.
- Dėmė, kuri keičia formą ar spalvą.
- Skausmas, kraujavimas arba deformacija toje vietoje.
Kartais panašios spalvos pokyčius lemia traumos arba kai kurie vaistai (pvz., chemoterapija), tačiau tai visada verta aptarti su šeimos ar odos gydytoju.
Raudoni ar rausvi dryžiai
Mažos raudonos arba rausvai rudos linijos po nago paviršiumi vadinamos „hemoraginėmis linijomis“. Jos dažniausiai susidaro dėl mažų kapiliarų plyšimų, kuriuos gali lemti:
- Fizinės traumos (net ir stipresnis manikiūras).
- Autoimuninės ligos ar infekcinis širdies vožtuvų uždegimas (endokarditas), ypač jei tokių linijų yra kelios.
Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Dauguma nedidelių spalvos pasikeitimų yra laikini, ypač jei aiški priežastis – trauma, lakas, trumpalaikis stresas. Tačiau, jei nagų spalva pasikeičia be aiškios priežasties, nevienodai, atsiranda ir kitų simptomų (skausmas, tvinkčiojimas, pūliavimas, deformacija, odos spalvos pokyčiai), būtina pasitarti su šeimos gydytoju ar dermatologu.
Mitai apie nagų spalvą ir ką svarbu žinoti
- Balta dėmė ant nago – visada cinko trūkumas: dažniausiai tai viso labo mikroskopinė trauma augančiam nagui, kuri su laiku išnyksta.
- Kiekvienas tamsus dryžis – vėžys: daugeliu atvejų tamsūs dryžiai pasitaiko tamsesnės odos žmonėms ar dėl traumos, bet stebėti ir parodyti gydytojui visada verta.
- Pigmentinio lako spalva niekad nekeičia natūralių nagų: dažnas, ypač intensyvių spalvų, lakų naudojimas be pagrindo gali palikti geltoną atspalvį.
Kaip palaikyti nagų sveikatą?
- Subalansuota, pilnavertė dieta: nagų sveikatai ypač svarbus geležies, cinko, biotino, baltymų ir sveikų riebalų kiekis.
- Atliekant namų ruošos darbus ir naudojant chemikalus, apsimaukite pirštines.
- Venkite nuolat naudoti itin stiprius nagų lakus ar nagų valiklius su acetonu.
- Reguliariai drėkinkite rankas – sausos odelės palengvina nagų plyšinėjimą ar uždegimą.
- Susirgus ar pastebėjus ilgalaikius pokyčius, laiku kreipkitės į gydytoją.
Išvada
Nagų spalva – ne tik grožio, bet ir svarbus jūsų sveikatos signalas. Nedidelės dėmės, laikini pakitimai retai signalizuoja rimtus sutrikimus, tačiau užsitęsusi ar ryški, be aiškios priežasties pakitusi spalva gali būti organizmo disbalanso ženklas. Stebėkite savo nagus, skirkite laiko jiems prižiūrėti, o pastebėję neįprastus pokyčius, neatidėliokite vizito pas gydytoją. Jūsų nagai – vienas iš daugelio būdų, kaip kūnas praneša apie vidines problemas, todėl rūpinkitės jais atsakingai!
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
