Šokoladas jau seniai žinomas kaip vienas mėgstamiausių pasaulyje skanėstų. Tačiau dažnai kyla diskusijų, ar šį desertą galima valgyti kasdien, norint tiek pasimėgauti, tiek išlikti sveikiems. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikromis sąlygomis šokoladas gali turėti naudos sveikatai, bet svarbu suprasti, kada ir koks šokoladas išties yra vertingas, o kada – tiesiog tuščias kalorijų šaltinis. Šiame straipsnyje aptarsime, kada šokolado vartojimas kasdien yra naudingas, kuo išsiskiria juodasis šokoladas, kokį poveikį jis daro organizmui bei kokios ribos reikšmingos norint nepakenkti sveikatai.
Kas sudaro šokoladą? Pagrindinės rūšys
Pirmas žingsnis vertinant šokolado vartojimo kasdieną naudą – suprasti, kas iš tikrųjų patenka į mūsų organizmą. Šokoladas gaminamas iš kakavos pupelių, tačiau galutinis produktas, kurį randame lentynose, labai skiriasi.
Juodasis, pieniškas ar baltasis?
- Juodasis šokoladas – didelės kakavos koncentracijos (dažniausiai 60–85 %), nedidelis cukraus kiekis, mažai arba visai be pieno. Ši šokolado rūšis gausi antioksidantų ir biologiškai aktyvių medžiagų.
- Pieniškas šokoladas – mažiau kakavos (dažniausiai iki 40 %), daugiau cukraus bei pieno. Dėl aukšto cukraus kiekio jis laikomas mažiau sveiku.
- Baltasis šokoladas – sudėtyje yra kakavos sviestas, cukrus ir pienas, bet nėra kakavos masės, todėl trūksta antioksidantų ir naudingų medžiagų.
Ką pataria sveikatos specialistai?
Ekspertai rekomenduoja pirmenybę teikti juodajam šokoladui dėl didesnio kakavos ir mažesnio cukraus bei priedų kiekio. Bet būtent kakavoje glūdi pagrindinės medžiagos, suteikiančios šokoladui potencialios naudos.
Kuo šokoladas gali būti naudingas kasdien?
Širdies ir kraujagyslių sistemai
Mokslinės studijos pastebi, kad vidutinis juodojo šokolado vartojimas (apie 20–30 g per dieną) gali turėti teigiamos įtakos širdies sveikatai. Kakavoje gausu flavonoidų – antioksidantų, kurie gali padėti palaikyti lankstesnes kraujagysles, mažinti uždegiminius procesus, kraujo spaudimą ir net sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Nervų sistemos funkcijoms
Kakavoje esanti teobrominas ir nedidelis kiekis kofeino turi lengvą stimuliuojamąjį poveikį. Šios medžiagos gali pagerinti dėmesio koncentraciją ir nuotaiką. Be to, šokoladas skatina serotonino – laimės hormono – gamybą smegenyse, todėl daugelis žmonių pastebi geresnę savijautą suvalgę nedidelį šokolado gabalėlį.
Antioksidacinė apsauga
Antioksidantai – tai junginiai, neutralizuojantys žalingus laisvuosius radikalus. Ypač juodasis šokoladas pasižymi dideliu jų kiekiu, galinčiu sumažinti ankstyvo senėjimo, uždegimų bei tam tikrų lėtinių ligų riziką. Tyrimai rodo, kad kakavos flavonoidai teigiamai veikia ląstelių funkcijas ir apsaugo nuo oksidacinio streso.
Ar gali šokoladas būti žalingas, jei vartojamas kasdien?
Per didelis cukraus ir riebalų kiekis
Pieniško ar baltojo šokolado skanavimas kasdien gali tapti papildomu tuščių kalorijų, pridėtinio cukraus ir riebalų šaltiniu. Tai susiję su didesne nutukimo, antrojo tipo cukrinio diabeto ir širdies ligų rizika. Net ir juodasis šokoladas yra kaloringas, tad saikas išlieka svarbiausiu principu.
Alergijos ir jautrumas
Šokoladas ir jo sudėtinės dalys (ypač pienas, riešutai ar sojų lecitinas) tam tikriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas arba virškinimo sistemos sutrikimus. Rekomenduojama stebėti, kokios rūšies šokoladas tinka asmeniškai, ypač jei turite maisto netoleravimų.
Kofeinas ir nemiga
Nors šokolade esančio kofeino ir teobromino kiekiai nėra labai dideli, jautresni žmonės ar vaikai gali patirti nemigą arba nerimą, vartodami šokoladą vakarais.
Kiek ir kaip dažnai valgant šokoladą jis išlieka naudingas?
Rekomenduojamos porcijos ir laikas
Dauguma ekspertų sutaria: nedidelės juodojo šokolado porcijos – apie 20–30 g per dieną (maždaug 2–3 plytelės kvadratai) – gali tapti dalimi subalansuotos mitybos. Vertingiausias yra juodasis šokoladas, kuriame ne mažiau kaip 70 % kakavos. Svarbu šokoladą vartoti ne kaip pagrindinį patiekalą, o kaip nedidelį užkandį ar desertą po pietų, kadangi tai padeda išvengti nenumatytų cukraus kiekio kraujyje svyravimų.
Mitai apie šokoladą
- Šokoladas sukelia spuogus: šiuo metu trūksta mokslinių įrodymų, kad vidutinis šokolado kiekis veikia odą. Kur kas dažnesnė priežastis – bendra nesubalansuota mityba arba polinkis į riebalinių liaukų sutrikimus.
- Visi šokoladai vienodai naudingi: didžiausia nauda priklauso nuo kakavos kiekio ir kuo mažiau pridėtinio cukraus ar hidrintų riebalų.
Naudingi patarimai mėgstantiesiems šokoladą
- Rinkitės juodąjį šokoladą su didesniu nei 70 % kakavos kiekiu ir kuo trumpesne sudėtimi.
- Venkite produktų, kur sudėtyje yra daug cukraus, hidrintų riebalų ar užpildų.
- Laikykitės saiko – šokoladas turėtų būti nedidelė, bet maloni subalansuotos mitybos dalis.
- Stebėkite savijautą ir kūno reakciją, ypač jei esate jautrus kofeinui arba turite alergijų.
Išvada: ar šokoladas kasdien tikrai gali būti naudingas?
Nors šokoladas dažnai laikomas prabanga ar kaloringu skanėstu, saikingas, kasdienis juodojo šokolado vartojimas gali būti naudingas širdies, kraujagyslių, nervų sistemai ir suteikti antioksidacinę apsaugą. Svarbiausia – pasirinkti aukštos kokybės šokoladą su didele kakavos koncentracija, vengti cukraus pertekliaus ir visada laikytis saiko. Tokiu būdu šokoladas virtimo ne tik desertu, bet ir pagalbininku siekiant kasdieninės gerovės.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
