„Sudaužytos širdies“ sindromas: simptomai ir priežastys

„Sudaužytos širdies“ sindromas: simptomai ir priežastys

„Sudaužytos širdies“ sindromas, mediciniškai dar vadinamas tako-tsubo kardiomiopatija arba streso sukelta kardiomiopatija, yra reta, tačiau pavojinga širdies būklė, kuri dažnai imituoja miokardo infarktą (širdies priepuolį). Nors sindromas pirmą kartą aprašytas praėjusio amžiaus pabaigoje Japonijoje, šiandien jis atpažįstamas ir diagnozuojamas visame pasaulyje. Nepaisant savo poetiško pavadinimo, „sudaužytos širdies“ sindromas yra reali medicininė problema, kurią sukelia stiprus emocinis arba fizinis stresas ir gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kaip atpažinti „sudaužytos širdies“ sindromo simptomus, kokios yra pagrindinės jo priežastys, kuo jis skiriasi nuo kitų širdies ligų ir kokių veiksmų imtis pajutus pirmuosius simptomus.

Kas yra „sudaužytos širdies“ sindromas?

„Sudaužytos širdies“ sindromas – tai laikinas širdies raumens sutrikimas, kurį dažniausiai sukelia staigus, stiprus emocinis ar fizinis stresas. Sindromas pavadintas pagal tako-tsubo – japonišką molinį indą, leidžiantį žvejams gaudyti aštuonkojus – kadangi stresu metu širdis įgauna panašią, neįprastai išsiplėtusią ir apvalią formą. Nors sindromas dažniausiai pasitaiko moterims po menopauzės, jis gali paveikti įvairaus amžiaus ir abiejų lyčių žmones.

Tako-tsubo kardiomiopatija yra laikina, bet potencialiai pavojinga būklė, pasireiškianti tuo, kad laikinai susilpnėja kairiojo skilvelio (pagrindinės širdies pompos) raumenys. Priešingai nei miokardo infarkto atveju, čia nėra užsikimšusių vainikinių arterijų ar ilgalaikio širdies audinio pažeidimo, tačiau simptomatika ir rizika dažnai būna labai panaši.

Pagrindiniai simptomai

„Sudaužytos širdies“ sindromas dažniausiai pasireiškia staiga ir primena klasikinį širdies priepuolį, todėl itin svarbu mokėti atpažinti simptomus ir laiku suteikti pagalbą.

  • Stiprus skausmas krūtinėje. Jis dažniausiai jaučiamas kaip spaudžiantis, plėšiantis ar suspaudžiantis skausmas krūtinės centre arba kairėje pusėje ir gali plisti į ranką, kaklą ar žandikaulį.
  • Dusulys. Pajuntamas stiprus oro trūkumas, ypač atliekant fizinį krūvį arba net ramybės būsenoje. Kai kuriais atvejais dusulys gali būti pagrindinis simptomas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
  • Širdies ritimo sutrikimai. Gali būti juntamas širdies drebėjimas, permušimai ar nereguliarus plakimas (aritmija).
  • Silpnumas, galvos svaigimas, alpimas. Širdies nepakankamumas dėl susilpnėjusios pompos funkcijos gali lemti mažą kraujospūdį, silpnumą, nuovargį.
  • Prakaitavimas, pykinimas, vėmimas. Šie simptomai taip pat dažni infarkto metu, tačiau gali pasireikšti ir „sudaužytos širdies“ sindromo atveju.

Reikia pabrėžti, kad „sudaužytos širdies“ sindromo simptomai dažnai nesiskiria nuo ūminio miokardo infarkto, todėl būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, jei pasireiškia bet kuris iš šių požymių.

Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai

Sindromą dažniausiai išprovokuoja stiprus emocinis ar fizinis stresas. Moksliniai tyrimai ir klinikiniai stebėjimai rodo, kad staigiai išsiskiriantys streso hormonai – katecholaminai (pavyzdžiui, adrenalinas) – laikinai „apsvaigina“ širdies raumenį, sukeldami jo susilpnėjimą ir išsiplėtimą.

Dažniausios priežastys

  • Stipri emocinė trauma: netikėta artimo žmogaus netektis, skyrybos, finansiniai sunkumai, konfliktai, blogos žinios apie sveikatą, stipri baimė ar nerimas.
  • Didelis fizinis stresas: chirurginės operacijos, sunkios traumos, sunki ar užsitęsusi liga (pvz., astmos priepuolis, insultas), stiprus fizinis skausmas.
  • Intensyvus džiaugsmas: rečiau sindromą gali sukelti ir itin džiugus, pozityvus įvykis (pvz., netikėtai laimėtas prizas, vestuvės ar kitokia stipri emocija), todėl sindromą kartais vadina ir „laimės sukeltu infarktu“.
  • Stiprios alerginės reakcijos, tam tikri medikamentai ar narkotinės medžiagos: kai kurie vaistai (ypač adrenalino grupės) ar netgi stiprios alerginės reakcijos gali išprovokuoti širdies raumens susilpnėjimą.

Rizikos veiksniai

  • Amžius ir lytis: daugiau nei 90% visų atvejų diagnozuojama moterims, dažniausiai po menopauzės (vyresnėms nei 50 metų).
  • Psichologinis ir emocinis jautrumas: žmonės, patyrę daug streso, turintys nerimo, depresijos ar kitų psichologinių sutrikimų, priklauso didesnei rizikos grupei.
  • Ankstesni širdies ligų atvejai šeimoje arba asmeninėje istorijoje: nors tako-tsubo kardiomiopatija nėra tiesiog susijusi su ateroskleroze, kitos širdies ligos šiek tiek didina riziką.

Nors daugeliu atvejų sindromas pasireiškia būtent po stiprių nemalonių emocijų, apie 30% pacientų nepavyksta nustatyti aiškaus su stresu susijusio veiksnio. Todėl visada būtina atkreipti dėmesį į simptomus nepriklausomai nuo akivaizdžių išorinių priežasčių.

Kaip diagnozuojamas „sudaužytos širdies“ sindromas?

Diagnozuoti tako-tsubo kardiomiopatiją yra sudėtinga, nes simptomai ir laboratoriniai tyrimai dažnai primena infarktą. Tyrimo ir diagnostikos procesas geriausiai atliekamas ligoninėje, kur galima skubiai atlikti reikiamus tyrimus.

  • Elektrokardiograma (EKG): rodo pokyčius, kurie dažnai būdingi miokardo infarktui, bet kartais turi specifinių bruožų.
  • Kraujo tyrimai: širdies fermentai (pvz., troponinas) gali būti padidėję, tačiau paprastai mažiau nei tikro infarkto atveju.
  • Širdies echoskopija (echokardiograma): leidžia vizualizuoti širdies kamerų sienelių judėjimą; būdingas kairiojo skilvelio viršūnės išsiplėtimas (tako-tsubo forma) ir sumažėjęs kontraktilumas.
  • Koronarografija: vainikinės arterijos dažniausiai būna nepralaidžios – nėra užsikimšimų, o tai padeda atskirti šią sindromą nuo tikro infarkto.
  • Širdies magnetinio rezonanso tomografija: naudojama sudėtingesniais atvejais patikslinti diagnozę, atmesti kitus širdies raumens pažeidimus.

Teisinga ir greita diagnozė leidžia išvengti nereikalingų invazinių procedūrų, tačiau būtina atmesti pavojingiausias gyvybei būkles.

Daug dažniausiai pasitaikančių mitų apie sindromą

  • Mitas: „Sudaužytos širdies“ sindromas nėra pavojingas, tik emocinis išgyvenimas.
    Faktas: sindromas gali būti pavojingas, sukelti širdies nepakankamumą ar kitas komplikacijas, todėl reikalauja medicininės priežiūros.
  • Mitas: Tai – tik moterų problema.
    Faktas: nors dažniau serga moterys, sindromas gali išsivystyti abiems lytims ir įvairaus amžiaus žmonėms.
  • Mitas: Po pasveikimo širdis lieka pažeista.
    Faktas: daugeliu atvejų širdies funkcija atsistato visiškai per kelias savaites arba mėnesius, tačiau atkryčio rizika egzistuoja.
  • Mitas: Liga paveldima.
    Faktas: jokių aiškių genetinių sąsajų nenustatyta, tačiau šeiminė širdies ligų istorija gali šiek tiek padidinti riziką.

Ką daryti pajutus simptomus? Kada kreiptis į gydytoją?

Jei jaučiate stiprų spaudžiantį krūtinės skausmą, lydimą dusulio, prakaitavimo, pykinimo ar širdies ritmo sutrikimų, NECHELSKITE – kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Jokiu būdu nemėginkite diagnozuoti ar gydytis patys – „sudaužytos širdies“ sindromas išskiriamas tik atlikus medicininius tyrimus.

Net jei simptomai praeina, visada verta pasikonsultuoti su gydytoju. Kai kuriais atvejais sindromas gali sukelti rimtų komplikacijų – aritmijas, širdies nepakankamumą ar net kraujospūdžio kritimą, reikalaujantį gydymo ligoninėje. Po išsikrausčiusio sindromo rekomenduojama keletą savaičių stebėti širdies būklę ir laikytis gydytojo nurodymų.

Prevencija ir rekomendacijos

  • Streso valdymas: labai svarbu išmokti valdyti stresą, naudoti atsipalaidavimo technikas (kvėpavimo pratimai, meditacija, judesio terapija, pokalbiai su psichologu ar artimaisiais).
  • Psichologinė pagalba: jei jaučiatės emociškai pažeidžiami ar išgyvenate sudėtingą laikotarpį, verta kreiptis į specialistus – psichologo ar psichiatro konsultacija gali padėti sumažinti ilgalaikio streso žalą.
  • Sveika gyvensena: reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis, subalansuota mityba, atsisakymas žalingų įpročių teigiamai veikia širdies ir bendrą sveikatą.
  • Lėtinių ligų kontrolė: esant padidėjusiam kraujospūdžiui, diabetui, širdies aritmijoms – svarbu laikytis gydytojo paskirto gydymo ir periodiškai tikrintis.

Reikėtų atsiminti, kad „sudaužytos širdies“ sindromo visiškai užkirsti neįmanoma, tačiau sumažinus streso lygį ir rūpinantis bendrąja sveikata, galima reikšmingai mažinti riziką.

Santrauka

„Sudaužytos širdies“ sindromas – tai laikinas širdies raumens sutrikimas, pasireiškiantis stipriomis krūtinės skausmo, dusulio ir kitomis ūmiomis reakcijomis, kurias išprovokuoja didelis emocinis arba fizinis stresas. Nors šios būklės simptomai dažnai būna sunkūs ir gąsdinantys, pasveikimo prognozė daugeliui pacientų yra gera. Labai svarbu suprasti, kad širdies simptomai – tiek dėl emocijų, tiek dėl kitų priežasčių – reikalauja profesionalios medicininės apžiūros ir gydymo. Atpažinkite simptomus, žinokite rizikos veiksnius ir nedelsdami ieškokite pagalbos atsiradus pirmiesiems požymiams. Tik taip bus užtikrinta Jūsų ir Jūsų artimųjų širdies sveikata.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *