Kasdieniame gyvenime dažnai nesureikšminame tam tikrų negalavimų ar organizmo siunčiamų signalų, manydami, kad tai – menkniekiai, kurie praeis savaime. Tačiau kai kurie simptomai gali būti rimtų ligų ar grėsmingų organizmo sutrikimų pirmieji ženklai. Ignoruoti juos gali būti pavojinga sveikatai ir net gyvybei. Apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius simptomus, kuriuos, pasak medikų, ignoruoti negalima, ir paaiškinsime, kodėl į kai kuriuos kūno perspėjimus verta reaguoti nedelsiant.
Kodėl organizmas siunčia simptomus?
Mūsų kūnas – sudėtinga sistema, gebanti perspėti apie pavojus ar sutrikimus įvairiais signalais. Simptomai – tai ne tik nemalonūs pojūčiai, bet ir svarbi diagnostinė informacija, kuri gali padėti laiku identifikuoti sveikatos problemas. Neignoruojant jų ir kreipiantis į gydytojus, dažnai pavyksta užkirsti kelią rimtiems susirgimams ar juos efektyviau gydyti ankstyvoje stadijoje.
Pavojingi simptomai: kokių ženklų nereikėtų ignoruoti
Yra tam tikri simptomai ar pokyčiai, kurie, pasak medikų, turėtų būti rimtai vertinami ir tapti priežastimi nedelsti kreiptis į specialistus.
Staigus, stiprus krūtinės skausmas
Krūtinės skausmas gali turėti įvairių priežasčių – nuo paprasto raumens patempimo iki širdies priepuolio. Jei staigus, stiprus ar spaudžiantis skausmas atsiranda ramybės būsenoje, plinta į kairiąją ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą, lydi dusulys, pykinimas, prakaitavimas – tai ypač pavojinga. Tokie simptomai gali signalizuoti apie miokardo infarktą. Nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą.
Dusulys ar kvėpavimo sutrikimai
Jeigu be aiškios priežasties pasunkėja kvėpavimas, jaučiamas dusulys, švokštimas, skubiai kreipkitės į medikus. Tai gali būti ūminės alerginės reakcijos, širdies nepakankamumo, plaučių embolijos ar kitų rimtų ligų požymis.
Staigus galvos skausmas ar svaigimas
Netikėtai užklumpantis labai stiprus galvos skausmas, kuris nėra buvęs anksčiau, arba staigus galvos svaigimas su regos, kalbos, koordinacijos sutrikimais gali signalizuoti apie insultą ar smegenų kraujavimą. Tuomet kiekviena minutė yra svarbi.
Sąmonės netekimas, alpimas
Nors trumpalaikis sąmonės netekimas kai kuriais atvejais gali būti nesusijęs su sunkia liga, tačiau staiga nualpant be aiškios priežasties būtina išsiaiškinti priežastį. Tai gali būti širdies ritmo, neurologinių sutrikimų, vidaus kraujavimo ar kitų organizmo krizinių būklių ženklas.
Trūkčiojantis ar tirpstantis veidas, ranka, koja
Tirpimas, silpnumas, judesio praradimas vienoje kūno pusėje, kalbos, regos, pusiausvyros sutrikimai – požymiai, būdingi insultui. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau pasiekti gydymo įstaigą – kiekviena minutė gali lemti nervų ląstelių išlikimą ir gyvybės kokybę vėliau.
Simptomai, dažnai laikomi „nekenksmingais“, bet gali būti pavojingi
Ilgai trunkantis kosulys ar balso užkimimas
Lėtinis, daugiau nei 3–4 savaites trunkantis kosulys ar balso užkimimas – viena pagrindinių priežasčių pasitikrinti pas gydytoją. Tai gali būti ne tik kvėpavimo takų infekcijos, bet ir galimų plaučių, gerklų, skydliaukės ar net onkologinių ligų simptomas.
Neplanuotas svorio kritimas
Numetate svorio nepakeitę gyvenimo būdo ar mitybos? Tokia situacija reikalauja dėmesio. Nepaaiškinamas svorio kritimas gali signalizuoti apie cukrinį diabetą, onkologines ar lėtines infekcines ligas, skydliaukės veiklos sutrikimus ar lėtines virškinamojo trakto problemas.
Kraujavimas ar kraujo priemaišos
- Kraujas šlapime gali rodyti šlapimo takų infekciją, inkstų akmenligę ar net vėžį.
- Kraujavimas tuštinantis ar kraujo priemaišos išmatose dažnai siejamos su hemorojumi, tačiau gali būti ir žarnyno vėžio ar kitų rimtų sutrikimų požymis.
- Moterims netipiškas kraujavimas tarp menstruacijų ar po menopauzės – taip pat simptomas, kurį būtina ištirti.
Ilgai negyjančios žaizdos ar odos pakitimai
Negyjančios žaizdos, ilgai užsitęsusios opos, paraudimai, gilūs įtrūkimai, pigmentinių dėmių pokyčiai, netaisyklingi apgamai – dažniausiai rodo tik odos problemas, tačiau kartais signalizuoja apie cukrinį diabetą, imuninės sistemos sutrikimus arba odos vėžį. Svarbu stebėti savo odą ir laiku pasitarti su gydytoju dėl pastebėtų pakitimų.
Mitai apie simptomų ignoravimą
Mitas: jei skausmas praeina – viskas gerai
Kai kurie simptomai gali pranykti, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad priežastis savaime išsisprendė. Pavyzdžiui, širdies priepuolis ar lengvas insultas gali prasidėti staigiai ir tam tikru momentu praeiti, tačiau vėliau sukelti rimtų pasekmių. Net ir praeinantys simptomai turėtų būti vertinami atsakingai.
Mitas: jauniems žmonėms rimtos ligos negresia
Nors kai kurios ligos dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, vis daugiau atvejų registruojama ir jaunesniems. Pavyzdžiui, insultas, diabetas, vėžys ar širdies ligos jau nebeapsiriboja tik vyresnių žmonių grupe.
Mitas: simptomai – visada tik dėl streso
Stresas gali stipriai paveikti savijautą, tačiau priskirti visus simptomus jo poveikiui yra neteisinga. Ilgai trunkantys ar didėjantys skausmai, nuolatinis nuovargis, keista savijauta ar kiti neįprasti simptomai turi būti įvertinti gydytojų. Tai leidžia laiku nustatyti galimas sistemines ligas.
Praktiniai patarimai: ką daryti pajutus simptomus?
- Nesigydykite tik savarankiškai – namų sąlygomis dažnai neįmanoma tiksliai įvertinti situacijos rimtumo.
- Nepanikuokite, tačiau objektyviai apžvelkite simptomus: ar jie pasikartoja, ar stiprėja, kiek laiko trunka, ar yra rizikos veiksnių (amžius, šeimos anamnezė, anksčiau turėtos ligos).
- Surašykite pastebėtus simptomus, ypač jei planuojate vizitą pas gydytoją – tai padės tiksliau apibūdinti problemą ir greičiau gauti tinkamą pagalbą.
- Pajutus ūmius, gyvybei grėsmingus simptomus (stiprų skausmą krūtinėje, dusulį, sąmonės praradimą, paralyžių) – nedelskite ir kvieskite greitąją pagalbą.
- Profilaktiškai tikrinkitės bent kartą per metus, net jei nejaučiate ryškių nusiskundimų – ligas dažnai galima aptikti dar prieš joms pasireiškiant simptomais.
Išvados: dėmesys simptomams – investicija į sveikatą
Simptomų ignoravimas dažnai lemia uždelstą ligos diagnostiką, sudėtingesnį gydymą bei sunkesnes komplikacijas. Žinodami, kokius organizmo siunčiamus signalus verta įvertinti labai rimtai, galime laiku kreiptis pagalbos ir išvengti didesnių problemų. Sveikatos priežiūra prasideda nuo dėmesio sau – išmokime laiku atpažinti organizmo siunčiamas žinias ir pasirūpinkime savo gerove.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
