Kūno vientisumo identiteto sutrikimas (angl. Body Integrity Identity Disorder, BIID) – reta, bet sudėtinga psichikos būklė, kai žmogus jaučia stiprų ir nuolatinį norą prarasti tam tikrą kūno dalį ar tapti neįgaliu, nors objektyviai nėra jokių medicininių indikacijų tokiam poreikiui. Šis sutrikimas dažnai sukelia didelį diskomfortą, nerimą, izoliaciją ir gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Suprasti BIID simptomus, priežastis, diagnostiką ir gydymo galimybes yra itin svarbu tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems bei sveikatos priežiūros specialistams.
Kas yra kūno vientisumo identiteto sutrikimas (BIID)?
BIID – lėtinis psichikos sutrikimas, kai asmuo nesijaučia „pilnas“ ar „teisingas“ būdamas su visomis savo kūno galūnėmis ar funkcijomis. Paprastai žmogus jaučia intensyvų nepasitenkinimą kokia nors sveika kūno dalimi (dažniausiai ranka, koja), trokšta amputacijos ar paralyžiaus. Šis poreikis dažniausiai atsiranda ankstyvoje vaikystėje ar paauglystėje ir išlieka daugelį metų, nesumažėja savaime.
Kuo BIID skiriasi nuo kitų psichikos sutrikimų?
BIID dažnai painiojamas su dismorfinio kūno sutrikimu (kūno dismorfoze), tačiau šie sutrikimai skiriasi. Dismorfinio kūno sutrikimo atveju žmogus jaučia nepasitenkinimą nekonkrečia kūno išvaizdos ar dalies proporcija dėl įsivaizduojamų ar minimaliai pastebimų defektų. BIID atveju asmuo nori būti neįgalus arba amputuoti visiškai sveiką kūno dalį, nes tik tada jaučiasi „autentiškas“ arba „teisingas“.
Galimos priežastys ir rizikos veiksniai
BIID priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios, tačiau galima įvardyti kelis galimus veiksnius, darančius įtaką šio sutrikimo išsivystymui:
- Neurologiniai veiksniai: Kai kurie tyrimai rodo, kad žmonių, turinčių BIID, smegenų struktūrose, atsakingose už kūno schemos suvokimą, gali būti pokyčių ar sutrikimų.
- Psichologiniai aspektai: Ankstyvoje vaikystėje patirta trauma, sudėtingi santykiai, išgyvenimai ar neigiami potyriai gali turėti įtakos sutrikimui vystytis.
- Socialiniai veiksniai: Tam tikras BIID turinčių asmenų elgesys pastebimas dar vaikystėje arba paauglystėje, ypač žaidžiant žaidimus, kuriuose imituojama negalia.
- Genetinis polinkis: Nėra stiprių įrodymų apie aiškų paveldimumą, tačiau kai kurie atvejai rodo galimą šeiminį polinkį.
BIID simptomai – ką svarbu žinoti?
BIID simptomai dažniausiai unikalūs ir labai specifiniai. Svarbu pabrėžti, kad šie simptomai nėra tiesioginė fizinės sveikatos problema, o susiję su suvokimu ir psichologiniu nepasitenkinimu.
Pagrindiniai BIID simptomai
- Intensyvus noras amputuoti ar paralyžiuoti tam tikrą kūno dalį: Asmuo stipriai jaučia, kad tam tikra galūnė „nepriklauso“ jam arba ji yra „svetima“ (pvz., nori, kad koja ar ranka būtų amputuota).
- Poreikis tapti neįgaliu: BIID apima ir kitus neįgalumo norus, pavyzdžiui, norą būti paralyžiuotam, nesivaikščioti, sėdėti vežimėlyje.
- Nuolatinis nepasitenkinimas ar diskomfortas: Asmuo gali nuolat jausti stiprų psichologinį diskomfortą, kol neatitinka norimo neįgalumo būklės.
- Savęs žalojimas: Kai kurie žmonės bando patys padaryti save neįgaliais ar žaloti kūną, jei nesulaukia medicininės pagalbos.
- Slėpimas ir gėda: Žmonės su BIID dažnai slepia savo norus, jaučia gėdą, baimę būti nesuprastiems ar atstumtiems.
- Kiti psichikos sutrikimai: Žmonėms su BIID dažniau būdingas depresijos, nerimo, socialinės izoliacijos rizika.
Papildomi požymiai
- Žaidimai ar elgesys: Vaikystėje BIID sergantieji dažnai žaisdavo „apsimetę“ neįgaliais, naudodavo ramentus ar vežimėlį be būtinybės, slėpdavo tam tikrą kūno dalį.
- Obsesinis mąstymas apie neįgalumą: Gali būti nuolatinis domėjimasis amputacijomis, neįgaliųjų gyvenimu ar asmeniniais patyrimais.
Diagnozė: kaip nustatomas BIID?
Kūno vientisumo identiteto sutrikimas yra reta diagnostiškai sudėtinga būklė. Jį diagnozuoja psichikos sveikatos specialistai, remdamiesi kliniškai reikšmingais požymiais ir žmonių išsakytais jausmais bei elgesio modeliais.
Diagnozavimo procesas
- Išsamus pokalbis: Psichiatras ar psichologas gilinasi į simptomus, jų trukmę, intensyvumą, kilmę, vaikystės prisiminimus, gyvenimo įvykius.
- Kitų sutrikimų atmetimas: Būtina atmesti kitas galimas psichikos sveikatos būkles – pavyzdžiui, šizofreniją, kūno dismorfinį sutrikimą, somatofominį sutrikimą.
- Neurologinė apžiūra: Kartais atliekami neurologiniai tyrimai, siekiant atmesti organines priežastis (pvz., insultą, navikus ar kitas neurologines ligas).
- Stebėjimas laikui bėgant: Vertinama, ar simptomai ilgalaikiai ir pastovūs – tai padeda atskirti BIID nuo kitų trumpalaikių ar su trauma susijusių elgesio pokyčių.
Diagnostiką apsunkina retumas ir mažas visuomenės bei gydytojų informuotumas apie šią būklę. Svarbu suprasti, kad BIID nėra tiesiog noras išsiskirti ar siekis gauti socialinę paramą – tai giliai įsišaknijęs sutrikimas, kylantis iš tikro psichologinio diskomforto.
Gydymas: šiuolaikinės galimybės
BIID gydymas yra itin sudėtingas ir dažnai kelia etinius bei medicininius iššūkius. Nėra vieno universalaus gydymo metodo, kuris būtų veiksmingas visiems pacientams. Dauguma gydytojų ir visuomenė pabrėžia, kad BIID turi būti gydomas psichologiniais, o ne chirurginiais būdais, tačiau kai kurie atvejai rodo, kad ir chirurginės intervencijos gali laikinai palengvinti simptomus. Svarbu pabrėžti, kad bet kokia chirurginė intervencija yra kontroversiška ir reikalauja daug etinių diskusijų.
Psichoterapija ir psichologinė pagalba
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Nors nėra daug sisteminių tyrimų, ar KET padeda BIID, šis metodas gali padėti valdyti susijusį nerimą, depresiją, išmokyti naujų reakcijų į obsesines mintis.
- Psichodinaminė terapija: Giluminė terapija, siekianti atskleisti pirmines vidines konflikto priežastis ir emocijas, gali būti naudinga kai kuriems pacientams.
- Palaikomoji terapija: Reguliarūs pokalbiai su specialistais gali suteikti emocinės paramos, padėti išvengti savęs žalojimo ir socialinės izoliacijos.
Vis dar trūksta ilgalaikių tyrimų apie BIID sergančių pacientų psichoterapijos veiksmingumą, todėl kiekvienu atveju parenkamas individualus pagalbos planas.
Vaistų terapija
- Antidepresantai ar anksiolitikai: Skiriami esant gretutinei depresijai ar stipriam nerimui, tačiau jie nepanaikina esminio BIID simptomų.
- Antipsichotikai: Retai naudojami, nebent yra ryškių psichotinių požymių arba kiti psichikos sutrikimai.
Vaistai dažniausiai naudojami tik kaip pagalbinė priemonė kitų būsenų gydymui, bet ne kaip pagrindinė BIID terapija.
Chirurginė intervencija – daug diskusijų sukeliantis klausimas
Medicinos bendruomenė paprastai nepritaria sveikų galūnių amputacijai ar kitam fiziniam neįgalumo sukėlimui tiems, kurie serga BIID, kadangi tai prieštarauja hipokrato priesaikai – „nekenk“. Visgi kai kuriuose šaltiniuose aprašyti atvejai, kai atlikus pageidaujamą amputaciją žmogus jaučia palengvėjimą, sumažėja savižalos rizika ir pagerėja psichologinė būklė. Šis gydymo būdas vis dar vertinamas itin kontroversiškai, laikomas negrįžtamu, todėl priimamas tik labai retais, išimtinais atvejais, kai būna išbandytos visos kitos galimos intervencijos ir griežtai vadovaujantis etiniais principais.
Būtina įspėti: jokiu būdu nerekomenduojama bandyti savarankiškų veiksmų, savęs žalojimo ar neprofesionalios pagalbos, nes tai gali baigtis sunkiomis komplikacijomis ar net gyvybei pavojingomis situacijomis. Visais atvejais reikėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.
Komplikacijos ir galimi pavojai
Negydomas BIID gali lemti rimtas psichologines ir fizines komplikacijas:
- Sunkios depresijos ar suicidio rizika: Dėl nuolatinio diskomforto ir nevilties jausmo kai kurie pacientai gali imtis savižalos arba bandyti savarankiškai „pašalinti“ kūno dalį.
- Socialinė izoliacija: Dėl nesupratimo, gėdos ar stigmų, BIID sergantys asmenys dažnai atsiskiria nuo šeimos, draugų, visuomenės.
- Fizinė žala: Bandydami patenkinti savo norus be profesionalios pagalbos, žmonės gali rimtai susižaloti, sukelti gyvybei pavojingus infekcijų ar kraujavimo atvejus.
- Žema gyvenimo kokybė: Daugeliui BIID sergančiųjų būdingi sunkumai darbe, santykiuose, kasdienėje veikloje.
Mitai ir stigmos: ką svarbu žinoti?
BIID dažnai apipina mitai ir socialinė stigma. Dažnai manoma, kad tai – tiesiog dėmesio siekimas, ekscentriškumas ar „mados reikalas“. Tokie įsitikinimai yra klaidingi. BIID – tikras, nors ir retai pasitaikantis psichikos sutrikimas, sukeliantis stiprų vidinį skausmą ir kančią. Kuo daugiau kalbame apie šį sutrikimą, tuo labiau mažiname stigmą ir skatiname žmones ieškoti tinkamos pagalbos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kiekvienas, jaučiantis pastovų, nepaaiškinamą norą amputuoti ar pakenkti savo kūno daliai, turėtų kuo skubiau kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Labai svarbu nevengti pagalbos ir nebandyti savarankiškai spręsti problemos. Taip pat svarbu pasikalbėti su artimaisiais, kurie gali suteikti emocinį palaikymą.
Profilaktika ir pagalba artimiesiems
BIID prevencija kol kas nėra įmanoma, nes tikslios priežastys nežinomos. Tačiau artimieji gali prisidėti prie žmogaus savijautos gerinimo:
- Skatinti ieškoti profesionalios pagalbos;
- Nerodyti pasmerkimų, stengtis suprasti jo išgyvenimus;
- Palaikyti atvirą dialogą, išklausyti be vertinimo;
- Padėti rasti informacijos apie grupes, kur renkasi BIID sergantys žmonės (t. y. savitarpio pagalbos organizacijas);
- Skatinti pasitikėjimą specialistais ir siekti ilgalaikio psichologinio palaikymo.
Santrauka
Kūno vientisumo identiteto sutrikimas yra reta, bet labai rimta psichikos būklė, kurią lydi nuolatinis noras tapti neįgaliu ar amputuoti sveiką kūno dalį. BIID simptomai nėra laikini ar siejami su dėmesio troškimu – tai giliai įsišakniję vidiniai konfliktai, kuriems reikalinga profesionali pagalba. Ankstyva diagnostika, psichologinė pagalba, artimųjų palaikymas gali ženkliai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę ir padėti išvengti sunkių komplikacijų. Svarbiausia – šio sutrikimo neslėpti, vengti savidiagnostikos ir kreiptis į specialistus.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
