Prieširdžių plazdėjimas (lot. atrial flutter) – tai dažna širdies ritmo sutrikimo forma, priklausanti vadinamųjų supraventrikulinių aritmijų grupei. Nors jis nėra toks dažnas kaip prieširdžių virpėjimas, tačiau abiejų šių būklių simptomai ir pasekmės dažnai panašūs. Prieširdžių plazdėjimas gali paveikti bet kurio amžiaus žmones, tačiau didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus asmenys ar sergantys širdies ligomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra prieširdžių plazdėjimas, pagrindinius šio ritmo sutrikimo požymius, jo priežastis, diagnostiką, galimas gydymo galimybes bei prevencijos patarimus.
Kas yra prieširdžių plazdėjimas?
Prieširdžių plazdėjimas – tai širdies ritmo sutrikimas, kurio metu elektriniai impulsai greitai ir reguliariai „suka ratus“ prieširdyje, sukurdamas dažną, bet tvarkingą elektrinių impulsų ritmą. Tai lemia labai greitą prieširdžių susitraukimą – dažniausiai nuo 240 iki 340 dūžių per minutę, kai įprastai širdies ritmas suaugusiam žmogui ramybės būsenoje būna 60–100 dūžių per minutę.
Nors prieširdžių dūžiai labai pagreitėja, dalis šių impulsų neperduodama į skilvelius, todėl širdies susitraukimų dažnis dažniausiai būna kiek lėtesnis nei prieširdžių – apie 120–150 dūžių per minutę. Nepaisant to, toks ritmas dažniausiai nėra efektyvus, todėl sumažėja širdies gebėjimas efektyviai pumpuoti kraują po visą organizmą.
Prieširdžių plazdėjimo priežastys
Prieširdžių plazdėjimas dažniausiai kyla dėl struktūrinių, funkcinų ar elektrinių pakitimų širdyje. Šie pakitimai gali atsirasti kaip kitų ligų padarinys ar dėl įgimtų problemų. Dažniausios šios būklės priežastys:
- Širdies nepakankamumas arba išeminė širdies liga
- Persirgta širdies operacija arba miokardo infarktas
- Širdies vožtuvų ligos (ypač mitralinio vožtuvo problemos)
- Arterinė hipertenzija (aukštas kraujospūdis)
- Įgimtos širdies ydų ar laidžiosios sistemos anomalijos
- Inkstų ligos ar lėtinė plautinė hipertenzija
- Skydliaukės veiklos sutrikimai (ypač hipertireozė)
- Piktnaudžiavimas alkoholiu arba narkotinėmis medžiagomis
- Didelis stresas, stiprūs emociniai išgyvenimai
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai (pvz., hipokalemija, hipomagnezemija)
Neretai prieširdžių plazdėjimas išsivysto ir jaunesniems žmonėms be aiškios organinės širdies ligos, tačiau tokiais atvejais paprastai aptinkamos kitos predisponuojančios aplinkybės, pavyzdžiui, intensyvus fizinis krūvis ar kritinės būklės.
Simptomai
Prieširdžių plazdėjimas gali pasireikšti įvairiais simptomais – nuo vos jaučiamų iki sunkiai toleruojamų. Kai kuriems žmonėms ši būklė nesukelia jokių juntamų požymių ir aptinkama tik profilaktinio tyrimo metu, tačiau dažniausiai pasireiškia šie simptomai:
- Širdies permušimai, dažnas ar nereguliarus plakimas („palpitacijos“)
- Dusulys (ypač fizinio krūvio metu)
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje
- Silpnumas, bendras nuovargis
- Galvos svaigimas, net alpimas
- Prakaitavimas
- Mieguistumas ar sumažėjusi dėmesio koncentracija
Vyresnio amžiaus pacientams ar turintiems lėtines širdies ligas, prieširdžių plazdėjimas gali sukelti ir sunkesnes pasekmes – staigų kraujospūdžio sumažėjimą, širdies nepakankamumo paūmėjimą ar net gyvybei pavojingas būkles.
Kada simptomai tampa pavojingi?
Skubiai ieškoti medicinos pagalbos reikia, jei pasireiškia stiprus ar užsitęsęs širdies plakimas, sąmonės netekimas, ūmus dusulys ar aštrus skausmas krūtinėje – tai gali būti rimtos komplikacijos (pvz., miokardo infarktas, plaučių embolija ar pavojingas ritmo sutrikimas) požymiai.
Diagnostika
Tiksli ir greita prieširdžių plazdėjimo diagnostika leidžia greičiau pradėti veiksmingą gydymą ir išvengti galimų komplikacijų. Dažniausiai taikomi šie tyrimo metodai:
- Elektrokardiograma (EKG). Tai pagrindinis diagnostinis tyrimas, leidžiantis aptikti būdingus prieširdžių plazdėjimo požymius – tipišką „pjūklą primenančią“ elektrinių impulsų bangą.
- Holterio monitoravimas. 24–48 valandų arba ilgesnės trukmės širdies ritmo stebėsena, naudinga retiems ar epizodiniams ritmo sutrikimams nustatyti.
- Echokardiografija. Ultragarsinis širdies tyrimas, leidžiantis įvertinti vožtuvų, širdies ertmių būklę ir funkcionavimą.
- Kraujyje atliekami tyrimai. Vertinami elektrolitai, skydliaukės hormonai bei kiti rodikliai, galintys daryti įtaką širdies veiklai.
Kartais gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus – pvz., fizinio krūvio testą ar magnetinio rezonanso tomografiją, jei reikia tiksliau įvertinti galimas prieširdžių plazdėjimo priežastis.
Gydymo galimybės
Prieširdžių plazdėjimo gydymas yra individualizuotas – jis priklauso nuo simptomų sunkumo, plazdėjimo trukmės, esamų rizikų bei bendros paciento sveikatos. Pagrindiniai gydymo tikslai: atkurti ir/arba palaikyti normalų širdies ritmą, sumažinti pulso dažnį ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.
Medikamentinis gydymas
- Širdies ritmo arba dažnio kontrolė. Naudojami vaistai, tokie kaip beta adrenoblokatoriai (pvz., metoprololis), kalcio kanalų blokatoriai (pvz., verapamilis, diltiazemas) ar antiaritminiai vaistai (pvz., amiodaronas, propafenonas). Dažnio mažinimas padeda palengvinti simptomus ir sumažinti širdies nepakankamumo riziką.
- Antikoaguliantai. Siekiant išvengti krešulių susidarymo širdies prieširdyje ir sumažinti insulto tikimybę, paskiriami kraujo skiedikliai – varfarinas, rivaroksabanas, apiksabanas ar dabigatranas. Šių vaistų poreikį bei dozę nustato gydytojas, pagal konkretų insulto rizikos vertinimą (pvz., CHA₂DS₂-VASc skalė).
Elektros kardioversija
Tai procedūra, kai paciento širdis trumpam veikiama elektriniu impulsu per krūtinės odą, siekiant „perkrauti“ ir atstatyti normalų širdies ritmą. Kardioversija taikoma, kai simptominis plazdėjimas trunka neilgai arba medikamentai neveiksmingi. Prieš procedūrą dažniausiai atliekamas kraujo tyrimas ar echoskopija, kad būtų išvengta kraujo krešulių.
Katifų abliacija (kateterinė abliacija)
Efektyvus šiuolaikinis prieštirdžio plazdėjimo gydymo būdas – tai intervencinė procedūra, kurios metu per kraujagysles įvedamas specialus kateteris, lokalizuojama ir pašalinama (koaguliuojama) aritmiją sukelianti vieta širdies prieširdyje. Daugeliu atvejų tai leidžia visiškai išgydyti šį ritmo sutrikimą arba žymiai sumažinti jo atsinaujinimo riziką.
Prevencinės priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai
- Reguliarus kraujospūdžio ir sveikatos stebėjimas
- Gretutinių ligų (ypač širdies, skydliaukės, inkstų) gydymas
- Alkoholio vartojimo ribojimas arba vengimas
- Sveika mityba, svorio kontrolė, fizinis aktyvumas
- Streso valdymas, pakankamas poilsis
- Narkotinių, stimuliuojančių ar kitų neaiškių medžiagų vengimas
Nors šie metodai negali visiškai išvengti prieširdžių plazdėjimo, jie žymiai sumažina rizikos veiksnius ir pagerina bendrą širdies sveikatą.
Komplikacijos
Prieširdžių plazdėjimas, ypač ilgalaikis arba dažnai pasikartojantis, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Dažniausios komplikacijos:
- Insultas. Dėl neefektyvaus prieširdžių susitraukimo kraujas prieširdžiuose gali užsistovėti ir formuoti krešulius. Patekę į kraujotaką, šie krešuliai gali užkimšti smegenų kraujagysles ir sukelti insultą.
- Širdies nepakankamumas. Ilgainiui sutrikęs širdies ritmas blogina bendrą širdies funkciją, sukeldamas simptomus, tokius kaip dusulys, tinimai, silpnumas.
- Dažni širdies ritmo sutrikimai. Prieširdžių plazdėjimas gali išsivystyti į prieširdžių virpėjimą arba kitas gyvybei pavojingas aritmijas.
Prevencija
Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti prieširdžių plazdėjimo, riziką susirgti šia liga galima sumažinti laikantis tam tikrų sveikatos principų ir kontroliuojant pagrindines ligas. Veiksmingiausia prevencija:
- Reguliari sveikatos patikra, ypač jei esate vyresnio amžiaus arba turite širdies ligų rizikos veiksnių
- Gyvenimo būdo keitimas: sveika mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas
- Kraujo spaudimo, cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje kontrolė
- Skydliaukės ir kitų lėtinių ligų gydymas bei stebėjimas
- Vengti nepagrįsto streso, tinkamai ilsėtis
Kada kreiptis į gydytoją?
Į šeimos gydytoją ar kardiologą reikėtų kreiptis, jei:
- Jaučiate dažną, nereguliarų širdies plakimą
- Pasireiškia dusulys, nuovargis, silpnumas
- Kartojasi sąmonės netekimai, galvos svaigimas
- Ankščiau buvo diagnozuoti kitokie širdies ritmo sutrikimai
Staiga prasidėjus labai stipriems simptomams (krūtinės skausmui, ūmiam dusuliui, sąmonės netekimui) – kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Dažniausi mitai apie prieširdžių plazdėjimą
- Mitas: Prieširdžių plazdėjimas nėra pavojingas, jei nesukelia stiprių simptomų.
Faktas: Plazdėjimas net be ryškių simptomų gali didinti insulto ar širdies nepakankamumo riziką, todėl svarbu tinkamas gydymas ir stebėjimas. - Mitas: Jauniems žmonėms ši būklė nepasireiškia.
Faktas: Prieširdžių plazdėjimas gali atsirasti ir jaunesniems, ypač turintiems kitų rizikos veiksnių. - Mitas: Vaistai nereikalingi, jei simptomai išnyko ar palengvėjo.
Faktas: Vaistų vartojimo nutraukimas be gydytojo nurodymų gali sukelti sunkių komplikacijų.
Išvada
Prieširdžių plazdėjimas – neretai pasitaikantis, tačiau potencialiai pavojingas širdies ritmo sutrikimas, galintis paveikti gyvenimo kokybę ir padidinti rimtų komplikacijų riziką. Ankstyva diagnostika, individualiai parinktas gydymas ir nuolatinis sveikatos stebėjimas leidžia daugelį atvejų sėkmingai kontroliuoti ir užkirsti kelią grėsmingų padarinių atsiradimui. Pastebėję simptomus arba priklausydami rizikos grupei, nedelskite kreiptis į gydytoją – nuo to priklauso Jūsų širdies ir viso organizmo sveikata.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
