Prieširdinė tachikardija: simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Prieširdinė tachikardija: simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Prieširdinė tachikardija – tai širdies ritmo sutrikimas, kurio metu širdis plaka greičiau nei įprasta dėl elektrinių impulsų, kylančių prieširdžiuose. Šis sutrikimas dažniausiai pasireiškia staigia širdies plakimo pradžia ir pabaiga, o jo simptomai gali būti nuo lengvų iki stipriai trikdančių kasdienį gyvenimą. Prieširdinė tachikardija laikoma viena iš dažniausių paroksizminės (epizodinės) tachikardijos formų. Nors daugeliu atvejų šis ritmo sutrikimas nėra pavojingas gyvybei, kai kuriems žmonėms jis gali sukelti komplikacijas ar rodyti rimtesnę sveikatos būklę. Šiame straipsnyje aptarsime prieširdinės tachikardijos priežastis, būdingus simptomus, diagnostikos metodus bei gydymo ir prevencijos galimybes, remdamiesi patikimais medicinos šaltiniais, tokiais kaip Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), Mayo Clinic ir kiti autoritetingi šaltiniai.

Kas yra prieširdinė tachikardija?

Prieširdinė tachikardija – tai širdies ritmo sutrikimas, kurio metu elektriniai impulsai kyla ne iš įprastos širdies ritmo generavimo vietos (sinusinio mazgo), o iš kitų, dažniausiai prieširdžio, vietų. Dėl šios priežasties širdis ima plakti greičiau (paprastai 100–250 kartų per minutę), nei įprasta (normalus suaugusio žmogaus širdies ritmas ramybėje yra 60–100 kartų per minutę).

Dažniausia prieširdinės tachikardijos forma yra paroksizminė supraventrikulinė tachikardija (PSVT), tačiau gali pasitaikyti ir kitų pavojingesnių variantų, pavyzdžiui, prieširdžių plazdėjimas ar skilvelinė tachikardija, kurie jau reikalauja skubios medicininės pagalbos. Svarbu atpažinti prieširdinę tachikardiją ir tinkamai ją gydyti, siekiant sumažinti galimų komplikacijų riziką.

Prieširdinės tachikardijos tipai

  • Prieširdinė tachikardija (AT) – ritmas kyla iš vienos konkrečios vietos prieširdyje, išskyrus sinusinį mazgą.
  • Paroksizminė supraventrikulinė tachikardija (PSVT) – apima ne tik prieširdinius, bet ir kitus supraventrikulinius (virš skilvelių) židinius.
  • Daugiažidininė prieširdinė tachikardija – elektriniai impulsai kyla iš keleto prieširdžio vietų.
  • Prieširdžių plazdėjimas – labai greitas ir reguliarus prieširdžių susitraukimas, kuris gali pereiti į prieširdžių virpėjimą ar skilvelių tachikardiją.

Simptomai

Prieširdinės tachikardijos simptomų spektras platus – kai kuriems pacientams tai praeina nepastebimai, kiti gali jausti įvairių intensyvumo pojūčius. Simptomai dažniausiai priklauso nuo ritmo sutrikimo trukmės ir širdies sveikatos būklės. Svarbu atkreipti dėmesį į dažniausiai pasitaikančius požymius:

  • Staigi, stipri, dažnai epizodinė širdies plakimo pradžia („palpitacijos“).
  • Greitas širdies plakimas (pulsas dažniausiai 100–250 k./min.).
  • Spaudimo ar sunkumo pojūtis krūtinėje.
  • Dusulys arba kvėpavimo pasunkėjimas, ypač fizinio krūvio metu.
  • Silpnumo ar nuovargio jausmas.
  • Galvos svaigimas, silpnumas, kartais praeinantis sąmonės netekimas.
  • Prakaitavimas, nerimas.

Simptomai gali pasireikšti staiga ir trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų ar ilgiau. Kartais, ypač sergant gretutinėmis širdies ligomis (pvz., širdies nepakankamumu), tachikardija gali sukelti ryškų krūtinės skausmą ar netitmę (pritąrimą).

Priežastys ir rizikos veiksniai

Dažniausios prieširdinės tachikardijos priežastys

  • Struktūriniai širdies pokyčiai: randai, širdies vožtuvų ydos, širdies nepakankamumas, išeminė širdies liga.
  • Elektrinio impulso pažeidimas: įgimti laidžiosios sistemos sutrikimai.
  • Hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas)
  • Skydliaukės ligos: hipertirozė skatina dažnesnę takikardiją.
  • Kvėpavimo takų ligos: lėtinis bronchitas, plaučių ligos, dėl kurių vystosi hipoksija.
  • Vaistų ar stimuliuojančių medžiagų vartojimas: kofeinas, nikotinas, tam tikri vaistai (pvz., dekongestantai, kai kurie vaistai nuo aritmijų ar depresijos), energiniai gėrimai, alkoholis ar narkotinės medžiagos.
  • Stresas, nerimas, fizinis nuovargis.
  • Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai: kalio, magnio ar kitų mineralų trūkumas.
  • Uždegiminės ar infekcinės ligos (ypač kai širdį paveikia virusai ar bakterijos).
  • Amžius ir genetika: kai kurie ritmo sutrikimai dažnesni vyresnio amžiaus asmenims ar sergantiems giminaičiams.

Kas labiau rizikuoja susidurti su šiuo sutrikimu?

  • Vyresnio amžiaus žmonės (dėl natūralių širdies raumens pokyčių).
  • Asmenys su širdies ir kraujagyslių ligomis.
  • Turintys įgimtų širdies ritmo sutrikimų.
  • Vartojantys daug kofeino ar stimuliantų.
  • Patiriantys nuolatinį stresą ar emocinę įtampą.
  • Turintys hormonių sutrikimų, pvz., skydliaukės ligas.

Diagnostika

Prieširdinės tachikardijos diagnozė nustatoma remiantis simptomais, fizinio ištyrimo rezultatais ir elektrokardiograma (EKG), kuri padeda tiksliai įvertinti ritmo sutrikimą. Siekiant išsiaiškinti priežastį, taikomi ir kiti tyrimai:

  • Elektrokardiograma (EKG): pagrindinis testas diagnozuojant tachikardiją, nustatoma ritmo kilmė, trukmė, dažnis.
  • Holterio monitoravimas: 24–48 valandų nepertraukiamas širdies ritmo stebėjimas siekiant užfiksuoti epizodą.
  • Širdies echoskopija (echokardiograma): įvertinamas širdies raumens būklė, vožtuvų ir kamerų struktūra.
  • Kraujotakos tyrimai: gali būti taikomi esant įtarimui dėl širdies išemijos ar vožtuvų ligų.
  • Kraujas tyrimai: įvertinama elektrolitų, hormonų pusiausvyra, ieškoma uždegimo ar anemijos požymių.

Diagnostiką dažniausiai papildo išsami paciento apklausa apie simptomų atsiradimo laiką, susijusias būkles ir šeimos ligų istoriją.

Gydymo būdai

Neinvazinės priemonės

  • Vagalinis manevras: Tai paprasti veiksmai, pvz., gilaus įkvėpimo sulaikymas ar „Valsalvos“ manevras (stiprus iškvėpimas su užspaustomis nosimi ir burna), kurie stimuliuoja klajoklio nervą ir gali sulėtinti ar nutraukti tachikardijos epizodą (gydytojo priežiūroje).
  • Šalčio aplikacija: Veido apipylimas šaltu vandeniu kartais padeda atstatyti ritmą, tačiau šis būdas turi būti naudojamas atsargiai, ypač vyresnio amžiaus asmenims.
  • Streso mažinimas ir gyvenimo būdas: Kofeino, alkoholio, stiprių emocijų ir pervargimo vengimas gali sumažinti tachikardijos epizodų dažnį.

Medikamentinis gydymas

  • Antiaritminiai vaistai: Skiriami individualiai, juos paskiria tik gydytojas kardiologas. Dažniausiai naudojami beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai ar kiti ritmą koreguojantys vaistai.
  • Širdies glikozidai ar AV mazgo laidumą slopinantys vaistai: Esant tam tikroms situacijoms.

Būtina pabrėžti, kad medikamentų pasirinkimas ir dozavimas visada turi būti derinamas su gydytoju, nes netinkamai vartojant galima pabloginti būklę ar patirti šalutinių poveikių.

Invazinės procedūros

  • Kateterinė abliacija: Tai modernus, minimaliai invazinis metodas, kai per veną į širdį įvedamas kateteris ir radijo dažnio ar šalčio energija paveikiama ritmo sutrikimą sukelianti zona. Ši procedūra laikoma efektyvia daugeliu atvejų ir dažnai rekomenduojama esant pasikartojantiems, sudėtingiems tachikardijos epizodams.
  • Širdies stimuliatorius: Retais atvejais, kai nepavyksta suvaldyti aritmijos kitais būdais, gali būti implantuojamas specialus prietaisas (stimuliatorius arba kardioverteris-defibriliatorius).

Procedūros skiriamos tik specializuotuose centruose po išsamaus individualaus įvertinimo.

Komplikacijos

Ilgalaikė ar pasikartojanti prieširdinė tachikardija, jei negydoma, gali sukelti rimtesnių problemų, ypač žmonėms, kurių širdis jau pažeista dėl kitų ligų. Dažniausios komplikacijos:

  • Širdies nepakankamumas, jei širdis ilgą laiką priversta dirbti per dažnu ritmu.
  • Kraujo krešulių formavimasis (ypač esant prieširdžių virpėjimui), todėl išauga insulto ar kitų embolijų rizika.
  • Hipotenzija (staigus kraujospūdžio sumažėjimas).
  • Sąmonės netekimas dėl nepakankamos smegenų kraujotakos.

Prevencija

  • Reguliarus širdies ir kraujagyslių sistemos būklės tikrinimas, ypač vyresnio amžiaus ar rizikos grupėje esantiems asmenims.
  • Kofeino, energinių gėrimų, alkoholio apribojimas.
  • Gretutinių ligų (ypač širdies, plaučių, hormonų) tinkamas gydymas.
  • Streso valdymas, pakankamas miegas ir poilsis.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas pagal individualias galimybes.
  • Vaistų vartojimas tik pagal gydytojo nurodymus.

Svarbu žinoti, kad net ir laikantis sveiko gyvenimo būdo, tachikardijos epizodai gali pasireikšti – tokiais atvejais reikalinga profesionali medicinos pagalba.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Kai širdies plakimas staiga pagreitėja, atsiranda stiprių ar anksčiau nepatirtų simptomų.
  • Jei greitas ritmas trunka ilgiau nei kelias minutes ar kartojasi dažnai.
  • Atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, alpimas arba stiprus silpnumas.
  • Kai negalima nustatyti ritmo pakitimo priežasties, ypač jei anksčiau neturėta diagnozuotų širdies ligų.

Negalima savarankiškai gydytis ar vartoti bet kokius vaistus nepasitarus su gydytoju – nesavanaudiškai įvertinkite savo sveikatą ir pasikliaukite profesionalų pagalba.

Pabaigos žodis ir patikimos informacijos šaltiniai

Prieširdinė tachikardija, nors dažnai nekelia grėsmės gyvybei, neturėtų būti ignoruojama. Ankstyvas atpažinimas, tinkama diagnostika ir individualiai parinktas gydymas užtikrina geresnę gyvenimo kokybę bei sumažina komplikacijų tikimybę. Svarbu kreiptis į gydytoją dėl tikslios diagnozės ir vengti savarankiško gydymosi. Norėdami sužinoti daugiau, rekomenduojame naudotis patikimais medicinos šaltiniais, tokiais kaip Mayo Clinic, WebMD, Healthline ar Lietuvos širdies asociacijos informacija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *