Nugaros patempimai ir raiščių pažeidimai yra vienos dažniausių nugaros skausmo priežasčių, kurios pasitaiko visose amžiaus grupėse. Šie sužeidimai dažniausiai kyla dėl per didelio fizinio krūvio, netinkamos judesių technikos ar nelaimingų atsitikimų. Nors dauguma nugaros patempimų ir raiščių pažeidimų nėra gyvybei pavojingi, jie gali gerokai pabloginti gyvenimo kokybę bei apriboti kasdienį aktyvumą. Suprasti, kaip atpažinti šias traumas, kaip jas gydyti ir kokių priemonių imtis siekiant jų išvengti, yra svarbu kiekvienam, norinčiam išsaugoti sveiką nugarą tiek darbe, tiek laisvalaikiu.
Kas yra nugaros patempimai ir raiščių pažeidimai?
Nugaros patempimai (minkštųjų audinių patempimai) – tai raumenų ar sausgyslių (audiniai, jungiantys raumenis prie kaulų) pertempimas, pertempimas arba įplyšimas. Raiščių pažeidimai arba patempimai (angl. sprain) – tai būklė, kai pažeidžiami raiščiai, kurie jungia du kaulus ir stabilizuoja stuburą. Abu šie pažeidimai dažniausiai įvyksta staigaus arba netaisyklingo judesio metu, tačiau gali išsivystyti ir palaipsniui, dėl ilgalaikio perkrovimo ar netinkamų įpročių.
Pagrindinis skirtumas tarp raumenų patempimo ir raiščių pažeidimo – pažeistas audinis: raumenys ir sausgyslės arba raiščiai. Tačiau abiejų tipų sužeidimai dažnai pasireiškia labai panašiai ir reikalauja panašaus dėmesio, ypač pirmosiomis dienomis po traumos.
Priežastys
Dažniausi rizikos veiksniai
- Staigūs, stiprūs, neįprasti judesiai (pvz., pakėlimo iš jėgos, staigus pasisukimas)
- Netaisyklinga kėlimo technika ir per sunkus daiktų kėlimas
- Sporto ar fizinės veiklos traumos
- Kritimai, smūgiai ar slystelėjimai
- Pernelyg intensyvus ar ilgas fizinis darbas
- Prasta fizinė forma, silpni nugaros raumenys
- Bloga laikysena, nuolatinis sėdėjimas ar stovėjimas
- Staigus judėjimo režimo pasikeitimas, per greitas sporto apkrovų didinimas
- Vyresnis amžius, kai audiniai tampa mažiau elastingi
Simptomai
Nugaros patempimai ir raiščių pažeidimai dažniausiai sukelia šiuos požymius:
- Staigus arba palaipsniui stiprėjantis nugaros skausmas
- Skausmas, paaštrėjantis judant, lenkiantis ar keliant daiktus
- Raumenų įtampa, stingimas ar mėšlungis
- Patinimas, rečiau – paraudimas ar sumušimas pažeistoje vietoje
- Judesio ribotumas, sunkumas išsitiesti ar pasilenkti
- Jautrumas ar skausmas liečiant, spaudžiant pažeistą vietą
Rimtesnių sužeidimų atveju gali atsirasti stiprus patinimas, kraujosruvos ar judesių neįmanomumas, tačiau iš esmės šie pažeidimai retai kelia grėsmę gyvybei.
Diagnostika
Tinkama diagnostika padeda atskirti paprastą nugaros patempimą ar raiščių pažeidimą nuo rimtesnių stuburo traumų ar neurologinių pažeidimų. Daugeliu atvejų diagnozė nustatoma remiantis išsamia paciento apklausa bei fiziniu ištyrimu. Gydytojas vertina:
- Skausmo pobūdį, trukmę, atsiradimo aplinkybes
- Pažeistos vietos jautrumą, patinimą
- Nugaros judesių amplitudę ir funkciją
Papildomi tyrimai dažniausiai nereikalingi, jei nėra neurologinių pažeidimo požymių (pavyzdžiui, tirpimo, silpnumo, paralyžiaus, sutrikusio šlapinimosi ar tuštinimosi). Tačiau esant stipriems simptomams ar įtariant sudėtingesnius sužalojimus, gali būti atliekami:
- Rentgenograma – padeda atmesti kaulų lūžius ar rimtesnius stuburo struktūros pakitimus
- MRT (magnetinio rezonanso tomografija) arba KT (kompiuterinė tomografija) – leidžia įvertinti minkštųjų audinių (raumenų, raiščių, diskų) pokyčius
Kaip nurodo Mayo Clinic ir kiti autoritetingi šaltiniai, svarbiausia nelikti be dėmesio rimtiems ar užsitęsusiems, progresuojantiems simptomams.
Gydymas
Pirmosios pagalbos principai (RICE metodika)
- Pailsinti (angl. Rest) – sumažinti fizinį aktyvumą, vengti skausmą keliančių judesių
- Ledo kompresas (Ice) – 10–20 minučių šaltas kompresas kelis kartus per dieną mažina tinimą ir skausmą
- Spaudimas (Compression) – lengva elastinė tvarstis ar įtvaras, jei reikia
- Kėlimo pozicija (Elevation) – nors nugarai pritaikyti sunkiau, rekomenduojama ilsėtis patogioje, skausmo nemažinančioje padėtyje
Skausmo malšinimas
Lengvam ar vidutiniam skausmui numalšinti gali būti rekomenduojami nereceptiniai vaistai nuo skausmo, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis (acetaminofenas). Prieš vartojant bet kokius vaistus, svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei vartojamos ir kitos gydymo priemonės.
Aktyvumo ir reabilitacijos svarba
Ilgalaikis gulėjimas lovoje nėra rekomenduojamas, nes stabdo gijimą ir gali silpninti raumenis. Kaip pabrėžia Healthline, grįžti prie kasdienio aktyvumo reikėtų kuo greičiau, tačiau atsižvelgiant į skausmo lygį ir savijautą. Praėjus ūmiam etapui, fizioterapija – specialūs tempimo ir stiprinimo pratimai – gali padėti greičiau grįžti į įprastą gyvenimą ir sumažinti pakartotinės traumos riziką. Pratimų planą geriausiai sudaro kineziterapeutas.
Pagalbinės priemonės
- Kineziterapeutų ar reabilitacijos specialistų konsultacijos
- Trumpalaikis ortopedinių įtvarų, diržų ar juostų naudojimas
- Raumenų atpalaidavimo priemonės (masažai, šilumos terapija – po kelių dienų nuo traumos)
Pilnavertę reabilitaciją svarbu pradėti kuo anksčiau, išvengiant per didelio pasyvaus poilsio ir judesių vengimo.
Kada reikalinga papildoma medicininė pagalba?
- Skausmas nepraeina ar stiprėja per 1–2 savaites, trukdo vaikščioti ar miegoti
- Atsiranda rankų ar kojų silpnumas, tirpimas, dilgčiojimas
- Pakyla temperatūra, atsiranda bendras silpnumas
- Sunkumai kontroliuojant šlapinimąsi ar tuštinimąsi
- Skausmą sukėlė stiprus kritimas, avarija ar kitas rimtas incidentas
Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti rimtesnio stuburo, nervų ar vidaus organų pažeidimo požymiai.
Komplikacijos
Nors dauguma nugaros patempimų ir raiščių pažeidimų sugyja per kelias savaites be rimtesnių pasekmių, yra rizika susidurti su įvairiomis komplikacijomis:
- Lėtinis nugaros skausmas
- Pasikartojantys pažeidimai ir nugaros „nestabilumas“
- Fizinio aktyvumo sumažėjimas, dėl kurio silpnėja raumenys
- Sutrikdytas darbo ar kasdienės veiklos atlikimas
- Gretutinių nervų pažeidimų rizika (rečiau)
Todėl svarbu tinkamai gydyti net ir paprastus nugaros pažeidimus, klausyti gydytojo ir reabilitacijos specialistų rekomendacijų.
Profilaktika
Nugaros patempimų ir raiščių pažeidimų prevencija prasideda nuo kasdienių įpročių keitimo ir sąmoningo požiūrio į savo kūną. Štai keli pagrindiniai patarimai, pagrįsti Mayo Clinic, Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų šaltinių rekomendacijomis:
- Reguliariai stiprinti nugaros, pilvo ir kojų raumenis
- Mokytis teisingos daiktų kėlimo technikos (kelti daiktus pritūpus, laikyti juos kuo arčiau kūno, vengti abipusių sukamųjų judesių)
- Palaikyti gerą kūno laikyseną tiek stovint, tiek sėdint ir dirbant kompiuteriu
- Reguliariai daryti pertraukėles ilgo sėdėjimo metu, pasivaikščioti ar atlikti pratimus
- Dėvėti patogią avalynę, vengti ilgalaikio aukštakulnių batų nešiojimo
- Gebėti įvertinti fizinių apkrovų leistinas ribas
- Laiku gydyti kitus raumenų ar sąnarių sutrikimus, neleisti jiems progresuoti
- Palaikyti tinkamą kūno svorį
Atsakingas požiūris į fizinį pasirengimą ir darbo ergonomiką – viena svarbiausių investicijų į nugaros sveikatą.
Mitai ir faktai
- Mitas: „Skaudant nugarą reikia tik gulėti.“
Faktas: ilgalaikis nejudrumas gali pailginti gijimo laikotarpį ir pakenkti raumenims, todėl svarbu kuo greičiau grįžti prie aktyvumo. - Mitas: „Visada prireikia vaistų ar stiprių tepalų.“
Faktas: dauguma patempimų sugyja be stiprių vaistų, svarbiau ilsėtis, naudoti šaltį ir vėliau – specialius pratimus. - Mitas: „Nugaros skausmas visada rodo sunkų stuburo pažeidimą.“
Faktas: dažniausiai tai minkštųjų audinių trauma, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į įspėjančius simptomus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Didelė dalis lengvų nugaros patempimų ir raiščių pažeidimų sugyja savarankiškai su minimalia priežiūra namuose. Tačiau nebūkite abejingi, jei pasireiškia:
- Ilgai trunkantis ar stiprėjantis skausmas
- Judėjimo ribotumas, sunku atlikti įprastus veiksmus
- Naujai atsiradęs galūnių tirpimas, silpnumas, skausmas nusileidžiantis į sėdmenis ar kojas
- Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai
- Karščiavimas, stiprus viso kūno silpnumas
Niekada nevėluokite kreiptis į gydytoją, jei kyla abejonių dėl savo būklės ar atsiranda stiprūs, įtartini simptomai. Tinkama ir ankstyva diagnostika – raktas greitesniam ir visaverčiam sugrįžimui į aktyvų gyvenimą.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
