Probiotikai pastaraisiais metais užėmė ypatingą vietą sveikos gyvensenos rekomendacijose, o jų nauda dažnai minėta kaip plačiai naudinga visiems. Tačiau ar tikrai kiekvienas žmogus gali tikėtis vienodų rezultatų vartodamas probiotikus? Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra probiotikai, kokią naudą jie gali suteikti, kada jų vartojimas nėra būtinas ar net gali būti žalingas ir ar visi iš tikrųjų gauna naudos iš šių „gerųjų“ bakterijų.
Kas yra probiotikai?
Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, dažniausiai bakterijos arba mielių ląstelės, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, gali būti naudingi žmogaus sveikatai. Jie natūraliai aptinkami tam tikruose maisto produktuose (pvz., kefyre, jogurte, raugintuose kopūstuose) ir gali būti tiekiami maisto papildų pavidalu. Probiotikai paprastai siejami su teigiamu poveikiu žarnyno mikrobiotai, virškinimui, imunitetui ir net psichologinei gerovei.
Probiotikų nauda: ką rodo mokslas?
Nors pastaraisiais metais probiotikų vartojimas itin išpopuliarėjo, verta suprasti, kad ne visi tyrimai rodo vienodą naudą kiekvienai žmonių grupei ar sveikatos problemai.
Virškinimo sistemos sveikata
Viena geriausiai ištirtų probiotikų naudų – jų poveikis žarnyno veiklai. Moksliniai tyrimai rodo, jog kai kurie probiotikų kamienai gali padėti sumažinti infekcinio ar antibiotikais sukelto viduriavimo trukmę, taip pat palengvinti simptomus sergant dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), uždegiminėmis žarnyno ligomis. Tačiau šie teigiami pokyčiai nebūtinai pasireiškia kiekvienam vartotojui – dažnai jie priklauso nuo konkretaus probiotiko kamieno, dozės bei individualių žmogaus mikrobiotos ypatumų.
Imunitetas ir apsauga nuo infekcijų
Probiotikai gali prisidėti prie geresnio imuninės sistemos veikimo. Kai kurie tyrimai teigia, kad jie gali sumažinti peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų dažnį ar sunkumą. Tačiau reali nauda kiekvienam asmeniui nėra garantuota – efektas dažniausiai pastebimas tik dalyje tiriamųjų ir dažnai priklauso nuo vartojamo probiotiko sudėties bei dozės.
Mentalinė gerovė: „žarnyno-smegenų ašis“
Pastarąjį dešimtmetį daug kalbama apie „žarnyno-smegenų ašį“ ir galimą probiotikų poveikį nuotaikai, nerimui ar net depresijos simptomams. Ankstyvi tyrimai rodo, kad probiotikai gali turėti teigiamos įtakos, tačiau šios išvados tebėra preliminarios ir nereikėtų tikėtis greito ar stipraus poveikio visiems.
Ar tikrai visi gauna naudos iš probiotikų?
Nors probiotikų vartojimą daugelis laiko universaliai naudingu, mokslas atskleidžia, kad realybė kur kas sudėtingesnė.
Individuali mikrobiota: kiekvienas skirtingas
Kiekvieno žmogaus žarnyno mikrobiota yra unikali kaip pirštų atspaudai. Kitaip tariant, mikroorganizmų bendrija, kurią turime savo žarnyne, lemia, kaip reaguosime į naujai įvestus probiotikus. Dėl šios priežasties vienam asmeniui probiotikai gali žymiai pagerinti savijautą, o kitam – neturėti jokio pastebimo poveikio.
Kam probiotikų gali nereikėti
- Sveiki asmenys. Jei jūsų virškinimas, imuninė sistema ir bendra sveikata yra gera, probiotikų papildų gali nereikėti – natūrali subalansuota mikrobiota jau atlieka savo funkcijas. Daugeliui sveikų žmonių probiotikų vartojimas neturi nei žalingo, nei papildomo teigiamo poveikio.
- Trumpalaikis vartojimas be tikslo. Atsitiktinis probiotikų papildų pavartojimas dažniausiai neduoda ilgalaikės naudos, jei nėra aiškios sveikatos problemos, kurią reikėtų spręsti.
- Imunosupresuoti asmenys. Žmonės, turintys stipriai susilpnėjusią imuninę sistemą (pvz., po chemoterapijos, organų transplantacijos), turėtų atsargiai žiūrėti į probiotikus – retais atvejais jie gali sukelti infekcijas.
Kada vertėtų vartoti probiotikus?
- Po antibiotikų vartojimo. Antibiotikai gali sutrikdyti natūralią žarnyno mikroflorą ir kartu didinti infekcinio viduriavimo riziką. Tam tikri probiotikų kamienai gali padėti atkurti pusiausvyrą.
- Sergant tam tikromis lėtinėmis žarnyno ligomis. Kai kurie dirgliosios žarnos sindromo ar uždegiminių žarnyno ligų atvejai gali būti palengvinti specifiniais probiotikais – tačiau reikėtų rinktis preparatus pagal gydytojo rekomendacijas.
- Kelionėse į kitas šalis. Esant didesnei rizikai susirgti vadinamuoju „keliautojų viduriavimu“, probiotikai tam tikrais atvejais gali padėti apsisaugoti.
Dažniausi mitai apie probiotikus
-
Mitas: „Probiotikai naudingi visiems be išimties.“
Faktas: Nors daugelis žmonių probiotikus toleruoja gerai, ne visi gauna realios naudos, o kai kuriems jie nereikalingi ar net netinkami. -
Mitas: „Kuo daugiau – tuo geriau.“
Faktas: Nėra įrodymų, kad itin didelės probiotikų dozės būtų veiksmingesnės nei moksliniais tyrimais pagrįsti kiekiai. -
Mitas: „Visi probiotikai vienodi.“
Faktas: Naudingas poveikis priklauso nuo konkretaus kamieno, todėl reikėtų rinktis gerai ištirtus preparatus.
Kaip išsirinkti tinkamą probiotiką?
Rinkoje siūloma itin daug probiotikų preparatų, tačiau svarbu žinoti, kuriuos rinktis:
- Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis.
- Ieškokite produktų, kurių sudėtyje aiškiai nurodyti probiotikų kamienai bei jų kiekis.
- Rinkitės preparatus, kuriuose yra moksliniais tyrimais pagrįsti kamienai, atitinkantys jūsų sveikatos poreikius.
- Nepamirškite galiojimo datos ir laikymo sąlygų – probiotikai turi būti gyvi, kad būtų veiksmingi.
Išvada: ar visi gauna naudos iš probiotikų?
Probiotikai neabejotinai gali atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant tam tikras sveikatos problemas, ypač susijusias su žarnyno mikroflora bei kai kuriais imuninės sistemos iššūkiais. Vis dėlto ne visi žmonės gauna vienodą naudą – efektyvumas priklauso nuo individualios mikrobiotos, vartojamo kamieno bei sveikatos būklės. Sveikam žmogui probiotikų papildų dažniausiai nereikia, tačiau specifiniais atvejais jie gali būti vertingi. Prieš pradedant vartoti probiotikus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir pasirinkti moksliniais įrodymais pagrįstą preparatą.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
