Šlapimo pūslės uždegimas, dar vadinamas cistitu, yra viena dažniausių šlapimo takų infekcijų, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Dažniausiai ši liga pasireiškia moterims, tačiau ja gali susirgti tiek vyrai, tiek vaikai. Cistitas gali būti nulemtas įvairių priežasčių – nuo bakterinės infekcijos iki dirginančių cheminių medžiagų ar net mechaninio dirginimo. Nors daugeliu atvejų simptomai būna nemalonūs, bet lengvi, negydomas ar dažnai pasikartojantis cistitas gali sukelti rimtų komplikacijų. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines šlapimo pūslės uždegimo priežastis, simptomus, šiuolaikines diagnostikos galimybes, gydymo metodus, prevencines priemones ir situacijas, kai būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kas yra cistitas?
Cistitas – tai šlapimo pūslės gleivinės uždegimas. Dažniausia jo priežastis – bakterinė infekcija, kai mikroorganizmai patenka į pūslę per šlaplę ir pradeda daugintis. Mažiau dažnai cistitas gali atsirasti dėl neinfekcinių veiksnių, tokių kaip tam tikri vaistai, cheminės medžiagos, naudojamos intymiai higienai, ar ilgalaikis dirginimas (pavyzdžiui, dėl kateterių). Gali būti ūminė cistito forma, pasireiškianti staigiais ir sunkiais simptomais, ar lėtinė – kuomet šlapimo pūslės uždegimas kartojasi arba užsitęsia.
Pagrindinės cistito priežastys
Bakterinės infekcijos
Didžioji dauguma cistito atvejų yra sukelti bakterijų, dažniausiai – Escherichia coli rūšies, gyvenančios mūsų žarnyne. Šios bakterijos kartais patenka į šlaplę, o iš jos – į šlapimo pūslę. Bakterinė infekcija dažniausiai pasitaiko šioms asmenų grupėms:
- Moterims – dėl anatominių ypatumų (trumpesnė šlaplė, artimas šlaplės ir išangės atstumas);
- Seksualiai aktyviems asmenims, kai bakterijos lytinių santykių metu iš išangės ar makšties srities patenka į šlaplę;
- Pacientams, kuriems įvestas šlapimo pūslės kateteris;
- Žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi (pvz., sergantiems diabetu, vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus);
- Pagyvenusiems žmonėms.
Neinfekcinės priežastys
Nors bakterijos yra pagrindinis cistito veiksnys, ši liga gali būti sukelta ir kitų, rečiau pasitaikančių priežasčių:
- Vaistai – kai kurie chemoterapiniai vaistai ar radiacijos terapija gali dirginti šlapimo pūslę;
- Cheminės medžiagos – per didelis intymios higienos priemonių, putų voniai, spermicidinių gelių naudojimas gali dirginti šlapimo pūslės gleivinę;
- Mechaninis dirginimas – dažnas kateterio naudojimas, ilgos kelionės dviračiu ar per ilgas tam tikro tipo apatinių dėvėjimas;
- Intersticinis cistitas – lėtinė, neaiškios kilmės šlapimo pūslės uždegimo forma, dažniausiai pasireiškianti moterims.
Cistito simptomai
Simptomai gali skirtis priklausomai nuo uždegimo pobūdžio ir stiprumo, tačiau dažniausiai pacientai skundžiasi šiais požymiais:
- Dažnas noras šlapintis, net jei išskiriama tik nedaug šlapimo;
- Degimo ar skausmo pojūtis šlapinantis (dizurija);
- Nemalonus, stiprus ar aštrus šlapimo kvapas;
- Drumstas ar tamsesnis šlapimas;
- Kraujas šlapime (hematurija);
- Maudimas ar spaudimo jausmas apatinėje pilvo dalyje;
- Nedidelis karščiavimas (dažniau vaikams arba esant komplikuotam uždegimui).
Ūminis cistitas dažniausiai prasideda staiga ir būna intensyvus, o lėtinis – simptomai būna mažiau ryškūs, tačiau išlieka ilgiau ar kartojasi.
Diagnostika
Nors daugeliui cistito požymiai yra lengvai atpažįstami, savidiagnostika nepatartina – simptomai gali būti panašūs ir į kitų, rimtesnių ligų (pvz., šlapimo takų akmenligę, lytiniu keliu plintančias infekcijas ar net onkologinius susirgimus). Norint tinkamai įvertinti būklę, gydytojai taiko šiuos diagnostikos metodus:
- Šlapimo tyrimai – laboratorinis šlapimo tyrimas leidžia nustatyti uždegimo žymenis, kraujo ar pūlių pėdsakus, bakterijas. Esant reikalui atliekamas šlapimo pasėlis;
- Kai kurioms pacientų grupėms (vaikams, vyrams, pasikartojančio cistito atvejais) gali būti taikomi papildomi tyrimai – ultragarsas, kompiuterinė tomografija ar cistoskopija;
- Gydytojo apžiūra ir anamnezės rinkimas – svarbu įvertinti ligos eigą, rizikos faktorius, galimas komplikacijas.
Cistito gydymas
Antibiotikai
Pagrindinis bakterinio cistito gydymo būdas – antibiotikai. Gydytojas parenka tinkamiausią preparatą, vadovaudamasis simptomų pobūdžiu, šlapimo tyrimų rezultatais, atsparumo lygiu konkrečioje geografinėje zonoje. Dažniausiai skiriama 3–7 dienų antibiotikų kursas. Ypač svarbu vartoti vaistus pagal nurodymus ir užbaigti kursą, net jei simptomai praeina anksčiau – kitaip galima paskatinti atsparių bakterijų vystymąsi.
Skausmo malšinimas
Nedidelis uždegimas dažnai praeina per kelias dienas, tačiau simptomai gali būti nemalonūs. Gydytojai rekomenduoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pvz., ibuprofeną), kurie sumažina skausmą ir palengvina savijautą. Kai kada papildomai gali būti skiriamos medžiagos, padedančios atpalaiduoti pūslės raumenis ir palengvinti simptomus.
Skysčių vartojimas
Padidintas skysčių vartojimas padeda „išplauti“ bakterijas iš šlapimo takų ir taip spartina gijimo procesą. Rekomenduojama gerti pakankamai vandens, vengti kofeino ar alkoholio, kurie gali dirginti šlapimo pūslę.
Kada reikalingas gydytojas?
- Jei simptomai nepraeina per kelias dienas po gydymo pradžios;
- Jei atsiranda aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), šaltkrėtis, stiprus skausmas nugaroje ar juosmens srityje (galimas inkstų uždegimas);
- Jei cistitas pasikartoja dažniau nei 2 kartus per pusmetį;
- Jei esate nėščia, sergate lėtinėmis ligomis ar imuniteto sutrikimu;
- Jei šlapime atsiranda kraujo arba pūlių priemaišų.
Alternatyvūs ir papildomi gydymo būdai
Yra daugybė populiarių rekomendacijų bei natūralių priemonių, pavyzdžiui, spanguolių produktai, šlapimo takų nuprausimas žolelių nuovirais ir pan. Nors kai kurie tyrimai rodo, kad spanguolių ekstraktai gali sumažinti pasikartojančių infekcijų riziką, jų efektyvumas nėra galutinai įrodytas. Šios priemonės gali būti naudingos kaip papildomas, bet ne pagrindinis gydymo būdas. Svarbu atsiminti, kad negalima keisti gydytojo skirto gydymo tik alternatyviomis priemonėmis.
Komplikacijos
Negydomas ar netinkamai gydomas cistitas gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač jei infekcija išplinta į viršutinius šlapimo takus (inkstus) ir sukelia pielonefritą. Pastaroji būklė būna pavojingesnė – gali sukelti stiprų skausmą, aukštą temperatūrą, pykinimą, vėmimą ir net inkstų funkcijos sutrikimus. Kitos galimos komplikacijos:
- Pasikartojančios infekcijos (lėtinis cistitas);
- Šlapimo pūslės audinių pažeidimai ar randėjimas;
- Šlapimo takų susiaurėjimas po nuolatinio uždegimo;
- Komplikacijos nėštumo metu (pvz., persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika).
Prevencija: kaip sumažinti cistito riziką?
Nors visiškai išvengti cistito ne visada įmanoma, galima imtis tam tikrų prevencinių priemonių, ypač jei esate linkę į dažnius šlapimo pūslės uždegimus:
- Gerkite pakankamai vandens kasdien;
- Laiku ir visiškai ištuštinkite pūslę, ypač po lytinių santykių;
- Rinkitės kvėpuojančius, natūralius apatinius drabužius;
- Venkite per dažnos arba dirginančios kūno, intymios vietos higienos, nenaudokite aštrių cheminių priemonių;
- Nesvarbu, ar esate vyras, ar moteris – valykitės genitalinę sritį kryptimi nuo priekio atgal (ypač išangės link);
- Neeikvojant šlapimo pūslės per ilgai, nes susikaupęs šlapimas didina infekcijos riziką;
- Esant dažno cistito atvejams, pasitarkite su gydytoju dėl galimų profilaktinių antibiotikų, ypač po lytinių santykių ar kitų riziką didinančių situacijų.
Dažniausi mitai apie cistitą
- „Cistitas atsiranda tik dėl šalčio.“ – Tiesa, sušalimas gali mažinti imuninės sistemos atsparumą, tačiau pagrindinė priežastis vis dėlto yra bakterijos.
- „Užteks gerti spanguolių sultis – antibiotikų nereikia.“ – Spanguolės gali padėti mažinti infekcijos atsinaujinimą, tačiau ūminiam bakteriniam cistitui būtinas gydymas antibiotikais.
- „Tik moterys serga cistitu.“ – Vyrai ir vaikai taip pat gali susirgti šia liga, nors rečiau.
Apibendrinimas
Šlapimo pūslės uždegimas – dažnas ir daug nepatogumų sukeliantis sveikatos sutrikimas, kurio negalima ignoruoti. Svarbiausia – laiku atpažinti simptomus, nesigydyti savarankiškai ir kreiptis į gydytoją, kuris paskirs tinkamą gydymą. Net ir lengvi cistito simptomai gali signalizuoti apie rimtesnius organizmo pakitimus, todėl savalaikė diagnostika ir gydymas padeda išvengti pavojingų komplikacijų. Rūpindamiesi savo higiena, sveika gyvensena ir laikydamiesi gydytojo rekomendacijų, galite sumažinti cistito riziką ir užtikrinti ilgalaikę šlapimo takų sveikatą.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
