Daugybė žmonių visame pasaulyje vartoja vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio, tačiau pastaraisiais metais specialistai vis dažniau diskutuoja: kada geriau gerti kraujospūdžio vaistus – ryte ar vakare? Naujausi didelio masto tyrimai meta iššūkį anksčiau nusistovėjusioms rekomendacijoms ir atskleidžia, kad pasirinktas laikas gali turėti mažiau reikšmės, nei manyta anksčiau. Aptarkime, ką atskleidė naujas mokslo žodis, kokios yra medicininės priežastys dėl vaistų vartojimo laiko ir ką vertėtų žinoti kiekvienam, kuris rūpinasi savo širdies sveikata.
Kraujospūdžio kontrolė: kodėl svarbus vaistų vartojimas?
Aukštas kraujospūdis, mediciniškai vadinamas hipertenzija, yra viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Vaistai nuo kraujospūdžio, pvz., AKF inhibitoriai, beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai ar diuretikai, dažnai vartojami kasdien, kad išvengtume pavojingų komplikacijų – insulto, infarkto ar inkstų pažeidimų.
Daugelis pacientų pasitiki gydytojų nurodymais bei įpročiais, tačiau pastaruosius kelis dešimtmečius žiniasklaidoje ir diskusijose su specialistais vis dažniau keliamas klausimas: galbūt vakare išgertas vaistas geriau apsaugo nuo naktinių širdies įvykių? Ar laikotarpis tarp vaisto išgėrimo ir kraujospūdžio šuolio – svarbus?
Ryto ar vakaro dozė: kaip pasikeitė rekomendacijos?
Anksčiau kai kurie mokslininkai skelbė, kad vaisto vartojimas vakare gali būti efektyvesnis, ypač tiems, kurių kraujospūdis naktį išlieka aukštas („nenusileidžianti“ hipertenzija). Ši teorija kilo iš pastebėtų kraujospūdžio paros ritmo svyravimų: natūraliai, miegant, spaudimas mažėja, bet kai kurių žmonių – lieka aukštas, kas didina insulto ar širdies priepuolio riziką.
Dėl to keli klinikiniai tyrimai anksčiau rodė, kad vakare išgerti vaistai gali sumažinti kraujagyslių komplikacijų riziką. Tačiau naujieji, platesni tyrimai pateikė naujų duomenų.
Naujausias tyrimas: kas pasikeitė?
2022–2023 metais atliktas didelio masto klinikinis TIME study tyrimas (The Treatment in Morning versus Evening) apėmė daugiau nei 21 tūkstantį pacientų iš Europos, įskaitant kūno kultūros, sveikatingumo specialistus ir įvairių profesijų žmones. Tyrimo dalyviai buvo atsitiktinai paskirstyti gerti antihipertenzinius vaistus ryte arba vakare bei stebimi vidutiniškai 5 metus.
Rezultatai įrodė, jog esminio skirtumo tarp ryto ar vakaro vaistų vartojimo laiko dėl širdies ir kraujagyslių įvykių dažnio NĖRA. Pagrindinės komplikacijos – širdies smūgis, insultas, kitos kritinės būklės – buvo vienodai retos abiejose grupėse. Tyrimo autoriai pabrėžė, kad svarbiau ne laikas, kada išgeriame vaistus, o nuoseklus, reguliarus ir teisingas jų vartojimas.
Tyrimo tikslas ir svarba pacientams
TIME tyrimas iš naujo įvertino ilgalaikius ginčus medicinos bendruomenėje. Jei anksčiau kai kurie specialistai skatindavo vakarinį vaistų vartojimą dėl galimos papildomos naktinės apsaugos, dabar moksliškai pagrįsta, kad individualių situacijų išskyrus, svarbiausia – stabilumas: vaistai turėtų būti vartojami kasdien tuo pačiu metu, nepraleidžiant dozių.
Ką tai reiškia Jums? Kaip pasirinkti tinkamiausią laiką?
TIME tyrimo išvados ir šiuolaikinė medicinos logika siūlo:
- Atsižvelkite į patogumą – laikas turi derėti su Jūsų dienos ritmu;
- Gerkite vaistus tuo metu, kada mažiau tikėtina pamiršti dozę (pvz., kartu su pusryčiais arba prieš miegą);
- Reguliarumas svarbiau už konkretų valandų pasirinkimą;
- Jei gydytojas rekomendavo konkrečią valandą (dėl individualių sveikatos ar kitų vaistų), laikykitės šios nurodos.
Dalis pacientų vis dar mano, kad „nakčiai vaistas geriau apsaugos nuo insulto miego metu“. Tačiau šiuolaikiniai įrodymai rodo, jog mirtingumas ir komplikacijos mažesni tada, kai vaistas vartojamas nuosekliai, o ne būtinai vakare.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl laiko pasirinkimo?
Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti konkretų vaistų gėrimo laiką dėl kitų medikamentų sąveikos ar individualių sveikatos ypatumų. Pavyzdžiui, diuretikų (šlapimą varančių vaistų) vartojimą pravartu planuoti ryte, nes jie dažnai skatina šlapinimąsi – tai gali trukdyti miegui, jei vartojami vakare.
Kai kurių antihipertenzinių vaistų šalutinis poveikis (pvz., galvos svaigimas ar nuovargis) gali pasireikšti stipriau tuoj po pavartojimo, todėl esant tokiai situacijai pasirinkite laiką, kai nesate aktyviausias ar neplanuojate vairuoti.
Jeigu pastebite, kad Jūsų spaudimas dažniau šokinėja naktį ar ryte, būtinai aptarkite tai su gydytoju – galbūt, atlikus papildomą spaudimo stebėjimą (pvz., 24 val. Holterio monitoringą), bus priimtas sprendimas dėl kitokios gydymo taktikos.
Kiti svarbūs mitai apie kraujospūdžio vaistus
-
Mitas: „Kraujospūdžio vaistus reikia gerti tik tada, kai jaučiate blogai.“
Faktas: Dauguma hipertenzijos atvejų – besimptomiai. Vaistus būtina vartoti nuosekliai, net jei jaučiatės gerai. -
Mitas: „Vaistai veikia tik kelias valandas, todėl reikia preciziškai taikyti juos prie didžiausio spaudimo.“
Faktas: Dabartiniai antihipertenziniai vaistai dažniausiai veikia ilgai (apie 24 valandas), tad vienkartinė dozė per parą užtikrina tolygią apsaugą. -
Mitas: „Jei spaudimas normalus, galiu nutraukti vaistus.“
Faktas: Spaudimas tampa normalus dažniausiai dėl vaistų veikimo. Nutraukus gydymą, spaudimas dažniausiai grįžta į pradinį lygį. Nutraukimą turi koordinuoti gydytojas.
Praktiniai patarimai, norintiems geriau valdyti savo kraujospūdį
- Sekite, kokią paros metu Jums patogiausia vartoti vaistus – svarbu, kad nevėluotumėte ar nepraleistumėte dozių.
- Naudokite priminimus telefone ar kalendoriuje.
- Registrokite spaudimo rodmenis bent kelis kartus per savaitę – taip galėsite stebėti ilgalaikį gydymo efektyvumą.
- Reguliariai tikrinkitės pas gydytoją, aptarkite galimą vaistų poveikį ar šalutinius simptomus.
- Neeksperimentuokite su dozių keitimu ar vaistų vartojimo laiku be gydytojo konsultacijos.
Išvados: ar laikas keičia viską?
Naujausi moksliniai tyrimai paneigia mitą, kad vienintelis efektyvus laikas kraujospūdžio vaistų vartojimui yra vakaras ar rytas – svarbiausia reguliarumas ir Jūsų asmeninis, gyvenimo būdui pritaikytas laikotarpis. Stebėkite savo savijautą, sekite gydytojo patarimus ir nepamirškite: stabilus ir ilgalaikis gydymo planas – geriausia širdies apsauga, nesvarbu, ar tai būtų rytas, ar vakaras.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
