Artėjant šaltajam metų laikui, vis dažniau girdime apie peršalimo ir gripo atvejus, o naujesni virusai primena, kad tinkamai pasiruošus galima apsisaugoti lengviau. Imuninė sistema – mūsų apsaugos linija. Tačiau ar iš tiesų galime tą liniją pastiprinti natūraliai? Ką sako medicinos mokslas apie maisto papildus, gyvenimo būdo įpročius ir plačiai paplitusius mitus? Sužinokite, kaip sustiprinti imunitetą prieš virusų sezoną, vadovaudamiesi patikimais principais.
Kas iš tiesų yra imunitetas?
Imunitetas – tai sudėtinga kūno sistema, ginanti nuo bakterijų, virusų ir kitų patogenų. Ji apima genetinius, įgytus ir ląstelinius mechanizmus. Stiprus imunitetas neužkerta kelio visiems susirgimams, bet padeda greičiau atsigauti ir mažina sunkių simptomų tikimybę. Norint iš tiesų rūpintis šiomis apsauginėmis funkcijomis, svarbu suprasti kas iš tikrųjų veikia, o kas – tik populiarūs, bet nepagrįsti teiginiai.
Ką lemia imuninės sistemos stiprumas?
Imuninės sistemos būklę lemia genetika, amžius, lėtinių ligų buvimas, tačiau didžiausią įtaką turi kasdieniai gyvenimo būdo pasirinkimai – mityba, fizinis aktyvumas, miego kokybė, streso valdymas. Tyrimai rodo, jog nuolatinis trūkumas vieno iš šių veiksnių gali stipriai pakenkti imuninei sistemai ir padidinti infekcijų riziką.
Efektyvūs būdai stiprinti imunitetą prieš virusų sezoną
Pilnavertė ir subalansuota mityba
Vienas iš kertinių imuninės sistemos stiprinimo principų – visavertė, įvairi mityba. Organizmui reikia visų pagrindinių maistinių medžiagų:
- Vitaminas C: Padeda baltiesiems kraujo kūneliams kovoti su infekcijomis. Gausu citrusiniuose vaisiuose, paprikose, brokoliuose.
- Vitaminas D: Tyrimai rodo, kad jo trūkumas siejamas su didesniu kvėpavimo takų infekcijų dažniu. Naudinga vartoti papildus žiemos metu ar esant mažam saulės kiekiui.
- Cinkas: Yra būtinas imuninei funkcijai. Svarbu racionui pridėti sėklų, riešutų, jautienos, ankštinių.
- Baltymai: Antikūnams gamintis reikalingi aukštos kokybės baltymai iš žuvies, paukštienos, ankštinių.
Subalansuotas racionas be papildomo cukraus, transriebalų ir pusfabrikačių yra svarbiausia imuniteto stiprinimo sudedamoji dalis.
Fizinis aktyvumas ir judėjimas
Reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis krūvis, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar lengvas bėgimas, skatina imuninės sistemos ląstelių aktyvumą, greitina jų judėjimą, padeda šalinant iš organizmo toksinus. Tačiau per intensyvus ar labai alinantis sportas gali trumpam sumažinti atsparumą infekcijoms, todėl svarbu rasti balansą.
Kokybiškas miegas
Miego metu organizmas atkuria, atnaujina ląsteles ir reguliuoja imuninės sistemos veiklą. Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Miego trūkumas ar prasta miego kokybė tiesiogiai susiję su didesne infekcijų rizika. Siekdami stipraus imuniteto, laikykitės miego režimo, venkite išmaniųjų įrenginių prieš miegą ir stenkitės ilsėtis tamsioje, vėsioje patalpoje.
Streso valdymas
Ilgalaikis stresas silpnina imuninę sistemą – streso hormonai (kortizolis) slopina baltųjų kraujo kūnelių veiklą. Skirkite laiko atsipalaidavimui, praktikoms: meditacijai, kvėpavimo pratimams ar maloniems užsiėmimams. Net trumpi pasivaikščiojimai gamtoje gali reikšmingai prisidėti prie geresnio imuninės sistemos balanso.
Papildai ir natūralūs produktai: kas iš tiesų veikia?
Pandemijos, peršalimo ar gripo sezono metu dažnai siekiama „greitų sprendimų” – imame vartoti vitaminus be kontrolės, pasitikime reklamuojamais papildais. Tačiau mokslas siūlo atsargiai vertinti papildų vartojimą:
- Vitaminas C gali sutrumpinti slogos trukmę, bet jo papildai yra veiksmingi tik tiems, kuriems jo trūksta.
- Vitaminas D nauda akivaizdi, jei turite šio vitamino trūkumą, tad verta atlikti jo tyrimą.
- Cinkas gali padėti peršalimo simptomų pradžioje, bet per didelės dozės sukelia šalutinius poveikius.
- Ežiuolė, česnakas, probiotikai turi kai kurių tyrimų pagrįstu poveikiu, tačiau ilgametis ir nuoseklus poveikis imunitetui nėra aiškiai įrodytas.
Labiausiai rekomenduojama gauti reikalingų medžiagų su maistu, o papildus vartoti individualiai pasitarus su gydytoju ar vaistininku.
Plačiai paplitę mitai apie imuniteto stiprinimą
- Imunitetą galima „įjungti ar išjungti“: Imuninė sistema – nuolat veikianti ir sudėtinga, jos efektyvumas priklauso nuo viso organizmo būklės, o ne nuo vieno preparato.
- Bent jau vienas „stebuklingas“ papildas: Vad. „imunostimuliatoriai“ nesuteikia ilgalaikės naudos žmonėms be trūkumo ar konkrečių susirgimų.
- Šaltas oras sukelia peršalimą: Pats šaltis nesukelia ligų, tačiau ilgesnis buvimas uždarose patalpose šaltuoju sezonu padeda virusams plisti.
Kokius įpročius svarbu ugdyti ruošiantis virusų sezonui?
- Reguliariai plaukite rankas – rankų higiena išlieka vienu efektyviausių apsaugos būdų.
- Vėdinkite patalpas ir venkite didelių susibūrimų gripo ar kitų infekcijų piko metu.
- Prisitaikykite savo dienos režimą – užtektinai ilsėkitės, reguliariai valgykite, palaikykite judėjimą.
- Skiepykitės pagal gydytojo rekomendacijas, ypač jeigu priklausote rizikos grupėms.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei dažnai sergate, sunkiai atsigaunate po paprastų infekcijų arba imate pastebėti ilgai trunkančius simptomus – verta pasitarti su šeimos gydytoju. Kai kurių ligų metu imunitetas iš tiesų gali būti nusilpęs ir reikalinga specialisto pagalba.
Išvados
Nors „imuniteto stiprinimas” skamba paprastai, iš tikrųjų jis priklauso nuo visos gyvenimo būdo visumos. Mediciniškai pagrįsti įpročiai – įvairi mityba, kokybiškas miegas, judėjimas, streso valdymas ir higiena – reikšmingai prisideda prie organizmo atsparumo virusams. Vartokite papildus atsakingai, vadovaukitės aiškiais tyrimais, o svarbiausia – puoselėkite gerus kasdienius įpročius visus metus, ne tik prieš virusų sezoną. Taip sustiprindami natūralų organizmo apsaugos pajėgumą, būsite pasiruošę sėkmingai pasitikti šaltąjį sezoną.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
