Lūžęs riešas – viena dažniausių rankos kaulų traumų, ypač paslydus, nukritus ar patyrus kitokį smūgį. Kadangi riešo lūžiai dažniausiai nutinka aktyvaus gyvenimo būdo žmonėms, vaikams, vyresnio amžiaus suaugusiesiems bei sportuojantiesiems, šios traumos atpažinimas, gydymas ir žinojimas, kiek trunka gijimas, yra itin svarbus greitam grįžimui prie įprastos veiklos. Straipsnyje paaiškinsime, kokie yra lūžusio riešo simptomai, kokio gijimo galima tikėtis, nuo ko priklauso gydymo sėkmė ir kaip sumažinti ilgalaikių komplikacijų tikimybę.
Kas yra riešo lūžis?
Riešo lūžis – tai vieno ar kelių riešo srities kaulų (dažniausiai stipinkaulio, bet gali būti ir alkūnkaulio, riešakaulių) lūžis. Dažniausiai pasitaiko distalinio stipinkaulio lūžis, kai kaulo lūžimas įvyksta ties susijungimu su riešu. Lūžio sunkumas ir gilių audinių pažeidimo mastas priklauso nuo traumos stiprumo, smūgio krypties, žmogaus amžiaus, kaulų tankumo ir bendros sveikatos.
Dažniausios priežastys
- Kritimas ant ištiestos rankos – dažniausias riešo lūžių mechanizmas, ypač žiemą, kai slidu.
- Sportinės traumos – kontaktiniai ar ekstremalūs sportai didina kaulų lūžių riziką.
- Eismo įvykiai – sužalojimų metu gali lūžti ne tik riešas, bet ir kitos rankos dalys.
- Sumažėjusi kaulų masė (osteoporozė) – vyresniems žmonėms ar moterims po menopauzės lūžiai gali atsirasti net dėl nestiprių traumų.
Lūžusio riešo simptomai
Lūžus riešui, simptomai dažnai būna akivaizdūs, bet kai kuriais atvejais jie gali būti klaidinantys ir priminti sumušimą ar raiščių patempimą. Todėl svarbu neatmesti lūžio tikimybės net esant minimaliam skausmui, ypač po krintant ar susitrenkus riešą. Simptomai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo lūžio tipo ir sunkumo.
- Aštrus, stiprus skausmas – ypač liečiant ar judinant ranką.
- Patinimas ir kraujosruvos – pažeidimo vietoje matomas tinimas, spalvos pakitimas.
- Netaisyklinga rankos forma – kartais riešas atrodo „nedeformuotas“.
- Judesio apribojimas – neįmanoma pajudinti ar ištiesti riešo ar pirštų dėl skausmo.
- Spragsėjimo ar traškesio garsas traumos momentu.
- Padidintas jautrumas, tirpimas – kartais gali būti juntamas dilgčiojimas dėl pažeistų nervų ar kraujagyslių.
Kada įtarti riešo lūžį?
- Po stiprios traumos, kai atsiranda skausmas ir patinimas rieše.
- Jei judesiai labai riboti arba neįmanomi.
- Pastebėta aiški deformacija ar net natūralios riešo linijos praradimas.
- Skausmas stiprėja nepaisant įprastų priemonių (šaltis, imobilizacija, analgetikai).
Diagnozė ir tyrimai
Nors simptomai gali būti labai būdingi, galutinę diagnozę visada nustato gydytojas, atlikęs reikiamus radiologinius tyrimus. Svarbu kuo greičiau kreiptis į skubiosios pagalbos skyrių ar traumatologą, ypač jei yra stiprus skausmas, deformacija, kraujavimas ar užčiuopiami kaulo fragmentai po oda.
- Rentgeno nuotrauka (radiograma) – pagrindinis tyrimas, kuris padeda įvertinti lūžio tipą, padėtį, ar reikalinga chirurginė intervencija.
- Kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – atliekama sudėtingesniais atvejais, jei įtariama daugiau struktūrų pažeidimo, sudėtinga lūžimo linija ar įtariama delnakaulių/riešakaulių trauma.
- Fizinė apžiūra – įvertinamas kraujotakos, jautrumo, judesių išsaugojimas, patikrinamas gretimų audinių pažeidimas.
Lūžusio riešo gydymas
Pirmosios pagalbos principai
- Imobilizavimas – riešą būtina stabilizuoti tvarsčiu, įtvaru ar tvirtu audiniu (nenustačius lūžio tipo, netaisyklingai jo „nenustatinėti“).
- Šaltis – 10–20 minučių uždedamas ledas, siekiant sumažinti patinimą ir skausmą.
- Galūnės laikymas aukščiau širdies lygio – padeda mažinti tinimą.
- Nerekomenduojama vartoti stiprių analgetikų iki apžiūros, nes jie gali užmaskuoti svarbius simptomus.
Gydymo būdai
Galutinis gydymo planas priklauso nuo lūžio sudėtingumo, kaulo fragmentų padėties, paciento amžiaus, užsiėmimo, gretutinių ligų.
- Konservatyvus gydymas – dažniausiai taikomas, kai lūžis be poslinkio arba lengvas poslinkis. Skiriamas tinko ar sintetinės medžiagos įtvaras 4–8 savaitėms, kol sugyja kaulas.
- Chirurginis gydymas – būtinas, kai kaulo galai smarkiai pasislinkę, lūžis sąnarinis, daugybinis arba atviras. Naudojamos metalinės plokštelės, varžtai ar laidai. Tokiu atveju dažniausiai tenka taikyti reabilitaciją, nuolatinę gydytojo priežiūrą.
- Reabilitacija – labai svarbi gijimo fazei, padeda atkurti jėgą, judrumą, koordinaciją. Apima kineziterapiją, specialius pratimus, fizioterapiją.
Gijimo laikas: ko tikėtis?
Kaulo gijimo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių – amžiaus, lūžio pobūdžio, kitų sveikatos būklių (ypač veikia osteoporozė, rūkymas, lėtinės ligos). Vidutiniškai vaikams riešas sugyja per 3–5 savaites, o suaugusiesiems – per 6–8 savaites, tačiau visiškam funkcijos atstatymui kartais prireikia iki kelių mėnesių ar net metų. Gydymui baigiantis svarbiausia laikytis gydytojo nurodymų, nes per ankstyvas aktyvus judėjimas gali nulemti pakartotinius sužeidimus ar ilgalaikes komplikacijas.
Gijimo etapų seka
- 1–2 savaitės – ryškus patinimas ir skausmas mažėja, kaulas tvirtėja tinko ar įtvaro fiksacijoje.
- 2–6 savaitės – kaulas aktyviai gyja, tačiau judesiai dar dažnai apriboti, skausmas – tik judinant ranką.
- 6–12 savaitės – prasideda aktyvi reabilitacija, judesiai stiprėja, mažėja nelankstumas. Kai kuriems pacientams grįžta visiškas rankos funkcionalumas.
- 3–6 mėnesiai ir daugiau – galimas nežymus sustingimas, reikalaujantis papildomų pratimų, ypatingai jei buvo chirurginė intervencija.
Galimos komplikacijos
Nors lūžusio riešo gydymo prognozė dažniausiai gera, kartais pasitaiko komplikacijų, ypač jei lūžis buvo sudėtingas arba vėlai pradėtas gydymas.
- Sąnarių sustingimas ir judesių ribotumas – viena dažniausių pasekmių, dažnai susijusi su netinkama reabilitacija.
- Skausmas ar nestabilumas – dėl netaisyklingai sugijusio kaulo ar kremzlių pažeidimo.
- Potrauminis artritas – gali atsirasti po sąnarinių lūžių, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
- Nervo pažeidimai – pasireiškia nuolatiniu tirpimu, judesio stoka ar silpnumu.
- Kraujotakos sutrikimai – gali sukelti audinių nekrozę ar ilgalaikį tinimą.
- Kompleksinis regioninis skausmo sindromas (reta, bet sunki komplikacija, pasireiškia ilgai trunkančiu stipriu skausmu, jautrumu, odos spalvos pokyčiais).
Prevencija ir profilaktika
Siekiant išvengti riešo lūžių, svarbu rūpintis kaulų stiprumu bei laikytis saugumo taisyklių:
- Naudoti apsaugas sportuojant (riešų įtvarai riedutininkams, slidininkams, dviratininkams).
- Nuolat stiprinti kaulus per subalansuotą mitybą (gausią kalcio, vitamino D), fizinį aktyvumą.
- Vengti kritimų: neavėti slidžių batų, šalinti namų aplinkos kliūtis.
- Gydyti ir kontroliuoti osteoporozę.
- Konsultuotis su gydytoju reguliariai, ypač vyresnio amžiaus ar turint lėtinių sveikatos sutrikimų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Jei po traumos nedelsiant atsirado stiprus skausmas, patinimas, deformacija ar negalima pajudinti riešo/pirštų.
- Atsirado stipresnis kraujavimas, tirpimas ar odos spalvos pakitimas.
- Skausmas nepraeina ar stiprėja per kelias valandas/dienas nuo traumos nepaisant imobilizavimo ir šalčio.
- Po gydymo pasireiškia nauji simptomai (stiprus sąnario sustingimas, nuolatinis skausmas ar judesių netekimas).
Dažniausi mitai apie riešo lūžius
- Lūžusiam riešui visada reikės operacijos – iš tiesų dauguma lūžių gydomi nesudėtingais būdais, tinkuojant ar imobilizuojant.
- Negalima judinti rankos gijimo metu – kai kurios mankštos, gydytojo paskirtos reabilitacijos metu, padeda išvengti ilgalaikių judesių apribojimų.
- Kaulas sugyja per savaitę dvi – pilnas funkcinis riešo atstatymas gali užtrukti ženkliai ilgiau, nei tik sugijęs kaulas. Kantrybė ir reabilitacija – svarbūs.
- Skausmas praeis savaime, tad gydytojo nereikia – atminkite, kad nepripažinus ar neteisingai gydant lūžį, rizikuojama ilgalaikėmis komplikacijomis.
Apibendrinimas
Lūžęs riešas – dažna, tačiau rimta trauma, reikalaujanti atidaus įvertinimo ir tinkamo gydymo. Svarbiausia – laiku atpažinti simptomus, nevengti kreiptis į medikus bei laikytis paskirto gydymo ir reabilitacijos plano. Tinkamai prižiūrimas lūžęs riešas dažniausiai gerai sugyja be pasekmių, tačiau atminkite, kad kiekviena situacija unikali, todėl visada svarbu pasitarti su specialistu. Straipsnyje pateikta informacija skirta tik informaciniams tikslams ir negali atstoti gydytojo konsultacijos.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
