Vasara daugeliui asocijuojasi su malonia šiluma, basomis vaikštynėmis ir lengvu aprangos pasirinkimu. Tačiau kai kuriems žmonėms net ir karštu metų laiku vis tiek šąla kojos. Toks pojūtis gali kelti nuostabą ar net susirūpinimą – kodėl pėdos lieka šaltos, nors aplinkui tvyro aukšta temperatūra? Dažnai šis simptomas yra neatsitiktinis ir gali būti susijęs su kraujotakos sutrikimais, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Kodėl kojos šąla net šiltuoju metų laiku?
Šaltų pėdų pojūtis vasarą paprastai nėra normali organizmo reakcija į aplinkos sąlygas. Kūno kraujotaka nuolat stengiasi palaikyti optimalią temperatūrą periferinėse kūno dalyse, ypač galūnėse. Kai kraujo cirkuliacija pakankama, pėdos ir rankos lieka šiltos, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros. Tačiau jeigu kraujas dėl kažkokių priežasčių nustoja laisvai tekėti į galūnes, jos gali tapti nejautrios, spaudžiančios ar net šaltos.
Pagrindiniai kraujotakos svarbos akcentai
- Kraujo apytaka perneša deguonį ir maistines medžiagas visoms kūno dalims.
- Kraujotakos sutrikimai dažniausiai pasireiškia galūnėse – kojose ir rankose.
- Šaltos kojos nebūtinai yra tik nepatogumas – kartais tai signalas apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Kraujotakos sutrikimų požymiai
Be šalčio pėdose, yra ir daugiau požymių, kurie gali rodyti, kad kraujas į apatinę kūno dalį teka nepakankamai laisvai. Dažniausi iš jų:
- Jautrumas šalčiui tik pėdose ar pirštuose.
- Nusilpęs kojų pulsuojantis pojūtis, apčiuopiant čiurnos ar pėdos arteriją.
- Pakeitusi spalva – pėdos gali atrodyti šviesesnės, melsvesnės ar net marmurinis raštas.
- Oda tampa sausa, pleiskanojanti, kartais gali prasidėti žaizdelės ar lėčiau gyti įbrėžimai.
- Sukaustymas, mėšlungis ar skausmas einant didesnį atstumą.
Šie simptomai ypatingai dažni žmonėms, turintiems padidintą kraujo spaudimą, rūkantiems, sergantiems diabetu ar turintiems antsvorio. Taigi, jeigu pastebite bent kelis iš jų, reikėtų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją apžiūrai.
Dažniausios priežastys: nuo gyvenimo būdo iki ligų
Periferinė arterijų liga (PAL)
Viena dažniausių šaltų kojų priežasčių – periferinė arterijų liga (PAL). Tai būklė, kai arterijos, aprūpinančios galūnes krauju, susiaurėja dėl cholesterolio plokštelių ar kraujagyslių uždegimo. Dėl to sumažėja kraujo pratekėjimas į kojas, kas vasarą pasireiškia ne tik šaltumu, bet ir silpnumu, nuovargiu ar skausmu vaikštant.
Nervų pažeidimai arba diabetinė neuropatija
Žmonėms, sergantiems diabetu ar kenčiantiems nuo ilgalaikio nervų uždegimo, šaltos kojos gali būti neuropatijos ženklas. Nervai, atsakingi už temperatūros ir skausmo pojūtį, neveikia tinkamai, todėl kojos gali šaltėti net ir šiltoje aplinkoje.
Stuburo ir raumenų problemos
Išvaržos, stuburo slankstelių degeneracija ar sėdimas gyvenimo būdas gali lemti nepakankamą kraujo pritekėjimą į kojas. Smegenys signalizuoja raumenims, tačiau dėl suspaustų nervų arba kraujagyslių signalas pasiekia silpniau.
Kitų ligų įtaka
- Hipotirozė – sulėtėjusi skydliaukės veikla mažina medžiagų apykaitą, o tai dažnai pasireiškia šaltomis galūnėmis.
- Venų problemos, pavyzdžiui, lėtinis venų nepakankamumas, trikdo deguonies ir maistinių medžiagų apykaitą periferijoje.
- Rūkymas ir alkoholis ilgainiui susiaurina kraujagysles, mažina jų elastingumą.
Mitų paneigimas: šaltos kojos nebūtinai dėl oro kondicionieriaus
Dažnas įsitikinimas, kad už šaltas pėdas vasarą kaltas oro kondicionierius arba basos grindys, ne visuomet teisingas. Per trumpą kontaktą su šaltesniu paviršiumi pėdos gali atvėsti, tačiau jei šalčio pojūtis nuolat grįžta ar yra nepraeina net po kūno sušildymo, verta ieškoti gilesnės priežasties – ypač jei yra kitų kraujotakos ar nervų ligų rizikos veiksnių.
Diagnostika: kada verta sunerimti?
Norint atskirti, ar šaltos kojos dėl kraujotakos sutrikimų, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba kraujagyslių chirurgą. Specialistas gali atlikti paprastą pulsų palpaciją, o prireikus paskirti papildomus tyrimus, tokius kaip:
- Kraujagyslių tyrimas ultragarsu (doplerografija);
- Kraujo tyrimai dėl cholesterolio, cukraus kiekio;
- Nervų jautrumo testai;
- Kraujospūdžio matavimas galūnėse (ABI testas).
Ankstyva diagnostika leidžia išvengti pavojingų komplikacijų: lėtai gyjančių opų, infekcijų ar net galūnės netekimo sunkiais atvejais.
Praktiniai patarimai, kaip pagerinti kojų kraujotaką
Nors kai kurios kraujotakos sutrikimų priežastys susijusios su paveldimumu ar lėtinėmis ligomis, daugeliu atvejų gyvenimo būdas turi didelę įtaką. Pagrindiniai patarimai:
- Reguliariai judėkite – eikite pasivaikščioti, dviratį minti ar plaukite baseine.
- Venkite ilgai sėdėti vienoje vietoje. Kas valandą pajudėkite, apsižvalgykite ar atlikite keletą pritūpimų.
- Rinkitės patogią, nespaudžiančią avalynę ir, jei įmanoma, dažniau vaikščiokite basomis natūraliame reljefe (pvz., žolėje, smėlyje).
- Sveika mityba, mažinanti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, taip pat labai svarbi.
- Nerūkykite, apribokite alkoholio vartojimą.
- Esant būtinybei, dėvėkite specialias kompresines kojines, palaikančias venų tonusą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei šaltos kojos vasarą lydi tirpimu, dilgčiojimu ar stipresniu skausmu, jei atsiranda žaizdelių, kurios blogai gyja, arba tirpimas plinta į pirštus ar blauzdas, būtina kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Taip pat verta sunerimti, jei pasikeičia kojų odos spalva ar pėdos tampa silpnesnės, nekontroliuojamos. Anksti pradėtas gydymas pagerina prognozę ir padeda išvengti komplikuotų ligos eigų.
Išvada
Vasara turėtų būti aktyvaus ir malonaus judėjimo metas. Jeigu šaltos kojos trukdo džiaugtis šiluma, neignoruokite šio simptomo – dažnai jis gali būti pirmas ženklas, kad jūsų kraujotakai reikia dėmesio. Stebėkite savo sveikatą, laikykitės aktyvumo ir kreipkitės į specialistus, jei pastebite nerimą keliančius požymius. Tinkama profilaktika ir ankstyva diagnostika leidžia ne tik jaustis geriau, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms ateityje.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
