Kūno masės indeksas (KMI): kas tai ir kaip skaičiuoti

Kūno masės indeksas (KMI) – tai paprastas, tarp specialistų ir visuomenės plačiai naudojamas būdas įvertinti svorio ir ūgio santykį. Šis rodiklis dažnai pasitelkiamas nustatant, ar žmogaus kūno svoris yra normalus, per mažas, antsvorio ar nutukimo ribose. Nors KMI nėra vienintelis sveikatos vertinimo kriterijus, tačiau jis turi aiškią metodiką, lengvai apskaičiuojamas ir gali padėti laiku atkreipti dėmesį į galimą riziką sveikatai. Straipsnyje apžvelgsime, kas yra KMI, kaip jį teisingai apskaičiuoti, kaip interpretuoti jo reikšmes, kokie yra KMI ribotumai, kokius papildomus rodiklius verta žinoti ir kada verta kreiptis į gydytoją.

Kūno masės indeksas: kas tai?

Kūno masės indeksas (KMI, angl. Body Mass Index – BMI) – tai antropometrinis rodiklis, parodantis kūno masės (svorio) santykį su ūgiu. KMI buvo pasiūlytas XIX amžiuje matematikos mokslininko Adolphe Quetelet ir nuo tada tapo tarptautiniu standartu populiacijos sveikatos statistikoje.

KMI dažnai naudojamas pirminiam suaugusiųjų nutukimo ar antsvorio nustatymui. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) bei kitų sveikatos institucijų rekomendacijomis, KMI leidžia greitai įvertinti potencialią lėtinių ligų riziką, susijusią su svorio sutrikimais. Tačiau reikia pabrėžti, kad KMI vertės turi būti interpretuojamos pagal kontekstą ir kartu su kitais rodikliais, nes ne visais atvejais jos tiksliai atspindi žmogaus sveikatos būklę.

Kaip apskaičiuoti KMI?

KMI skaičiuojamas pagal standartinę matematinę formulę:

• KMI = Kūno svoris (kg) / (Ūgis (m))²

Svarbu, kad ūgis būtų išreikštas metrais ir kvadratu (t. y., pakeltas laipsniu ²).

KMI skaičiavimo pavyzdys

• Jei asmens svoris yra 70 kg, o ūgis – 1,75 m:
• KMI = 70 / (1,75 x 1,75) = 70 / 3,06 = 22,9

Remiantis skaičiavimu, KMI yra 22,9.

KMI skaičiuoklės ir matavimo tikslumas

Daugelis sveikatos portalų internete, ligoninės ir klinikos siūlo automatinę KMI skaičiuoklę. Tačiau tiksliam rezultatui būtina tiksliai žinoti savo ūgį ir svorį. Prieš skaičiuojant KMI rekomenduojama pasisverti ryte, nevalgius, tik su apatiniais drabužiais, ir išmatuoti ūgį basomis.

Kaip interpretuoti KMI reikšmes?

KMI kategorijos suaugusiems

Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos tarptautinės institucijos suaugusiųjų KMI cheminėse skalėse išskiria šias pagrindines kategorijas (skaičiai gali šiek tiek skirtis pagal šalis):

• Mažakūnis (nepakankamas svoris): KMI < 18,5
• Normalus kūno svoris: KMI 18,5–24,9
• Antsvoris: KMI 25–29,9
• Pirmo laipsnio nutukimas: KMI 30–34,9
• Antro laipsnio (sunkus) nutukimas: KMI 35–39,9
• Trečio laipsnio (labai sunkus) nutukimas: KMI ≥ 40

Pavyzdžiui, žmogus, kurio KMI yra 22,9, priklauso normalaus kūno svorio kategorijai, o jei KMI yra 31 – tai jau pirmo laipsnio nutukimo atvejis.

KMI interpretacija vaikams ir paaugliams

Kūdikiams, vaikams ir paaugliams KMI rodikliai vertinami kitaip nei suaugusiems, nes juos reikia palyginti su tų pačių amžiaus ir lyties vaikų referencinėmis lentelėmis (percentilėmis). Vaikų ir paauglių KMI padeda nustatyti, ar jų svoris ir ūgis atitinka vystymosi normas, tačiau aiškinimą turėtų atlikti gydytojas ar visuomenės sveikatos specialistas.

Kodėl KMI yra svarbus rodiklis?

Tyrimai rodo, kad tiek per mažas, tiek per didelis KMI susijęs su padidėjusia daugybės lėtinių ligų rizika. Žmonės, kurių KMI patenka į antsvorio ar nutukimo kategoriją, dažniau serga:

• širdies ir kraujagyslių ligomis (pvz., arterine hipertenzija, infarktu, insultu),
• cukriniu diabetu,
• tam tikromis vėžio formomis,
• kvėpavimo sutrikimais (pvz., miego apnėja),
• sąnarių, stuburo ligomis,
• medžiagų apykaitos sutrikimais.

Tuo tarpu nepakankamas svoris taip pat gali lemti sutrikusią imuninės sistemos veiklą, vitaminų ir mineralų trūkumą, osteoporozę, reprodukcines problemas, didina komplikacijų riziką operacijų metu.

KMI ribotumai ir kada jis gali klaidinti

Nors KMI yra naudingas ir greitas orientacinis rodiklis, svarbu suvokti jo ribotumą:

• Nevertina kūno sudėties. KMI neatsižvelgia į raumenų ir riebalų santykį, todėl sportuojantis žmogus su didesne raumenų mase gali būti priskirtas „antsvorio“ ar „nutukimo“ grupei, nors riebalų kiekis bus nedidelis.
• Nėra skirtas nėščioms moterims, pagyvenusiems žmonėms, vaikams. Šių grupių kūno sudėties ir svorio pokyčiai vertinami specialiais metodais.
• Nepadeda nustatyti riebalų pasiskirstymo. Pavyzdžiui, pilvo (abdominalinis) nutukimas kelia didesnę riziką nei riebalų perteklius ant šlaunų ar sėdmenų, tačiau KMI to nerodo.
• Gali neatspindėti paveldimumo, amžiaus, genetinių ar rasinių ypatumų.

Būtent dėl šių priežasčių gydytojai, interpretuodami KMI, dažnai rekomenduoja papildomai įvertinti juosmens apimtį, kūno riebalų procentą, raumenų masę, kitus sveikatos rodiklius.

Kiti svarbūs rodikliai šalia KMI

Nors KMI suteikia bendrą informaciją apie kūno svorio būklę, sveikatos specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į kitus rodiklius:

Juosmens apimtis

• Rodiklis svarbus dėl „vidinių“ riebalų (visceralinio nutukimo) – didelis juosmens perimetras siejamas su didesne širdies, kraujagyslių ir metabolinių ligų rizika.
• Vyrams rizika padidėja, kai juosmens apimtis viršija 94 cm, moterims – 80 cm.

Kūno riebalų procentas

• Nustatomas specialiais aparatais (bioimpedansinė analizė, odos raukšlių storio matavimas ir kt.).
• Didesnis negu rekomenduojama kūno riebalų procentas net ir esant „normaliam“ KMI gali signalizuoti padidėjusią ligų riziką.

Kūno sudėties analizė

• Padeda tiksliau įvertinti raumenų, kaulų, riebalų ir audinių santykį organizme.

Dažniausi klaidingi įsitikinimai apie KMI

Nemažai žmonių painioja KMI reikšmes arba remiasi mitais, kuriuos svarbu paneigti:

• KMI netinka pavieniam asmeniui? Tai dalinai teisinga – KMI tinka greitam populiacijos vertinimui. Individualiai vertinti reikia daugiau duomenų.
• Mažas KMI visada geriau? Ne – per mažas svoris gali būti toks pat žalingas, kaip ir per didelis.
• Raumeningas žmogus – automatiškai nutukęs pagal KMI? KMI gali pervertinti sportuojančiųjų „nutukimą“, tačiau papildomi tyrimai atskleidžia sveikatos būklę.
• KMI nustato idealų svorį? Ne visais atvejais – idealus svoris priklauso nuo daugelio veiksnių (amţiaus, lyties, kūno sudėjimo, genetikos ir kt.).

Kada verta kreiptis į gydytoją?

KMI gali būti pirmas signalas, kad reikalinga išsami sveikatos patikra. Kreipkitės į gydytoją jei:

• Jūsų KMI yra <18,5 (nepakankamas svoris) arba ≥25 (antsvoris, nutukimas);
• Jaučiate fizinį silpnumą, dusulį, diskomfortą, kraujospūdžio pokyčius;
• Greitai keičiasi kūno svoris;
• Jūsų šeimoje yra nutukimo, diabeto, širdies ligų atvejų;
• Norite keisti gyvenimo būdą, tačiau nesate tikri, kaip tai daryti saugiai ir efektyviai.

Gydytojas gali pasiūlyti papildomus tyrimus, konsultuoti dėl mitybos, fizinio aktyvumo, esant reikalui – nukreipti pas dietologą, endokrinologą ar kitus specialistus.

Kaip pagerinti KMI rodiklį?

Norint pasiekti ir palaikyti sveiką KMI, svarbu:

• Atsakingai laikytis subalansuotos, įvairios mitybos principų;
• Rinktis reguliarų, amžių ir sveikatą atitinkantį fizinį aktyvumą (bent 150 minučių moderuotos veiklos per savaitę);
• Sumažinti sočiųjų riebalų, cukraus, perdirbto maisto kiekį racione;
• Reguliariai stebėti kūno svorį ir kitus gyvybinius rodiklius;
• Kreiptis profesionalios pagalbos, jei nepavyksta išlaikyti normalaus svorio ar yra kitų sveikatos problemų.

Išvados

Kūno masės indeksas – tai paprastas ir greitas būdas įvertinti kūno svorio ir ūgio sąsają bei nustatyti potencialią sveikatos riziką. Vis dėlto, tai tik vienas iš daugelio sveikatos rodiklių, todėl jo interpretaciją reikėtų derinti su kitomis vertinimo priemonėmis ir sveikatos būkle. Tinkamas KMI palaikymas dažnai susijęs su sveika mityba, fiziniu aktyvumu, klaidinančių mitų vengimu ir, esant poreikiui, gydytojo konsultacija. Siekiant ilgalaikės sveikatos, svarbiausia – nuoseklus ir atsakingas požiūris į savo gyvenimo būdą bei sveikatos stebėseną.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.