Planetos pagal dydį – tai vienas aiškiausių būdų suprasti mūsų Saulės sistemą ir joje vykstančius procesus. Lygindami planetų skersmenis, mases ir tankį, galime geriau suvokti, kodėl vienos planetos turi storą atmosferą, kitos – beveik jokios, kodėl vienos tinkamos skystam vandeniui, o kitose vyrauja milžiniškas slėgis ir kaitra.
Planetos pagal dydį: nuo didžiausios iki mažiausios
Saulės sistema turi aštuonias oficialiai pripažintas planetas. Nors jos labai skirtingos savo sudėtimi, temperatūra ir atstumu nuo Saulės, jų palyginimas pagal dydį leidžia sukurti aiškią hierarchiją – nuo milžiniškų dujinių gigantų iki mažų uolinių pasaulių. Planetos dažniausiai lyginamos pagal skersmenį (arba spindulį), tačiau neretai taip pat vertinamos ir pagal masę bei tankį.
Didžiosios dujinės planetos
Didžiausios mūsų sistemos planetos – Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas – vadinamos dujiniais ar ledo milžinais. Jos sudaro didžiąją dalį visos Saulės sistemos planetinės masės ir yra gerokai didesnės už uolines planetas.
Jupiteris – absoliutus dydžio rekordininkas
Jupiteris yra didžiausia Saulės sistemos planeta. Jo skersmuo apie 11 kartų viršija Žemės, o masė – daugiau nei 300 kartų didesnė už mūsų planetos. Nors Jupiteris neturi kieto paviršiaus, jo milžiniška gravitacija daro įtaką ne tik aplink skriejantiems palydovams, bet ir visos sistemos dinamikai.
Ši planeta išsiskiria ne tik dydžiu, bet ir stulbinamai aktyvia atmosfera. Garsiausias atmosferos reiškinys – Didžioji raudonoji dėmė, milžiniška audra, kuri yra kelis kartus didesnė už Žemę ir siautėja jau šimtmečius. Jupiterio dydis taip pat lemia, kad jį gaubia stiprus magnetinis laukas, gerokai viršijantis Žemės magnetosferos galingumą.
Saturnas – žiedų valdovas
Saturnas pagal dydį nusileidžia tik Jupiteriui. Jo skersmuo maždaug 9,5 karto didesnis už Žemės, tačiau tankis labai mažas – jei būtų galima pastatyti Saturną į milžinišką vandenyno baseiną, teoriniu požiūriu jis plūduriuotų. Toks žemas tankis rodo, kad Saturnas sudarytas daugiausia iš vandenilio ir helio.
Nors pagal masę ir dydį Saturnas mažesnis už Jupiterį, vizualiai jis itin įspūdingas dėl plačių ir aiškiai matomų žiedų sistemos. Jo dydis ir gravitacija palaiko milijardus ledo ir uolienų dalelių, kurios sudaro nuostabų žiedų kompleksą. Tai geras pavyzdys, kaip masyvios planetos gravitacinė trauka formuoja ir palaiko sudėtingas struktūras.
Uranas – pasviręs milžinas
Uranas yra trečia pagal dydį Saulės sistemos planeta. Jo skersmuo maždaug 4 kartus viršija Žemės, tačiau tankis ir sudėtis labiau primena ledo milžiną: planeta sudaryta iš vandens, amoniako ir metano ledo mišinių, virš kurių yra storas dujinis sluoksnis.
Vienas įdomiausių Uraną išskiriančių bruožų – ne tik jo dydis, bet ir stipriai pasvirusi sukimosi ašis. Planetos ašis pakrypusi beveik 98 laipsniais, todėl atrodytų, kad ji sukasi „ant šono“. Tai lemia labai neįprastus metų laikus ir apšvietimą. Uranas turi ir žiedų sistemą, tačiau ji gerokai blyškesnė nei Saturno, nes žiedų dalelės yra mažesnės ir tamsesnės.
Neptūnas – tolimiausias didysis milžinas
Neptūnas dydžiu artimas Uranui ir yra šiek tiek mažesnis skersmens, bet šiek tiek masyvesnis. Jo skersmuo taip pat apie 4 Žemės skersmenis. Nors jis mažesnis už Jupiterį ir Saturną, Neptūnas vis dar priskiriamas prie milžinių dėl labai didelio tūrio ir masės, lyginant su uolinėmis planetomis.
Neptūnas garsėja itin aktyvia atmosfera, kurioje fiksuojami greičiausi vėjai Saulės sistemoje. Jo sodriai melsva spalva siejama su metano dujomis atmosferoje. Dydis ir masė leidžia šiai planetai išlaikyti tankią atmosferą, kuri lemia stiprius oro srautus ir audras.
Vidinės, uolinės planetos pagal dydį
Arčiausiai Saulės esančios planetos – Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas – daug mažesnės ir tankesnės. Jų sudėtį daugiausia sudaro uolienos ir metalai. Lygindami šias planetas pagal dydį, galime pamatyti, kaip net palyginti nedideli skersmens skirtumai lemia didelius skirtumus gravitacijoje, atmosferoje ir paviršiaus sąlygose.
Žemė – didžiausia iš uolinių planetų
Žemė yra didžiausia iš vadinamųjų Žemės tipo planetų. Jos skersmuo apie 12 742 km, o tai reiškia, kad Žemė yra kiek didesnė už Venerą ir žymiai didesnė už Marsą bei Merkurijų. Dėl šio dydžio Žemė geba išlaikyti tankesnę atmosferą ir skystą vandenį paviršiuje.
Žemės dydis lemia ir pakankamą gravitaciją, kuri neleidžia lengvai pabėgti svarbioms dujoms, tokioms kaip deguonis ir azotas. Be to, didesnis skersmuo susijęs su ilgesniu geologiniu aktyvumu – mūsų planeta dar turi skystą branduolį, sukuriantį magnetinį lauką, kuris saugo atmosferą ir paviršių nuo kosminių spindulių bei Saulės vėjo.
Venera – beveik Žemės dvynė pagal dydį
Venera yra labai artima Žemei pagal skersmenį: jo dydis tik šiek tiek mažesnis, todėl planetą dažnai vadina Žemės „dvyniu“. Tačiau, nepaisant panašaus dydžio, paviršiaus sąlygos čia visiškai kitokios – itin aukšta temperatūra, didžiulis slėgis ir tanki anglies dvideginio atmosfera.
Dėl panašaus dydžio Venera taip pat išlaiko storą atmosferą, tačiau, skirtingai nei Žemėje, čia vyrauja šiltnamio efektas, kurį stiprina debesys iš sieros rūgšties lašelių. Veneros pavyzdys rodo, kad vien dydžio nepakanka apibrėžti planetos tinkamumui gyvybei – svarbi ir sudėtis, bei klimato raida.
Marsas – mažasis raudonasis pasaulis
Marsas maždaug perpus mažesnis už Žemę pagal skersmenį. Dėl to jo gravitacija silpnesnė, o tai turi tiesioginę įtaką atmosferos išlaikymui. Marsas turi tik ploną atmosferą, kuri nesugeba užtikrinti aukšto slėgio ir efektyvios apsaugos nuo kosminės radiacijos.
Nors Marsas mažesnis, jis vis dar pakankamai didelis, kad turėtų įspūdingų geologinių struktūrų: pavyzdžiui, Olimpo kalnas, laikomas aukščiausiu žinomu kalnu Saulės sistemoje. Tačiau mažesnis planetos dydis lėmė greitesnį jos vidinių išteklių išsekimą ir geologinio aktyvumo silpnėjimą.
Merkurijus – mažiausia Saulės sistemos planeta
Merkurijus yra mažiausia iš aštuonių planetų. Jo skersmuo tik kiek didesnis už Mėnulio, o tai reiškia, kad ši planeta yra mažytė palyginus su bet kuriuo dujiniu milžinu. Dėl tokio dydžio Merkurijus vos išlaiko menką atmosferos likutį, vadinamą egzosfera.
Mažas dydis ir artumas Saulei lemia itin didelius temperatūros svyravimus. Dienos metu paviršius įkaista iki ypač aukštų temperatūrų, o naktį, nesant atmosferos, šiluma greitai išspinduliuojama į kosmosą. Tai dar vienas pavyzdys, kaip planetos dydis ir atmosfera glaudžiai susiję.
Planetų dydis, masė ir tankis: ką jie reiškia?
Vertinant planetas pagal dydį, svarbu suprasti, kad skersmuo – tik viena dėlionės dalis. Masė ir tankis leidžia geriau suprasti, ar planeta sudaryta iš uolienų, ledų ar dujų, ir kokias sąlygas galima tikėtis jos paviršiuje ar atmosferoje.
Dydis prieš masę: kodėl tai svarbu
Du planetos gali būti panašaus dydžio, bet labai skirtingos masės, nes jų sudėtis skiriasi. Uolinės planetos paprastai turi didesnį tankį, todėl esant panašiam skersmeniui jos bus masyvesnės nei dujiniai ar ledo milžinai. Kita vertus, dujinės planetos, nors ir turi didžiulį tūrį, gali būti mažesnio vidutinio tankio.
Planetos masė ir dydis nulemia jos gravitaciją. Stipresnė gravitacija lengviau išlaiko atmosferą, ledo ir dujų sluoksnius, o silpnesnė – leidžia jiems išsisklaidyti. Todėl mažos planetos, tokios kaip Merkurijus ar net Marsas, dažnai turi plonesnes atmosferas arba visai jų neturi.
Tankis ir sudėtis
Planetos tankis – tai masės ir tūrio santykis, padedantis suprasti, ar planeta labiau „akmeninė“, ar „dujinė“. Didelis tankis rodo metalinį ar uolinį branduolį, o mažas tankis – gausius dujinius sluoksnius ir ledus.
Tas pats dydis skirtingoms planetoms gali reikšti skirtingą vidinę struktūrą. Pavyzdžiui, jei egzoplaneta panašaus skersmens kaip Žemė, bet jos tankis gerokai mažesnis, galima spėti, kad ji turi storesnę atmosferą arba sudaryta iš lengvesnių medžiagų. Šie duomenys itin svarbūs analizuojant planetų formavimosi ir evoliucijos scenarijus.
Planetų palyginimas pagal dydį: pagrindiniai faktai
Norint lengviau įsivaizduoti santykinius gyventos planetos ir kitų Saulės sistemos kūnų dydžius, naudinga turėti apibendrintą palyginimų sąrašą. Tai padeda susieti abstrakčius skaičius su konkrečiomis proporcijomis.
Saulės sistemos planetų dydžių palyginimai
Žemiau pateikiami apytikriai skersmens palyginimai, išreiškiant juos Žemės skersmens atžvilgiu:
- Jupiteris – apie 11 Žemės skersmenų
- Saturnas – apie 9,5 Žemės skersmens
- Uranas – apie 4 Žemės skersmenys
- Neptūnas – apie 3,9 Žemės skersmens
- Žemė – 1 Žemės skersmuo (etalonas)
- Venera – apie 0,95 Žemės skersmens
- Marsas – apie 0,53 Žemės skersmens
- Merkurijus – apie 0,38 Žemės skersmens
Šie skaičiai parodo didžiulį skirtumą tarp milžinių ir uolinių planetų: net didžiausia uolinė planeta – Žemė – yra kelis kartus mažesnė už mažiausią dujinį milžiną. Tokie dydžių santykiai rodo ir skirtingus jų formavimosi etapus bei vietą Saulės sistemoje.
Ką mums sako planetų dydžių palyginimas?
Planetos pagal dydį – ne tik įdomus sąrašas, bet ir svarbus raktas į jų kilmę, struktūrą ir evoliuciją. Didžiosios dujinės planetos susiformavo ankstyvuoju Saulės sistemos laikotarpiu, pritraukdamos milžiniškus dujų kiekius, o mažesnės uolinės planetos susitelkė arčiau Saulės, kur liko daugiau kietos medžiagos.
Analizuodami dydžio, masės ir tankio ryšius mokslininkai gali atsekti, kokios sąlygos vyravo protoplanetiniame diske, kaip kito atskirų planetų orbitos ir šalutiniai kūnai – palydovai, asteroidai ar kometos. Ši informacija taip pat svarbi tiriant egzoplanetas: lyginant jų dydžius su Žemės ar Jupiterio dydžiu, galima spręsti, ar tai labiau uoliniai, ar dujiniai pasauliai.
Apibendrinant, planetų skirstymas pagal dydį leidžia aiškiai pamatyti milžinišką įvairovę mūsų Saulės sistemoje: nuo galingo Jupiterio iki mažojo Merkurijaus, nuo Žemės, saugančios skystą vandenį ir gyvybę, iki plonos atmosferos turinčio Marso. Dydis kartu su mase ir tankiu padeda suprasti, kaip formuojasi planetos, kokias atmosferas jos gali išlaikyti ir kokios sąlygos gali susidaryti jų paviršiuose. Šis palyginimas yra svarbus žingsnis siekiant platesnio tikslo – suvokti, kokio pobūdžio pasaulių gali būti Visatoje ir kur galėtų egzistuoti gyvybei palankios sąlygos.
Įdomių faktų ir aktualijų autorius. Siekia pateikti informaciją lengvai suprantamu, patikimu ir patraukliu formatu.
