Pastaraisiais metais vis dažniau galima išgirsti apie netradicinę sveikatinimosi praktiką – molio vandens vartojimą. Dalies žmonių nuomone, geriamasis molis gali padėti detoksikuoti organizmą, pagerinti odos būklę ar net sustiprinti virškinimo sistemą. Tačiau ar iš tiesų gerti molio vandenį yra naudinga? Ką apie tai sako moksliniai tyrimai ir gydytojai? Aptarkime, kas iš tiesų vyksta organizme vartojant molio tirpalą, bei ar ši praktika yra saugi kiekvienam.
Kas yra molio vanduo?
Molio vanduo – tai vandens tirpalas, kuriame ištirpintas arba suspenduotas natūralus molis, dažniausiai bentonitas ar kaolinas. Šie mineralai dėl natūralios kilmės jau seniai naudojami kosmetikoje, tačiau pastaruoju metu populiarėja kaip „detoksikuojanti“ ar „organizmo valymui“ skirta priemonė vartoti į vidų. Molio vandens sudėtyje dominuoja mineralai, tokie kaip kalcis, magnis, silicio dioksidas, geležis, natris.
Kodėl žmonės pradėjo gerti molio vandenį?
Molio vandenį kaip natūralų detoksikacijos ar sveikatos pagerinimo produktą pradėjo vartoti žmonės, sekdami įvairių alternatyvios medicinos praktikų pavyzdžiu. Remiantis liaudies tradicijomis bei kai kuriais senoviniais gydymo būdais, manoma, jog žemės mineralai gali „surišti“ žalingas medžiagas ir jas pašalinti iš organizmo. Ši teorija paremta molio adsorbcinėmis savybėmis – tai reiškia, kad molio dalelės gali sutraukti ir surišti toksinus ar sunkiuosius metalus per virškinamąjį traktą.
Kokias savybes turi molis?
Bentonito ir kitų natūralių molių cheminė sudėtis bei struktūra sukuria stiprų neigiamą krūvį, todėl molio dalelės gali traukti teigiamai įkrautus įvairius junginius ir toksinus. Todėl kosmetikoje molio kaukės naudojamos riebalų, nešvarumų ir kenksmingų dalelių sugėrimui iš odos. Panašią funkciją alternatyvioji medicina siūlo ir vartojant molio vandenį iš vidaus.
Planuojama nauda
- Detoksikacija: teigiama, kad molio dalelės suriša toksinus virškinimo trakte
- Žarnyno sveikata: kai kurie šaltiniai mini, kad molis gali padėti nuo viduriavimo ar skrandžio negalavimų
- Mineralų papildymas: molyje gausu kalcio, magnio, silicio, geležies
- Rūgštingumo mažinimas: molio tirpalai kartais minimi kaip natūraliai subalansuojantys skrandžio rūgštingumą
Vis dėlto svarbu atminti, kad dauguma šių teiginių kol kas paremti tik pavieniais atvejais arba nedideliais, nekokybiškais tyrimais. Patikimų mokslinių įrodymų apie sisteminę molio vandens naudą sveikatai iki šiol nėra daug.
Ar molio vandens gėrimas saugus?
Nors molio vanduo retkarčiais naudojamas kaip liaudiška priemonė, egzistuoja ir reikšmingų pavojų sveikatai. Todėl prieš vartojant būtina įvertinti mokslinius medicininius argumentus ir kreiptis į gydytoją, ypač jei turite lėtinių ligų ar vartojate kitus vaistus.
Pavojai ir rizikos
- Sunkiųjų metalų užterštumas: neužtikrinta molio gamintojų kokybė gali lemti švino, arseno, gyvsidabrio ar kitų kenksmingų medžiagų buvimą produkte. Nereguliuojami gaminiai ypač pavojingi ilgalaikio vartojimo atveju.
- Vidurių užkietėjimas ir žarnyno sutrikimai: molis gali sustabdyti žarnyno veiklą, todėl pastebimi vidurių užkietėjimo atvejai. Ypač rizikuoja mažą skysčių kiekį vartojantys asmenys ir vaikai.
- Mineralų pusiausvyros sutrikimai: ilgai vartojant molį dideliais kiekiais, gali keistis organizmo kalio ar natrio kiekis, kas ypač pavojinga širdies ligomis sergantiems žmonėms.
- Sąveika su vaistais: molis gali adsorbuoti ne tik toksinus, bet ir vaistines medžiagas, todėl sumažėja vaistų veiksmingumas, ypač antibiotikų, antidepresantų ar hormoninių preparatų.
Ką sako tyrimai?
Dalis medicinos tyrimų patvirtino, kad tam tikrose situacijose (pvz., sergant diarėja, apsinuodijus toksinais) molio preparatai gali būti naudingi, nes padeda adsorbuoti žarnyne kenksmingas medžiagas. Visgi tokie preparatai paprastai naudojami pagal gydytojo nurodymus ir yra griežtai dozuojami, o ne vartojami profilaktiškai ar be kontrolės. Ilgalaikio molio vartojimo įtakos sveikatai trūksta išsamių, ilgalaikių atsitiktinių imčių tyrimų.
Mitų ir klaidų paneigimas
Neretai viešojoje erdvėje molio vartojimas pateikiamas kaip „stebuklinga“ sveikatinimo priemonė. Tačiau vertėtų paneigti kelis dažniausius mitus:
- „Molis pašalina visus toksinus“ – nėra patikimų duomenų, patvirtinančių universalią molio detoksikacijos funkciją. Dauguma „toksinų“ pašalinami natūraliais organizmo būdais (pvz., kepenų ir inkstų veikla).
- „Natūralu lygu saugu“ – net natūralūs produktai gali būti toksiški arba sukelti šalutinį poveikį. Molyje esantys sunkieji metalai potencialiai pavojingi.
- „Molis veikia visiems vienodai“ – individualus organizmo jautrumas gali labai skirtis. Kūdikiams, vaikams, senjorams ar ligotiems žmonėms ši praktika ypač nerekomenduojama.
Kam reikėtų vengti molio vandens?
Yra tam tikros žmonių grupės, kuriems molio vartojimas gali būti žalingas arba visiškai nerekomenduojamas:
- Nėščiosios, maitinančios moterys bei vaikai (dėl vystymuisi svarbių mineralų išsiplovimo ar sunkiųjų metalų rizikos)
- Sergantieji inkstų, širdies, kepenų ligomis
- Žmonės, vartojantys daug vaistų
Alternatyvios organizmo detoksikacijos priemonės
Norintiems „išvalyti“ ar palaikyti sveikesnį organizmą, rekomenduojamos saugios, moksliniais tyrimais pagrįstos priemonės:
- Visavertė, gausi skaidulų mityba
- Pakankamas vandens vartojimas
- Reguliarus fizinis aktyvumas
- Alkoholio, tabako ir perdirbtų produktų ribojimas
- Konsultacijos su gydytoju dėl papildų ar naujų preparatų vartojimo
Išvada: ar verta gerti molio vandenį?
Molio vandens vartojimas išlieka diskutuotina ir rizikinga praktika. Nors molis turi adsorbuojančių savybių ir gali būti taikomas kai kuriuose medicininiuose kontekstuose, jo gėrimas kaip kasdienė ar proginė „detoksikacija“ prastai pagrįstas moksliniais įrodymais ir gali būti pavojingas dėl užterštumo rizikos bei galimų šalutinių poveikių. Prieš pasirenkant bet kokias nestandartines sveikatinimosi priemones visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar dietologu – jūsų sveikata svarbiausia.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
