Krūties vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje, kuri kasmet diagnozuojama milijonams moterų, rečiau – vyrų. Nors ši liga dažniau pasireiškia vyresnėms nei 50 metų moterims, ji gali užklupti bet kuriame amžiuje. Ankstyva diagnostika ir šiuolaikinis gydymas lemia geresnes ligos išeitis, tačiau vis dar svarbu žinoti pagrindinius simptomus, rizikos veiksnius bei prevencijos priemones. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės krūties vėžio priežastys, simptomai, dažniausi tipai, diagnostikos būdai, gydymo galimybės ir profilaktikos svarba.
Kas yra krūties vėžys?
Krūties vėžys – tai piktybinis navikas, išsivystantis iš krūties ląstelių, dažniausiai liaukinio audinio ar latakų epitelio. Šios vėžinės ląstelės gali nekontroliuojamai daugintis ir plisti į aplinkinius audinius ar nutolusius organus (metastazuoti), sukeldamos kelis sveikatos sutrikimus. Didžioji dauguma atvejų – moterų liga, tačiau vyrams krūties vėžys taip pat gali pasitaikyti, nors ir daug rečiau.
Krūties vėžio tipai
Krūties vėžiai skirstomi pagal kilmę, ląstelių tipą ir jų agresyvumą. Dažniausiai pasitaikantys tipai:
- Duktalinis karcinoma in situ (DCIS) – ankstyviausia piktybinio auglio forma, kuomet vėžinės ląstelės neperžengia pieno latakų ribų. Tai laikoma ikivėžine būkle.
- Invasinis duktalinis karcinoma (IDC) – dažniausias tipas, plintantis už pieno latakų ribų į aplinkinius audinius.
- Invasinis lobulinis karcinoma (ILC) – išsivysto iš pieno liaukelių ir dažnai lėtai progresuoja, tačiau gali būti sunkiau aptinkamas įprastų tyrimų metu.
- Kiti retesni tipai – tokie kaip medulinė, mucinozinė, tubularinė, uždegiminė ar papilinė karcinoma, pasižymi skirtingais klinikiniais ypatumais.
Taip pat krūties vėžys klasifikuojamas pagal hormonų receptorių (estrogeno, progesterono) raišką bei HER2 baltymo buvimą. Tai svarbu gydymo pasirinkimui ir prognozei.
Simptomai: į ką būtina atkreipti dėmesį?
Daugelis pradinių krūties vėžio stadijų nesukelia jokių simptomų – kartais liga pastebima tik profilaktinio mamografinio tyrimo metu. Vis dėlto, svarbu žinoti dažniausius požymius:
- Kietas, neskausmingas mazgelis krūtyje ar pažastyje
- Krūties formos, dydžio arba kontūro pakitimai
- Krūties odos paraudimas, patinimas ar įdubimai („apelsino žievelės” efektas)
- Spenelio pakitimai: įtrauktas, paraudęs, išopėjęs, netikėtai pasikeitęs
- Kraujingos arba skaidrios išskyros iš spenelio
- Skausmas ar diskomfortas krūtyje (retesnis požymis)
- Padidėję limfmazgiai pažastyje ar raktikaulio srityje
Nors šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, pastebėjus bet kurį iš jų būtina kreiptis į gydytoją išsamesniam ištyrimui.
Pagrindinės krūties vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Krūties vėžio atsiradimą dažniausiai lemia kelių veiksnių visuma, tačiau tiksli piktybinių ląstelių atsiradimo priežastis neretai lieka neaiški. Svarbiausi žinomi rizikos veiksniai:
Amžius ir lytis
Didžiausią riziką turi vyresnio amžiaus moterys – dauguma atvejų nustatomi vyresnėms nei 50 metų. Vyrai sudaro apie 1% visų krūties vėžio atvejų.
Paveldimumas ir genetika
Šeimose, kuriose buvo krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų, tikimybė susirgti didesnė. Ryškiausiai riziką didina paveldimi BRCA1, BRCA2 genų mutacijos. Jos didina ne tik krūties, bet ir kitų vėžio tipų riziką moterims bei vyrams.
Hormoniniai veiksniai
Ankstyva pirmoji mėnesinių pradžia (prieš 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.), vėlyvas pirmasis gimdymas ar negimdytos moterys turi šiek tiek didesnę riziką dėl ilgesnio organizmo sąlyčio su estrogenais.
Gyvensena ir aplinkos faktoriai
- Ilgalaikė hormoninė pakaitinė terapija po menopauzės
- Alkoholio vartojimas
- Rūkymas
- Nutukimas ar antsvoris po menopauzės
- Mažas fizinis aktyvumas
- Spindulinė terapija krūtinės srityje jauname amžiuje
Kiti veiksniai
Krūties gerybiniai dariniai, tankus krūties audinys, tam tikros ankstesnės gerybinės ligos taip pat gali šiek tiek padidinti riziką.
Tiesa, net ir esant keliems rizikos veiksniams, ne visoms moterims išsivysto krūties vėžys, o apie trečdalį atvejų diagnozuojama toms, kurioms žinomi veiksniai nebūdingi.
Diagnostika
Krūties vėžio diagnostika remiasi keliais etapais:
- Fizinis krūtų ir limfmazgių ištyrimas.
- Mamografija – pagrindinis profilaktinis tyrimo būdas, skirtas aptikti mazgelius ankstyvoje stadijoje.
- Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – ypač naudingas jaunesnėms moterims ar tiems atvejams, kai audinys tankus.
- Krūties biopsija – paimamas įtariamos vietos audinio mėginys, kuris ištiriamas mikroskopu, siekiant patvirtinti vėžį ir nustatyti jo tipą.
- Kai kuriais atvejais atliekama magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant išsamiau įvertinti pakitimus.
- Genetiniai tyrimai (pvz., BRCA1/2) rekomenduojami esant šeiminėms rizikoms ar ankstyviems ligos atvejams.
Ankstyva diagnostika didina visiško išgijimo galimybes, todėl reguliari savityra ir prevenciniai tyrimai turi didelę reikšmę.
Savigyda ir mitai apie krūties vėžį
Dėl išplitusios dezinformacijos internete būtina priminti: nėra įrodytų liaudiškų ar alternatyvių gydymo būdų, kurie galėtų išgydyti krūties vėžį. Tikslus gydymas turi būti paskiriamas gydytojo onkologo pagal individualią situaciją. Kai kurie natūralūs metodai gali gerinti savijautą ar būti palaikomuoju gydymu, tačiau jie negali pakeisti standartinių medicininių priemonių.
Gydymo galimybės
Krūties vėžio gydymas priklauso nuo stadijos, naviko tipo, hormonų receptorių ir paciento bendros sveikatos. Dažniausiai taikomi šie metodai:
Chirurginis gydymas
- Lumpektomija (dalinė mastektomija). Pašalinamas navikas su dalimi sveiko audinio, jei navikas mažas ir nėra išplitęs.
- Mastektomija. Visa krūtis pašalinama – rekomenduojama, kai navikas didelis, daug židinių arba yra genetinė rizika ar plėtimas į aplinkinius audinius.
- Gali būti šalinami limfmazgiai, jei vėžys išplitęs į pažastį.
Spindulinė terapija (radioterapija)
Tiksliniais jonizuojančiais spinduliais naikinamos likusios vėžinės ląstelės po operacijos, kad sumažėtų atkryčio rizika. Dažnai taikoma kartu su chirurgija.
Medikamentinis gydymas
- Hormonų terapija (pvz., tamoksifenas, aromatazės inhibitoriai) taikoma, jei navikas jautrus hormonams.
- Chemoterapija – skiriama agresyvesnėms arba pažengusioms formoms, prieš ar po operacijos.
- Taikinių terapija (pvz., trastuzumabas HER2 teigiamam navikui) veikia būtent naviko ląstelėse esančius baltymus.
Gydymo parinkimas individualus – personalizuota medicina leidžia derinti efektyviausias priemones, užtikrinant geriausią rezultatą ir minimalias komplikacijas.
Komplikacijos ir ligos eiga
Negydomas ar pavėluotai nustatytas krūties vėžys gali išplisti į kitus organus – kaulus, kepenis, plaučius, smegenis. Tuomet gydymas tampa sudėtingesnis ir daugiau orientuotas į gyvenimo kokybės užtikrinimą. Ligos eiga ir prognozė priklauso nuo stadijos: kuo ankstyvesnė – tuo didesnė tikimybė išgyti visiškai.
Prevencija ir ankstyvoji patikra
Nors dalies rizikos veiksnių pakeisti negalime, sveikas gyvenimo būdas sumažina ligos tikimybę:
- Vengti alkoholio ir rūkymo
- Palaikyti normalų kūno svorį
- Reguliariai judėti
- Subalansuotai maitintis: daugiau daržovių, vaisių, mažiau riebių, perdirbtų maisto produktų
- Savalaikė hormoninės terapijos peržiūra su gydytoju
Lietuvoje ir daugelyje šalių vykdoma profilaktinė mamografijos programa moterims nuo 50 iki 69 metų. Rekomenduojama kas 2 metus atlikti mamogramą, o jaunesnėms moterims – reguliariai apžiūrėti ir apčiuopti krūtis, laiku pastebėti pokyčius.
Kada nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus bet kokius krūties ar spenelio pokyčius, dėl poodinio mazgo, odos ar išskyrų iš spenelio pokyčių – svarbu kuo greičiau konsultuotis su gydytoju. Ankstyvas ištyrimas padeda ne tik išgydyti, bet ir išvengti sunkių komplikacijų.
Išvada
Krūties vėžys – dažna, bet valdoma liga, kurios baigtį dažniausiai lemia ankstyva diagnostika ir šiuolaikinis gydymas. Svarbiausia – stebėti save, laikytis rekomenduojamų prevencijos gairių ir nedelsti pajutus galimus simptomus. Tik informuotas ir atsakingas požiūris gali užtikrinti geriausią kovos su šia liga rezultatą.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
