Alzheimerio liga laikoma viena didžiausių mūsų laikų sveikatos problemų – tai lėtai progresuojanti neurodegeneracinė liga, sukelianti atminties, mąstymo ir kasdienio gyvenimo įgūdžių silpnėjimą. Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė žinios apie naujus vaistus nuo Alzheimerio, kurie žada sustabdyti ar bent pristabdyti ligos eigą. Tačiau ar šie nauji vaistai yra ilgai laukto proveržio ženklas, ar visgi jų veiksmingumas ir saugumas kelia pagrįstų abejonių?
Kas yra Alzheimerio liga ir kodėl ją sunku gydyti?
Alzheimerio liga – tai dažniausia demencijos rūšis, kuria dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės. Ši liga pasižymi laipsnišku smegenų ląstelių nykimu, dėl to prarandama atmintis, prastėja elgesys, sutrinka orientacija ir gebėjimas savarankiškai gyventi. Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kas sukelia Alzheimerį, tačiau manoma, kad tam įtakos turi beta-amiloido baltymo sankaupos, nervų lastelių uždegimas ir kiti sudėtingi procesai smegenyse.
Iki šiol daugelis vaistų, skirtų Alzheimerio ligai, buvo tik simptominiai – jie trumpam pagerindavo paciento savijautą, tačiau nebuvo pajėgūs sustabdyti ligos progresavimo. Todėl naujienos apie inovatyvius, su pačiais ligos mechanizmais kovojančius vaistus, sukėlė didelį susidomėjimą medicinos bendruomenėje ir visuomenėje.
Nauji vaistai – kokie jie ir kaip veikia?
Antikūnų terapija: aducanumabas, lekanemabas ir donanemabas
Pastarųjų metų ryškiausias proveržis – vadinama „monokloninių antikūnų“ terapija. Šie vaistai (aducanumabas, lekanemabas, donanemabas) buvo specialiai sukurti atakuoti ir pašalinti iš smegenų beta-amiloido baltymo sankaupas. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad šio baltymo klasteriai susikaupia Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenyse ir laikomi vienu iš pagrindinių ligos progresavimo veiksnių.
Pavyzdžiui, aducanumabas (patvirtintas JAV 2021 m.) ir vėlesni terapijos variantai veikia tikslingai prisijungdami prie amiloido sankaupų ir padėdami imuninėms sistemos ląstelėms jas pašalinti. Dalis klinikinių tyrimų parodė, kad beta-amiloido mažėjimas smegenyse gali būti susijęs su lėtesniu kognityvinių funkcijų blogėjimu, tačiau tokie rezultatų skirtumai išlieka santykinai nežymūs bei nevienareikšmiai.
Kiti terapiniai būdai
Be antikūnų, mokslininkai ieško ir naujų vaistų, veikiančių tau baltymų ar kitų neurodegeneracijos procesų. Deja, daugelis pastaraisiais metais išmėgintų medžiagų, tokių kaip įvairūs fermentų inhibitoriai ar uždegimą malšinantys vaistai, kol kas netapo proveržiu, nes nesugebėjo reikšmingai sulėtinti ligos arba jų šalutinis poveikis buvo per didelis.
Ką rodo tyrimai apie naujų vaistų veiksmingumą?
Nors naujųjų vaistų nuo Alzheimerio tyrimų duomenys atrodo viltingi, reikia pabrėžti, kad dauguma jų parodė tik nedidelį (statistiškai reikšmingą, bet kliniškai gana menką) kognityvinių funkcijų sulėtėjimo poveikį. Pavyzdžiui, lekanemabas tyrimuose pacientams, kurie vartojo vaistą, ligos progresavimas per 18 mėnesių sumažėjo maždaug 27% – tai, nors ir pozityvu, dažnai reikšmingai nepakeičia kasdienio gyvenimo kokybės laipsnio.
Taip pat svarbu – daugelis tyrimų atlikti su pacientais ankstyvosiose, lengvosos stadijos Alzheimerio formose. Tai reiškia, kad sergantieji vėlyvu Alzheimeriu naujųjų vaistų veiksmingumo gali nepatirti, o šalutinio poveikio rizika išlieka.
Nauji vaistai: ar daugiau naudos, ar rizikos?
Kokie galimi šalutiniai poveikiai?
Kai kurie antikūnai buvo susieti su šalutiniu poveikiu, žinomu kaip ARIA (angl. Amyloid-Related Imaging Abnormalities) – t. y. galvos smegenų kraujavimas ar tinimas, kurį tyrimuose užfiksuota iki 40 % pacientų, nors sunkūs atvejai reti. Klinikinėje praktikoje būtina nuolat stebėti pacientus, atliekant reguliarų neurologinį vertinimą ir galvos MRT tyrimus, kad laiku pastebėtų potencialiai pavojingas komplikacijas.
Taip pat kai kurie pacientai gali patirti galvos skausmą, pykinimą, dezorientaciją ar alerginių reakcijų. Atsižvelgiant į tai, kad Alzheimerio liga dažnai serga vyresnio amžiaus ir kitomis ligomis kamuojami žmonės, kyla klausimas – ar tokios galimos papildomos sveikatos problemos nėra didesnės už menką teigiamą efektą?
Kokybė gyvenime ir etiniai klausimai
Nors naujieji vaistai gali sulėtinti ligos progresavimą ankstyvose stadijose, sunku įvertinti, kokį realų gyvenimo kokybės pokytį jie suteikia pacientui ir jo šeimai. Svarbus ir finansinis aspektas: nauji gydymo būdai itin brangūs, o ilgalaikis jų poveikis ir išlaidos dar nėra iki galo aiškūs. Šeimos bei patys sergantieji turi gerai apsvarstyti galimą naudą ir rizikas, gauti išsamią gydytojo konsultaciją ir atsižvelgti į individualią situaciją.
Patarimai ir rekomendacijos sergantiems bei jų artimiesiems
- Konsultuokitės su geriatru arba neurologu: tik gydytojas gali įvertinti, ar nauji vaistai jums tinkami, atsižvelgiant į Alzheimerio stadiją, bendrą būklę ir kitus sveikatos niuansus.
- Nepalikite visko vaistams: moksliniai tyrimai rodo, kad įvairiapusė priežiūra – protinės veiklos stimuliacija, užsiėmimai, fizinis aktyvumas, socializacija, subalansuota mityba – gali būti labai svarbūs ligos eigai sulėtinti ar geresnei savijautai palaikyti.
- Nepasitikėkite stebuklingu poveikiu: šiuo metu nėra vaistų, galinčių visiškai išgydyti Alzheimerio ligą – nauji vaistai veikia tik ankstyvose stadijose ir jų teigiamas poveikis yra santykinai ribotas.
- Būkite kritiški mitams: internete ir socialiniuose tinkluose gausu nepagrįstų žinučių apie stebuklingus gydymus, žolinius ar alternatyvius vaistus – dauguma jų neturi mokslinio pagrindo ir gali būti netgi pavojingi.
- Stebėkite šalutinį poveikį: gydymo pradžioje būtina pranešti gydytojui apie bet kokius neįprastus pojūčius ar sveikatos pokyčius.
Išvados: proveržis, bet dar ne galutinis atsakymas
Naujieji vaistai nuo Alzheimerio žymi rimtą mokslo žingsnį į priekį – jie gali sulėtinti kai kuriuos ligos procesus ir pasiūlyti naują viltį pacientams. Tačiau būtina suprasti, kad efektyvumas vis dar ribotas, o galimos rizikos reikalauja atsargaus vertinimo. Kol kas vien vaistai nėra stebuklingas sprendimas – geriausią rezultatą pasieksite derindami naujausias gydymo priemones su kompleksine priežiūra ir artimųjų palaikymu.
Tik nuoseklus mokslinis progresas ir griežta klinikinė priežiūra leis tikėtis, kad ateityje proveržis taps visų sergančiųjų realybe, o Alzheimerio liga – valdoma, nebe tragiška diagnozė.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
