Širdies permušimai kasdienybėje ir svarbūs požymiai savijautai

Širdies permušimai kasdienybėje ir svarbūs požymiai savijautai

Širdies permušimai – tai dažnas ir daugelį žmonių periodiškai ištinkantis pojūtis, kai širdis pradeda plakti nelygiai, kartais tarsi trumpam sustoja ar kelis kartus stipriau tvinkčioja iš eilės. Nors daugeliu atveju šie permušimai nėra pavojingi gyvybei, jie gali sukelti nerimą ir nepatogumų kasdienybėje. Tinkamas žinių apie širdies permušimus ir jų valdymą įsisavinimas leidžia saugiau reaguoti pastebėjus šiuos pojūčius ir žinoti, kada verta kreiptis į gydytojus.

Kas yra širdies permušimai?

Širdies permušimai arba palpitacijos – tai subjektyviai jaučiami širdies ritmo pokyčiai. Dažniausiai pacientai apibūdina juos kaip „praleistus“ arba „per stipriai tvinksiančius“ širdies dūžius, pauzes, kartais – širdies plakimo pagreitėjimą arba nereguliarų ritmą. Neretai šį pojūtį lydi nerimas ar baimė, ypač jei jis pasikartoja dažnai arba trunka ilgiau nei įprasta.

Kaip jaučiami širdies permušimai?

  • Nepaprastai stiprūs, „kūną drebantys“ širdies dūžiai
  • Skausmo ar diskomforto pojūtis krūtinėje
  • Pojūtis, kad širdis praleido dūžį
  • Trumpalaikis širdies plakimo pagreitėjimas
  • Pauzės arba netikėtos „bangos“ krūtinėje
  • Galvos svaigimas ar silpnumo epizodai (ypač didesnių permušimų metu)

Kodėl atsiranda širdies permušimai?

Permušimų kilmė gali būti labai įvairi – nuo visiškai nekaltų iki rimtesnių širdies ligų simptomų. Dažniausios priežastys:

  • Fiziologinės (natūralios, nekenksmingos) permušimų priežastys
  • Dėl nervinės įtampos arba streso
  • Kofeino, nikotino, alkoholio ar energinių gėrimų vartojimas
  • Per didelis fizinis ar emocinis nuovargis
  • Netaisyklinga mityba, druskų ar mineralų disbalansas
  • Kai kurių vaistų šalutinis poveikis
  • Hormoniniai pokyčiai, nėštumas ar menopauzė
  • Skydliaukės veiklos sutrikimai
  • Širdies ritmo sutrikimai (pvz., prieširdžių virpėjimas, ekstrasistolija)
  • Kitos lėtinės širdies ar kraujagyslių ligos

Kaip atskirti nekalčius širdies permušimus nuo pavojingų?

Dauguma sveikų žmonių patiria permušimus retai ir trumpai. Paprastai jie pasitaiko ramybės metu, po intensyvių išgyvenimų ar sporto. Nekalti permušimai:

  • Trunka kelias sekundes ar minutes
  • Nenutinka nuolat, dažniausiai vos kelis kartus per dieną ar savaitę
  • Nelydi stiprus skausmas, stiprus dusulys ar alpimas

Pavojingi simptomai, dėl kurių būtina skubiai kreiptis į gydytoją:

  • Permušimai dažni, tęsiasi ilgiau nei 20–30 minučių ar stiprėja
  • Juntamas stiprus, neįprastas krūtinės skausmas ar spaudimas
  • Pablogėja kvėpavimas (dusulys, uždusimo jausmas)
  • Pasireiškia galvos svaigimas, alpimas, regos sutrikimai
  • Kartu atsiranda silpnumas, šaltas prakaitavimas, pykinimas

Rizikos veiksniai, skatinantys širdies permušimus

Turi reikšmės gyvenimo būdas ir kai kurios ligos, didinančios permušimų tikimybę:

  • Rūkymas ir kofeino vartojimas (kava, arbata, energiniai gėrimai)
  • Pernelyg didelis alkoholio kiekis
  • Stresas ir miego trūkumas
  • Elektrolitų (ypač kalio, magnio) trūkumas
  • Nutukimas
  • Ankstesnės širdies ligos, hipertenzija, aukštas cholesterolio kiekis
  • Anemija, hormonų pusiausvyros sutrikimai

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Jei permušimai pasikartoja dažnai ir trukdo kasdieniam gyvenimui
  • Kartu atsiranda naujų negalavimų (galvos svaigimas, alpimas, dusulys)
  • Yra nustatyta širdies ar kraujagyslių liga
  • Permušimai neišnyksta ilgiau kaip 20–30 min. ar vis dažnėja

Net jei permušimai atrodo nekalti, bet kelia nerimą ar trikdo miegą, verta pasitarti su savo šeimos gydytoju. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei turite kitų širdies ligų rizikos veiksnių.

Kaip diagnostuojami širdies permušimai?

Gydytojas pirmiausia įvertina jūsų savijautos aprašymą, rizikos veiksnius, šeimos ligas. Paprastai rekomenduojami tyrimai:

  • Elektrokardiograma (EKG) – pagrindinis pradinis tyrimas ritmų sutrikimams nustatyti
  • 24–48 val. Holterio monitoravimas – užrašo ilgalaikį širdies ritmą dienos ar kelių parų laikotarpyje
  • Kraujo tyrimai (elektrolitų balansas, skydliaukės hormonai, bendroji kraujo analizė)
  • Širdies echoskopija, jei įtariamas struktūrinis širdies pažeidimas
  • Pratimų testas (veloergometrija), jei permušimai susiję su fiziniu krūviu

Jei tyrimai nerodo pavojingų širdies ritmo sutrikimų, dažnai papildomai gydymas nėra reikalingas – pakanka stebėjimo ir gyvenimo būdo korekcijų.

Kaip elgtis, kai jaučiate širdies permušimus?

Jei permušimai pasireiškė pirmą kartą, nėra stiprūs ir nesikartoja nuolat, dažniausiai užtenka kelių paprastų žingsnių:

  • Nusiraminkite, kelias minutes ramiai pagulėkite
  • Venkite fizinio aktyvumo, kol jausitės geriau
  • Išgerkite stiklinę vandens (kartais padeda atstatyti elektrolitų lygį)
  • Pabandykite kelis lėtus ir gilus įkvėpimus
  • Stebėkite, ar permušimus sukelia tam tikri įpročiai – kofeinas, alkoholis

Jei permušimai kartojasi, stenkitės kasdien žymėti jų atsiradimo laiką, trukmę, aplinkybes – taip gydytojui bus lengviau įvertinti priežastis.

Kaip sumažinti širdies permušimų riziką kasdien?

  • Venkite didelių kofeino kiekių – negerkite daugiau nei 2 puodelių kavos per dieną
  • Nevartokite energinių gėrimų
  • Mažinkite alkoholio vartojimą
  • Meskite rūkyti
  • Rinkitės subalansuotą, daug daržovių, vaisių, liesų baltymų turinčią mitybą
  • Gerkite pakankamai vandens, ypač karštomis dienomis ar sportuodami
  • Reguliariai mankštinkitės pagal galimybes, bet venkite persitempimo
  • Stenkitės skirti pakankamai laiko poilsiui ir miegui
  • Mažinkite stresą, naudokite atsipalaidavimo technikas (meditacija, kvėpavimo pratimai)
  • Vartokite magnio, kalio turinčius produktus arba papildus tik pasitarę su gydytoju

Ar širdies permušimai visada yra ligos požymis?

Neretai širdies permušimai yra natūrali širdies reakcija į dirgiklius arba trumpalaikę organizmo būklę (nuovargį, stresą). Jei nėra kitų simptomų ir tyrimai nerodo sutrikimų – dažniausiai permušimai nėra pavojingi. Tačiau visada svarbu pasitarti su gydytoju, ypač jei jie kartojasi ar vargina.

Praktiniai patarimai gyvenant su širdies permušimais

  • Išmokite atpažinti provokuojančius veiksnius – stenkitės juos eliminuoti
  • Veskite permušimų dienoraštį – žymėkite, kada permušimai prasideda, ką veikiate
  • Palaikykite reguliarų miego ritmą, nepervarkite
  • Savarankiškai nevartokite naujų vaistų ir papildų nepasitarę su gydytoju
  • Jei gydytojas paskyrė gydymą, laikykitės jo nurodymų ir reguliariai pasitikrinkite
  • Pasinaudokite streso valdymo pratimais – kvėpavimu, meditacija, lengvais pasivaikščiojimais
  • Nepamirškite reguliariai tikrintis kraujospūdį ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus

Santrauka

Širdies permušimai dažniausiai būna trumpalaikiai ir nekenksmingi, ypač jei nėra kitų nemalonių simptomų ar širdies ligų. Tačiau svarbu žinoti, kada prireikia gydytojo pagalbos, ir kaip patiems galite prisidėti prie savo geresnės savijautos. Sveikas gyvenimo būdas, rizikos veiksnių sumažinimas ir žinios apie savo sveikatą padės sumažinti permušimų dažnį ir gyventi ramiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *