Kraujas spermoje, dar vadinamas hematospermija, daugeliui vyrų sukelia didelį nerimą. Nors šis reiškinys dažniausiai būna nepavojingas, visgi kraujas ejakuliacijos metu gali signalizuoti apie įvairias sveikatos problemas. Ši būsena gali pasireikšti bet kokio amžiaus vyrams, nors dažniau pasitaiko 30–40 metų amžiaus grupėje. Straipsnyje aptarsime dažniausias kraujo spermoje priežastis, galimus simptomus, diagnostinius tyrimus, gydymo būdus bei profilaktikos rekomendacijas.
Kas yra hematospermija?
Hematospermija – tai būklė, kai spermoje pastebimas kraujas ar kraujo pėdsakai. Tai gali būti vos pastebimas mandarinų sultis primenantis gelsvai rausvas atspalvis arba aiškiai matomi kraujo krešuliai. Daugeliu atvejų šis reiškinys trumpalaikis ir praeina savaime, tačiau pasitaiko atvejų, kai tai liudija apie rimtesnes problemas, reikalaujančias gydytojo įvertinimo.
Hematospermijos priežastys
Hematospermiją gali lemti daugybė veiksnių – nuo peršalimo iki piktybinių ligų. Visgi, dažniausiai kraujas spermoje atsiranda dėl gerybinių priežasčių, daugiausia – uždegiminių ar mechaninių pažeidimų.
Gerybinės ir uždegiminės priežastys
- Prostatitas. Prostatos uždegimas yra viena pagrindinių hematospermijos priežasčių. Uždegimas gali prarasti kraujo kapiliarų sieneles bei sąlygoti kraujo patekimą į ejakuliatą.
- Sėklinių pūslelių ir sėklinių latakų uždegimas (vezikulitas, epididimitas). Uždegimas šiose srityse dažnai sukelia kraujavimą dėl gleivinės jautrumo ir kapiliarų pažeidimų.
- Šlapimo takų infekcijos. Bakterijos gali sukelti uždegimą, kuris plinta į prostatos, sėklinių pūslelių sritis ir sukelia kraujavimą ejakuliacijos metu.
- Venerinės ligos (chlamidijos, gonorėja ir kt.). Lytiniu keliu plintančios infekcijos dažnai pažeidžia urogenitalinę sistemą, kurioje taip pat formuojasi kraujavimas.
Traumos ir intervencinės procedūros
- Medicininės procedūros. Neseni tyrimai ir intervencijos, tokios kaip prostatos biopsija, kateterizacija, šlapimo pūslės cistoskopija, dažnai sukelia laikiną hematospermiją.
- Traumos. Tiesioginiai tarpvietės, lytinių organų ar dubens smūgiai taip pat sukelia kraujo atsiradimą spermoje.
Kraujo krešėjimo sutrikimai
- Kraujagyslių trapumas. Didesnis kraujagyslių trapumas ar įgimti defektai (pvz., hemofilija) lemia didesnį kraujavimo riziką po minimalios traumos ar uždegimo.
- Antikoaguliantų vartojimas. Asmenys, vartojantys kraują skystinančius vaistus (pvz., varfariną, aspiriną), turi didesnę kraujavimo riziką, įskaitant ir hematospermiją.
Navikiniai ir kiti retesni veiksniai
- Prostatos, sėklinių pūslelių, šlaplės ar kitų dubens organų navikai. Nors tai rečiau pasitaikanti priežastis, ypač vyresniems vyrams ar esant pasikartojančiai hematospermijai, būtina atmesti piktybines ligas.
- Polipai, cistos ar kiti gerybiniai dariniai. Šie dariniai gali sukelti periodinį kraujavimą ejakuliacijos metu dėl mechaninio poveikio kapiliarams.
- Šlaplės akmenys. Akmenys ar smulkūs kristalai šlaplėje sukelia mikrotraumas ir kraujavimą per ejakuliaciją.
- Dažnas ar intensyvus lytinis aktyvumas. Kartais kraujas atsiranda be aiškios sveikatos problemos – dėl intensyvaus ar dažno lytinio akto, kuris sukelia nedideles mikrotraumas ar spaudimą kapiliarams.
Kokie gali būti lydintys simptomai?
Daugeliu atvejų hematospermija yra besimptomė – pacientas pastebi tik rausvą ar rudą spermos spalvos pokytį. Tačiau kartais gali pasireikšti šie simptomai:
- Degimo ar skausmo pojūtis šlapinantis ar ejakuliuojant
- Dažnesnis, skausmingas ar sunkus šlapinimasis
- Dubens ar pilvo skausmai
- Patinimas, karščiavimas (jei infekcija pažengusi)
- Pastebimas kraujas šlapime (hematurija)
- Bendras silpnumas, nuovargis, svorio kritimas (retesniais atvejais, susijusiais su navikais ar užsitęsusiais sutrikimais)
Diagnozė: ko tikėtis pas gydytoją?
Nors vienkartinis spermos pakitimų epizodas daugeliu atvejų nereikalauja skubios pagalbos, pasikartojanti, ilgalaikė arba su kitais nerimą keliančiais simptomais hematospermija – aiškus signalas kreiptis į gydytoją. Įprastai atliekama platus ištyrimas tam, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
Gydytojo apžiūra ir anamnezė
Pirmiausia gydytojas įvertina paciento simptomus, galimas rizikas (pvz., lytinės infekcijos, neseniai atliktos procedūros). Svarbios detalės – kiek laiko pastebimi pakitimai, ar yra kraujo šlapime, skausmo ar kitų bendrų simptomų.
Tyrimai, kurie gali būti atliekami:
- Bendras šlapimo tyrimas. Leidžia nustatyti uždegimą, kraują šlapime ir infekcijos požymius.
- Spermos tyrimai. Nustato uždegimo židinius, kartais atliekamos ir lytiniu keliu plintančių infekcijų analizės.
- Kraujo tyrimai. Parodo bendrus infekcijos, uždegimo ar kraujo krešėjimo sutrikimų žymenis.
- Ultragarsinis tyrimas (prostatos, sėklidžių, šlapimo takų). Padeda aptikti uždegimą, navikus, cistas, akmenis ar kitus morfologinius pakitimus.
- Prostatos sekretų ar šlaplės tepinėliai. Naudingi esant įtarimui dėl bakterinės ar lytinės infekcijos.
- Prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas. Naudojamas vyrams virš 40 metų ar esant įtarimui dėl prostatos ligų (ypač vėžio).
- Magnetinio rezonanso ar kompiuterinė tomografija. Sudėtingesniais atvejais ar esant neaiškiai kilmės hematospermijai.
Kraujas spermoje: kada nerimauti?
Nors dauguma atvejų nėra pavojingi, būtina kreiptis į gydytoją, jeigu:
- Kraujas spermoje kartojasi ar nepraeina ilgiau kaip 1–2 savaites
- Atsiranda kartu su krauju šlapime
- Jaučiate stiprų skausmą pilvo apačioje, dubenyje ar sėklidėse
- Kyla įtarimas dėl lytiškai plintančios infekcijos
- Bendra savijauta blogėja (karščiavimas, silpnumas, svorio kritimas)
- Esate vyresnis nei 40 metų ar turite prostatos, šlapimo sistemos ligų šeiminį paveldimumą
Gydymo principai
Hematospermijos gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Dauguma atvejų, ypač jei simptomai atsirado pirmą kartą ar yra susiję su nesenu uždegimu, intervencine procedūra, nereikalauja radikalaus gydymo ir praeina savaime.
Infekcijų gydymas
- Esant bakteriniam prostatitui, epididimitui ar šlapimo takų infekcijai, skiriami plataus spektro antibiotikai pagal jautrumą.
- Lytinėms infekcijoms gydyti būtinas ir partnerio ištyrimas, tinkamas gydymas pagal nustatytą sukėlėją.
- Kartu rekomenduojamas pakankamas skysčių vartojimas, lytinio aktyvumo ribojimas gydymo metu.
Kraujavimo ir traumos valdymas
- Lengvos traumos dažniausiai nereikalauja gydymo – pakanka poilsio ir fizinio susilaikymo nuo aktyvios veiklos (įskaitant seksą) trumpam laikotarpiui.
- Jei kraujas spermoje susijęs su intervencinėmis procedūromis, rekomenduojama stebėti būklę ir kreiptis pakartotinio gydytojo įvertinimo, jei simptomai užsitęsia.
Kraujavimo sutrikimų korekcija
- Esant nustatytiems kraujo krešėjimo sutrikimams ar neseniai pradėjus vartoti antikoaguliantus, gali būti rekomenduojamas dozės koregavimas ar sekimas gydytojo priežiūroje.
Navikų, cistų ar kitų susirgimų gydymas
- Rimtesnės priežastys (navikai, masyviai išplitę uždegimai) – gydomos specialiai pagal ligos pobūdį, dalyvaujant urologui, onkologui.
Kada gydymas gali būti nereikalingas?
Dažnu atveju pakanka stebėjimo, ypač jei jaunas vyras neturi kitų simptomų, o kraujas spermoje pasirodė tik vieną ar kelis kartus. Svarbu įvertinti gyvenimo būdo pokyčius, vengti per didelio fizinio ar lytinio krūvio, gerti pakankamai skysčių. Jeigu simptomai nepraeina – privaloma kartotinė gydytojo konsultacija.
Prevencija: kaip sumažinti hematospermijos riziką?
- Vengti neapsaugotų lytinių santykių, ypač esant naujiems ar atsitiktiniams partneriams
- Laiku gydyti šlapimo takų ir lytinių organų uždegimus
- Vengti traumų dubens srityje
- Reguliariai tikrintis pas urologą (ypač vyresniems vyrams)
- Nesaikingai nevartoti kraują skystinančių vaistų ir nevartoti jų be gydytojo nurodymo
Mitai ir klaidingos nuostatos apie kraują spermoje
- Hematospermija visada reiškia vėžį. Dauguma atvejų susiję su gerybinėmis ar uždegiminėmis būklėmis. Tačiau, jei simptomai užsitęsia ar kartojasi, svarbu atmesti piktybines ligas.
- Kraujas spermoje – tik vyresnių vyrų problema. Nors vyresniems vyrams navikai būna dažnesni, uždegimai ar traumos pasitaiko bet kokio amžiaus vyrams.
- Kraujas spermoje reiškia nevaisingumą. Daugeliu atvejų hematospermija neturi jokios įtakos vaisingumui, tačiau esant ilgalaikiams ar kartotiniams pokyčiams – vertėtų nuosekliai stebėti organizmo būklę.
Išvada
Kraujas spermoje (hematospermija) yra ne dažna, bet dažnai nerimą kelianti būsena, kuri paprastai būna gerybinė ir trumpalaikė. Svarbiausia – stebėti simptomus, atkreipti dėmesį į lydinčius požymius ir nedelsti kreiptis į gydytoją, jei kraujas ejakuliate išlieka ilgiau, kartojasi arba atsiranda kartu su kitais negalavimais. Laiku ir atsakingai sprendžiant šią problemą galima išvengti sudėtingesnių sveikatos sutrikimų.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
