Mineralai – tai nedideliais kiekiais organizmui būtini elementai, užtikrinantys įvairių fiziologinių procesų, nuo energijos gamybos iki nervų sistemos veiklos, sklandų funkcionavimą. Dažniausiai mineralų trūkumai vystosi iš lėto, tačiau tam tikrose situacijose šis sutrikimas tampa itin pavojingas ir gali nulemti ūmius sveikatos sutrikimus. Kada mineralų trūkumas kelia didžiausią pavojų sveikatai ir kaip atpažinti pirmuosius pernelyg sumažėjusio mineralų kiekio simptomus? Šiame straipsnyje aptarsime situacijas, kai mineralų trūkumas tampa itin reikšmingas, kokios rizikos grupės yra pažeidžiamiausios ir kaip išvengti šių gyvybiškai svarbių elementų stokos.
Mineralų svarba organizmui
Mineralai dalyvauja daugelyje biologinių procesų, pradedant kaulų stiprinimu, skysčių balanso palaikymu ir baigiant raumenų bei nervų impulsų perdavimu. Skirtingai nei vitaminai, mineralai nėra sintetinami organizme, todėl turi būti gaunami su maistu. Ūmus ar lėtinis trūkumas gali paveikti širdies veiklą, imuninę sistemą ar net sukelti įvairias lėtines ligas. Dažniausi trūkumo pasireiškimo simptomai – bendras silpnumas, nuovargis, širdies ritmo sutrikimai, raumenų mėšlungis ar nervingumas.
Kai organizmui labiausiai reikia mineralų
Vaikystė ir paauglystė: augimo periodas
Vaikų ir paauglių organizmas intensyviai auga, todėl mineralų poreikis, ypač kalcio, magnio, fosforo, geležies ir cinko, smarkiai padidėja. Šių medžiagų stoka gali sutrikdyti normalią kaulų ir raumenų raidą, paveikti pažinimo gebėjimus bei imuninės sistemos funkcijas. Ypač pavojingas yra geležies trūkumas – vaikams jis pasireiškia sumažėjusiu dėmesiu, silpnu imunitetu bei vystymosi sulėtėjimu.
Nėštumas ir žindymas
Nėštumo metu išauga mineralų poreikis ne tik dėl vaisiaus augimo, bet ir dėl motinos organizme vykstančių fiziologinių pokyčių. Geležies, kalcio, magnio, jodo, cinko ir seleno trūkumas gali sukelti rimtų komplikacijų tiek moteriai, tiek besivystančiam vaisiui. Pavyzdžiui, per mažas jodo kiekis siejamas su vaisiaus nervų sistemos pažeidimais, o kalcio trūkumas gali paveikti motinos kaulų stiprumą.
Senatvė
Vyresnio amžiaus žmonėms lėtėja medžiagų apykaita, blogėja mineralų įsisavinimas iš maisto, o kai kuriais atvejais – dėl vartojamų vaistų – net ir padidėja mineralų išsiskyrimas iš organizmo. Dažniausiai vargina kalcio, magnio, kalio ar cinko trūkumas, pasireiškiantis raumenų silpnumu, osteoporozės rizika, širdies ir nervų sistemos sutrikimais. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į vitaminų D ir B12 trūkumą, kuris dažnai susijęs su mineralų pasisavinimu.
Mineralų trūkumo pavojus ūmiose būklėse
Intensyvus fizinis krūvis ir sportas
Fizinio krūvio metu su prakaitu netenkama ne tik skysčių, bet ir esminių mineralų – natrio, kalio, magnio, kalcio. Staigus šių medžiagų deficitas gali sukelti mėšlungį, širdies ritmo sutrikimus, raumenų silpnumą ar net alpimą. Tokiais atvejais itin svarbu atkurti elektrolitų pusiausvyrą, ypač jei sportuojama karštame ore ar dalyvaujama ilgalaikėse ištvermės varžybose.
Ligos ir virškinimo sutrikimai
Ūmios infekcijos, ilgesnis vėmimas, stiprus viduriavimas, inkstų ar kepenų ligos gerokai sumažina mineralų atsargas. Dėl to itin greitai galimi pavojingi elektrolitų balanso sutrikimai, sukeliantys galvos svaigimą, pusiausvyros praradimą, širdies problemų, raumenų traukulius ar net sąmonės praradimą. Tokiu atveju būtina neatidėliotina gydytojo pagalba ir, dažnai – intraveninė mineralų korekcija.
Medikamentų poveikis
Vieni dažniausių mineralų trūkumo kaltininkų – diuretikai (šlapimo išskyrimą skatinantys vaistai), tam tikri antibiotikai ir ilgalaikė antacidinių vaistų, mažinančių skrandžio rūgštingumą, vartojimas. Šios grupės vaistai gali trikdyti mineralų pasisavinimą arba skatina jų šalinimą per inkstus. Žmonėms, reguliariai vartojantiems minėtus vaistus, patartina reguliariai tikrinti mineralų balansą atliekant kraujo tyrimus.
Kaip atpažinti mineralų trūkumą?
Nors konkretūs simptomai priklauso nuo trūkstamo mineralo tipo, dažniausiai apie jo stoką liudija šie požymiai:
- Nuovargis, silpnumas
- Galvos svaigimas
- Raumenų mėšlungis, silpnumas, drebulys
- Sutrikęs širdies ritmas
- Odos, plaukų ir nagų būklės blogėjimas
- Sumažėjusi koncentracija, nuotaikų svyravimai
Pažengus trūkumui, gali išsivystyti sunkesni sutrikimai: sąmonės netekimas, širdies ritmo sutrikimai ar traukuliai. Tačiau dažnai pirmieji signalai būna neryškūs, todėl svarbu reguliariai stebėti savijautą, ypač priklausant rizikos grupėms ir sergant lėtinėmis ligomis.
Mitai apie mineralų trūkumą
Neretai girdima, kad įvairūs papildai niekuomet nepakenks arba, kad mineralų perteklius nėra problema. Tačiau, kaip rodo tyrimai, per didelės tam tikrų mineralų dozės, ypač vartojant papildus be gydytojo rekomendacijos, gali būti toksinės. Pavyzdys – kalio ar magnio perteklius sergantiesiems inkstų ligomis gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, todėl dozių reikia laikytis atsakingai.
Kaip sumažinti mineralų trūkumo riziką?
- Rinkitės įvairią ir subalansuotą mitybą, įtraukite šviežių daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, žuvies, pieno produktų ar ankštinių kultūrų.
- Vartokite pakankamą kiekį vandens, ypač sportuojant ar karštyje.
- Stebėkite, kaip organizmas reaguoja į vaistus – jei tenka vartoti diuretikus ar kitus mineralų balansą veikiančius medikamentus, aptarkite šį klausimą su gydytoju.
- Rizikos grupių asmenims (vaikams, nėščiosioms, senjorams, sergantiems lėtinėmis ligomis) rekomenduojama periodiškai atlikti kraujo tyrimus ir įsitikinti, kad mineralų lygis normalus.
Išvados: kada mineralų trūkumas yra pavojingiausias?
Mineralų trūkumas labiausiai pavojingas tuomet, kai yra padidėjęs organizmo poreikis (vaikystėje, nėštumo metu, senatvėje), kai išauga mineralų netekimas (intensyvus fizinis krūvis, prakaitavimas, ligos), kai pasunkėja pasisavinimas (dėl virškinimo sutrikimų ar vaistų vartojimo). Rizikai didėjant, būtina skirti ypatingą dėmesį savo mitybai, savijautos pokyčiams ir, esant poreikiui, pasitarti su sveikatos specialistais. Atsakingas požiūris į mineralų pusiausvyrą leidžia išvengti sunkių sveikatos sutrikimų ir užtikrinti ilgalaikę organizmo gerovę.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
